grybai

Šiemet Lietuvoje vasara lietinga, o dauguma grybautojų džiaugiasi, nes palijus pradeda dygti grybai. Tai liudija ir socialiniuose tinkluose pasipylę įrašai apie lietuvių pririktas pilnas pintines grybų. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais savo naujausiais radiniais sutiko pasidalinti grybautojai Deividas, Saulius ir Vita. Deividas grįžo su pilnomis pintinėmis voveraičių Socialiniame tinkle „Facebook“ savo radiniais dalijosi Deividas.

Lietuvoje prasidėjo įspūdingas grybų augimas – miškuose jau gausu įvairiausių grybų. Daugelis lietuvių su krepšiais rankose traukia į miškus rinkti šių gėrybių, džiaugdamiesi jų gausa, o socialiniuose tinkluose galima išvysti vis daugiau nuotraukų bei pasakojimų apie sėkmingus grybavimo nuotykius. Žmonės savo rastų grybų radinių nuotraukomis sutiko pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Lietuvius miškuose jau pasitinka po kojomis geltonuojančios voveraitės, kurių mėgėjai skuba prisirinkti. Ir išties jų paskanauti verta – štai kokias naudas organizmui teikia šie grybai. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įdomiais faktais apie voveraites.

„Kai voveraitės sugula į stiklainius“, – prie įrašo apie marinuotų voveraičių receptą rašė tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė. Voveraites nuplauname, nuvalome nešvarumus. Užpilame vandeniu ir verdame apie 15 min. Marinatą išverdame atskirai. Marinatui: 1 l vandens; 2 v. š. druskos; 1 v. š. cukraus; 2 v. š. acto; keli grūdeliai pipirų; keli lauro lapai; 2-4 skiltelės česnako.   Voveraites nukošiame, supilame į marinatą. Verdame dar apie 5 min.

Daugeliui lietuvių grybavimo sezonas – vienas laukiamiausių metuose, tačiau miško gėrybes kai kurie renka ne tik maistui, bet ir vaistui. Nors šiuo metu ne vienas giriasi randamais raudonviršiais ar voveraitėmis, kiti traukia į miškus ieškoti išskirtinio grybo – poniabudės. Socialiniuose tinkluose tautiečiai dalijasi įspūdingų laimikių kadrais ir džiaugiasi, kad grybai jau išties dygsta ir verta užsukti į mišką.

Ne vienas lietuvis, kuris šį savaitgalį turėjo laisvo laiko, skubėjo į mišką pasidžiaugti ne tik grynu oru, tačiau taip pat paieškoti gėrybių. Viena iš jų – grybautoja Sandra, kuri prisirinko pavydėtiną kiekį grybų. Sandra savo radiniais pasidalijo socialiniuose tinkluose ir nustebino ne vieną savo sekėją. Pilnas stalas grybų Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su grybautoja Sandra, ši sutiko pasidalinti savo radinių nuotraukomis. Jie visi surinkti birželio 28 dieną Tauragėje.

Alytaus turgeliai išlydi gėlynus, pirkėjai ieško šviežienos. Perkamiausios – vietinių ūkininkų braškės, kilogramas 7–9 eurai. Nuo prekystalių greitai dingsta šiltnamiuose užauginti agurkai. Vietiniai ūkininkai vis daugiau atveža šviežių bulvių. Kilogramas didžiausių –  1,8, nedidukių – 1,5 euro. Po Joninių į Alytaus turgelius suplaukė Dzūkijos miškų žinios. Ant prekystalių pasirodė žemuogių, mėlynių ir voveraičių. Stiklinaitė žemuogių – 5–6, mėlynių – 4–5, litras voveraičių – 9 eurai.

Nors baigiasi dar tik pirmas vasaros mėnuo, bet didėjantis konsultacijų įtariant apsinuodijimus grybais skaičius, liudija grybų sezono pradžią. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai kasmet suteikia apie 130-140 konsultacijų telefonu įtariant apsinuodijimus grybais. Kaip teigia specialistai, didesnių ar mažesnių sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai.

Apie lietuvius dažnai sakoma, kad jie – asitringi grybautojai, o tai patvirtina šiemet socialiniuose tinkluose pasipylusios nuotraukos su tautiečių pririnktomis gėrybėmis. Į mišką Varėnos rajone per Jonines taip pat nuvyko grybautoja Ramunė, kuri parodė, kiek visko jai pavyko prisirinkti. Pamačius Ramunės radinius ne vienas grybautojas buvo susižavėjęs. Prisirinko voveraičių ir žemuogių Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Ramune, ši leido pasidalinti savo radinių nuotraukomis.

Šiuo metu vis daugiau lietuvių jau traukia į miškus ir ieško gamtos gėrybių – grybų. Kai kuriems iš jų šios paieškos tampa sėkmingos ir jie dalijasi savo radiniais. Tad kokių grybų šiuo metu pavyksta rasti Lietuvos miškuose ir kur tautiečiai jų ieško? Socialiniuose tinkluose grybautojus vienijančiose grupėse jau gausu įrašų, kuriuose lietuviai dalijasi įspūdingais laimikiais.

Šiuo metu į rankas pasiėmę krepšius ar kibirus visi lietuviai plūsta į miškus, o jų radiniai stebina savo gausa. Skirtinguose Lietuvos rajonuose jau randama baravykų, raudonviršių, lepšiukų ir šilbaravykių. Socialiniame tinkle „Facebook“ įvairiose grybautojus vienijančiose grupėse jau pasipylė įrašai, kuriuose lietuviai dalijosi savo radiniais.

Lietuviai grybus ne tik renka – jie su jais užaugo. Šeimų tradicijos, išvykos į miškus savaitgaliais, grybų džiovinimo kvapas namuose, stiklainiai su marinuotomis voveraitėmis lentynose – visa tai neatsiejama nuo mūsų tapatybės.

Dešimtmečius mokslininkai žvalgosi į Marsą, ieškodami gyvybės pėdsakų. Nors kol kas aiškių įrodymų neaptikta, nauja NASA marsaeigio „Curiosity“ nuotrauka vėl įplieskė diskusijas – ar Marse visgi egzistuoja gyvybė? Internete pasklido spekuliacijos po to, kai viename kadre pastebėtas į grybus panašus objektas. Nors ekspertai pateikia geologinius paaiškinimus, NSO entuziastai įsitikinę – tai galėtų būti gyvybės įrodymas.

Gyventojai jau dalinasi šių metų pirmųjų voveraičių nuotraukomis! Savo laimikiais džiaugiasi ir Alytaus rajone gyvenanti Vilma, grybavusi Dzūkijos miškuose. „Kadangi grybavimas yra vienas iš mano pomėgių, tai pamačiusi, jog kolegos grybautojai grupėse socialiniuose tinkluose kelia pirmąsias „žvalgybos“ nuotraukas, susigundžiau ir aš trumpam patikrinti sau žinomas vietas. Kaipgi dzūkaitė be grybų!“ – pasakojo Vilma.

Grybautojai jau traukia į miškus pirmųjų grybų. Aukštaitijoje šiemet šiek tiek vėliau, bet kepurėles jau kelia voveraitės, pavyksta rasti ir raudonikių. Už pusės litro stiklainėlį voveraičių grybautojai prašo 6 eurų. Sako, pirmieji grybai visada brangiausi.  Tiesa, grybautojai tikina, kad šiais metais turėtų būti grybų metai. Lietaus pakanka, trūksta tik daugiau šilumos.  Vytautas ką tik iš miško. Nors krepšys tuštokas, tačiau pasimėgavimui užteks.

Tikras raudonviršių rojus – taip taikliausiai galima apibūdinti „Sartai – antri namai“ sodybos šeimininkės Monikos aptiktą grybų augimo vietą. Arba, kaip ji sako, tikras raudoviršių „festas“. Internautai negalėjo patikėti, kad grybai rasti šiemet, tad netikintiems teko net įrodinėti, kad raudonviršiai – ne pernykščiai. Lietuvos gamta šiemet stebina ankstyvu grybų dygimu, socialiniuose tinkluose pasipylė pirmųjų laimikių nuotraukos.

Šiemet lietuvius stebina kaip niekad ankstyva grybų sezono pradžia – jau randami pirmieji baravykai, raudonviršiai, dygsta ir voveraitės. Tačiau dažnas praeina pro dar vieną grybą, kuris taip pat valgomas, bet ne visų pažįstamas. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Žagarės regioninis parkas, dabar pats metas rinkti valgomąsias geltonpintes. Ragina nepraeiti pro šį grybą Jas atpažinti padeda jų išskirtinė spalva – šis grybas yra oranžinės spalvos.

Šie metai lietuvius kaip niekad stebina dideliu pavasarinių grybų derliumi. Vieni iš jų – gausiai renkamos, mylimos ir ragaujamos pavasarinės balteklės, kitaip žinomos kaip avižėlės. Jų pilnus krepšius pavyko parsinešti ir Akmenėje gyvenančiai Jurgitai. Jurgita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad grybavimas – tikra jos aistra ir atviravo, kad kai tik turi laiko, eina į mišką.

Prieš daugiau nei savaitę laiko Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmojo baravyko pasirodymas. Nors vieni šį reiškinį pasitiko kaip džiugią naujieną, kiti netikėjo ir manė, kad tai apgaulė, radinys abejingų nepaliko. Tad kodėl šiemet taip anksti sulaukėme pirmųjų baravykų? Gegužės 17 dieną Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje buvo dalijamasi žinia apie pirmąjį pastebėtą baravyką.

Šiemet Lietuvos gamta nepaliauja stebinti savo gėrybėmis. Nors daugelis mano, kad tai pokštas, tačiau miškuose jau yra fiksuojami pirmieji pasirodę baravykai. Šie metaiu gamtoje stebina vis labiau ir labiau, o grybai, kaip netruko pastebėti daugelis, pasirodė neįtikėtinai anksti. Parodė surastą baravyką Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gamtininkai parodė, kokį įspūdingą radinį jiems pavyko surasti vos prieš kelias dienas.

Pavasaris jau įsibėgėjo, o gamtos mylėtojai vis dažniau laukia pirmųjų ženklų, kada prasidės grybų sezonas. Baravykai – vieni geidžiamiausių ir vertingiausių grybų Lietuvoje – visada simbolizuoja ne tik skanų rudens derlių, bet ir gamtos atgimimą bei gyvybės ciklo tąsą. Šių grybų ieškotojai su dideliu susidomėjimu laukia pirmųjų baravykų, kurie dažniausiai pradeda dygti vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai plūsta į miškus ieškodami vienos miško gėrybės, kurios per visą žiemą jau yra išsiilgę. Tai – bobausiai, kurių nuotraukomis socialiniuose tinkluose šiemet drąsiai dalijosi grybautojai. Vienas iš grybautojų, kuris pasidalijo juo pradžiuginusiu radiniu – šiaulietis Saulius. Jis pasakojo, kad tokių radinių Šiaulių mieste surasti visiškai nesitikėjo. „Netgi Šiaulių miesto teritorijoje“, – nusistebėjo Saulius.

Šiuo metu į Lietuvos miškus plūsta grybautojai, po žiemos sezono išsiilgę šviežių, gardžių grybų. Miškuose pasirodžiusios pavasarinės balteklės, liaudyje žinomos kaip avižėlės, masina visus prisirinkti miško gėrybių ir apdovanoti šeimą gardžia vakariene. Grybautojai jau dalijasi miškuose pasirodžiusiomis avižėlėmis.

Alytaus turgeliai išlenkė prekystalių nugarą, nukrautą žalumynais, daržovėmis, dažytais kiaušiniais, atvežtiniais vaisiais ir braškėmis. Prekiautojai, kentę žiemą ir šaltą pavasarį, pasak šviesios atminties Vytautės Žilinskaitės, pagaliau plačiai šypsojosi, nuo ausies iki ausies! Velykų išvakarėse dzūkai  plačiai atvėrė pinigines! Močiutės pyragai, švieži agurkai iš Kaniūkų kaimo Alytaus turgeliuose jau penktadienį iki vienos buvo išpirktos silpno sūdymo Atlanto silkės su galva, gražio...

Festivalio organizatoriai teigia, kad norint rasti naudingų sveikatai grybų, nereikia laukti visiems įprasto grybavimo meto – rudens. Grybai mus supa ištisus metus ir dažnai yra plika akimi nematomi. Tuo įsitikinsite pirmajame Lietuvoje Grybų festivalyje „Pjaunu grybą“, kuris vyks gegužės 16 – 18 d. Trakų rajone, „Gervių lizde“, rašoma pranešime spaudai. „Dažnas lietuvis gerai pažįsta tik tris grybus: baravyką, voverušką ir raudonąją musmirę, kurią rinkti Lietuvoje yra uždrausta.

Pasibaigus kalendorinei žiemai ir oro temperatūros stulpeliams pakylant vis aukščiau jau ne vienas grybautojas nekantrauja pradėti grybų rinkimo sezoną. Dėl šios priežasties balandžio ir gegužės mėnesį pasirodantys briedžiukai tampa tikru hitu ir patraukia aistringus grybautojus į miškus. Apie tai, kuo ypatingi briedžiukai ir kur reikėtų jų ieškoti, naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja, dr.

Užkietėję grybautojai jau džiūgauja ir iš miško gausiai neša pirmuosius grybus – bobausius. Nors šie grybai dažnai pirmiausiai pasirodydavo Dzūkijoje, šį kartą Suvalkijos grybautojai džiaugiasi pirmieji ir ragauja bobausius. Tiesa, tiek patys žmonės, tiek medikai įspėja, kad šiuos grybus reikia labai gerai apdoroti prieš valgant, nes jie turi kenksmingų medžiagų. Kai saulė smarkiau pakaitino, o naktys nebe tokios vėsios, grybautojai paskelbė sezono pradžią.

Lietuvoje aptikta nauja grybų rūšis – Piloderma genčiai priklausanti Piloderma mirabile. Kol kas žinoma tik apie vienintelį fizinį šios rūšies egzempliorių Lietuvoje. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Gamtos tyrimų centras, Piloderma (purinukė) genties grybai plačiai paplitę Šiaurės pusrutulio miškuose.

Yra grybas, kurio žmonės ieško miškuose, tačiau ne ant žemės, o pakėlę galvas. Tai – beržo grybas, arba liaudyje vadinama čaga. Jį vartojantieji giria dėl gydomųjų ir sveikatą stiprinančių savybių. O specialistai primena, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Tad ir Lietuvos juoduoju auksu vadinamą beržo grybą pataria vartoti atsakingai ir neužsiimti savigyda. Panevėžietis Algirdas rodo ant medžio kamieno įsitaisiusį beržo grybą, liaudyje dar vadinamą čaga.

Lietuviai neretai yra žinomi kaip aistringi grybų mylėtojai ir vos prasidėjus grybų augimui keliauja į miškus. Lietuvės Akvilė Banytė ir Deimantė Misiukonytė – ne išimtis. Kūrybiškos merginos ne tik pačios mėgsta grybus, tačiau taip pat pasiūlė tautiečiams alternatyvą miškams – užsiauginti grybų namuose. Prieš porą metų verslios merginos įkūrė „Mushi Mushi“ įmonę, kuria siūlo lietuviams patiems namuose pamėginti užsiauginti grybus.

Lietuviams grybai – didžiausias delikatesas iš gamtos, o grybavimas – puikus laiko praleidimo būdas. Grybautojams vis knieti išeiti į miškus, o štai vos atšilus orams plūsteli ieškantys vaistinėmis savybėmis pasižyminčio juodojo beržo grybo (lot. Inonotus obliquus), liaudyje dar vadinamo čaga.

Įsižiūrėjus į medžių šakas, kamienus, ant jų galima rasti vos matomų, 1-3 mm aukščio, smeigtukų. Tai miniatiūrinės kerpės ir joms artimi grybai, kurie formuoja į smeigtukus panašius vaisiakūnius, vadinamus apoteciais. Kerpės gali būti kuo įvairiausių spalvų, o „smeigtukus“ išauginantys su jomis susiję grybai yra juodi ar tamsiai rudi ir tarpusavyje labai panašūs, bet išsiskiria tuo, kad gana specializuoti ir aptinkami tik ant tam tikrų genčių medžių.

Nuo metų pradžios Lietuvoje pasikeitė narkotinių ir psichotropinių medžiagų reglamentavimas – į sąrašą buvo įtrauktos paprastųjų musmirių psichoaktyviosios medžiagos muscimolis bei iboteninė rūgštis. Tai reiškia, kad dabar už šių grybų turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, nebent šios medžiagos yra vaistinio preparato sudėtyje. Vis tik, už prisirinktą krepšį grybautojui dabar gresia mažų mažiausiai bauda arba net kalėjimas iki 2 metų.

Sunku patikėti, tačiau 65 – erių Vytautas Bartaška Varėnos miškuose iki šiol randa šviežių voveraičių. „Grybauju mažiausiai 50 metų. Turbūt jau ir užrištomis akimis grybus surasčiau“, – sako vyras. Jis ir pats stebisi, kad per paskutinį mėnesį iš viso prisirinko apie 20 kilogramų voveraičių. „20 kilogramų – per gruodžio mėnesį ir dalį sausio. Sausio 19 dieną dar pririnkau apie du kilogramus. Grįžau po atostogų Kipre, galvoju, pasivaikščiosiu miške. Ogi dar grybų radau.

Lietuvos miškuose augančios raudonosios musmirės nuo šiol laikomos narkotiku. Už prisirinktą krepšį grybautojui dabar gręsia mažų mažiausiai bauda arba net kalėjimas iki 2 metų. Dar griežčiau bus baudžiami tie, kurie grybus pardavinės – gali sėsti į kalėjimą net iki 15-kos metų. Toksikologai aiškina, to reikėjo, siekiant užkirsti kelią dezinformacijai. Mat gydytojai per metus gelbėja po 3–4 naivuolius, kurie manė, kad gydosi nuo įvairių ligų, o sunkiai apsinuodijo ir pateko į reanimaciją.

Karalienės Camillaos sūnus Tomas Parkeris Bowlesas atskleidė mažai žinomą receptą, kuris dažnai patiekiamas Highgrove ir Birkhall dvaruose. Patiekalas, aprašytas Tomo neseniai išleistoje knygoje „Cooking & The Crown“, turi ingredientą, dėl kurio, kaip teigiama, karalius Karolis III tiesiog „eina iš proto“. „Patiekalas, kurį daugybę kartų valgiau Birkhalle ir Highgrove, – rašė karališkosios šeimos atstovas, kuris gruodį šventė savo 50-metį.

Lietuvoje priimtas sprendimas musmires įtraukti į narkotinių medžiagų sąrašą. Toks sprendimas sukėlė daug diskusijų ir klausimų visuomenėje ir tarp specialistų. Ekspertai atskleidžia, kas paskatino priimti tokį sprendimą, kas gresia už musmirių auginimą, vartojimą, platinimą bei paaiškina, ar reikia baimintis, jei šie grybai auga nuosavame kieme.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo rinkos ribojimo priemonės paprastosiose (raudonosiose) musmirėse (Amanita muscaria) esančioms medžiagoms, sukeliančioms psichoaktyvų poveikį – Muscimoliui ir Iboteninei rūgščiai. 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.

Dzūkijos nacionalinis parkas ir lietuvių dievinamas grybavimas sulaukė išskirtinio pasaulinio dėmesio – apie šią nuostabią Lietuvos vietą ir grybavimo tradicijas rašė net BBC. Pateikiame BBC žurnalisto Harry Tayloro straipsnio apie Dzūkijos nacionalinį parką vertimą į lietuvių kalbą.

Lietuvos gamta ne tik vasarą ir rudenį apdovanoja savo turtais – net žiemą išėjus į mišką galima rasti grybų, kurie savo išvaizda patraukia ne vieną akį. Vienas tokių grybų, randamų net žiemą, yra ryškiai geltona spalva traukiantis raukšlinis žiūrytis. Žiemą miške galima rasti grybų Šio grybo nuotraukomis ir trumpu aprašymu apie šią gamtos gėrybę socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Varnių regioninis parkas.

Dabar už kilogramą džiovintų baravykų gali tekti pakloti ir 100 eurų. Prekeiviai tikina, kad šių miško gėrybių kainos liko pernykštės, o žmonės esą skaičiuoja – niekas kilogramais džiovintų grybų nebeperka. Ir už litrą pupų šiemet teks mokėti kaip už mėsos kilogramą – 8 eurus. Nors pirkėjai skundžiasi, kad kainos „auksinės“, tačiau šventiniam stalui pinigų negaili. Už kibirėlį džiovintų raudonikių Panevėžio turguje Rima prašo 8 eurų.

Ne paslaptis, kad lietuviai – aistringi grybautojai, dažnai naudojantys šias miško gėrybes įvairiems kulinariniams šedevrams paruošti. Vienas iš seniausių, liaudyje pamėgtų grybų panaudojimo būdų – sriuba. Vis tik, daugelis pamiršta, kad ne iš visų grybų galima virti sriubas, mat kai kurie iš jų karštame vandenyje išskleidžia sveikatai pavojingus toksinus. Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, kad yra tam tikros grybų rūšys, kurių pridėjus į sriubą gresia apsinuodijimas.

Lietuviai vis dažniau pastebi gamtos anomalijų: vis vėliau pasirodantis sniegas, sakuros, pražydusios spalio pabaigoje, bei lapkritį pražydusios kriaušės – tik kelios iš jų. Vos prieš kelias dienas Mažeikiuose pasirodė dar vienas neįprastas reiškinys – moteris vaikščiodama miške rado voveraitę. Nepaisant kelių žiemą augančių valgomų grybų rūšių, dažniausiai grybautojai savo grybavimo sezoną pabaigia spalio viduryje, maždaug tuo metu, kai pasirodo pirmosios šalnos.

Dauguma grybautojų mano, kad grybavimo sezonas baigiasi rudens pabaigoje. Vis tik, jie smarkiai klysta, nes netgi žiemos metu auga grybai, kuriuos vertėtų įsidėti į pintinę ir parsinešti jų namo. Gamtininkas Deividas Makavičius pasakojo, kad tik aistringi ir jau labiau pažengę grybautojai žino, kad į grybų „medžioklę“ verta pasileisti ir žiemą. Pasak jo, yra tokių grybų, kurie yra valgomi, bei pradeda dygti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Pašnekovas atskleidė dvi rūšis tokių grybų.

Ugniagesys gelbėtojas iš Panevėžio šviežiais grybais mėgaujasi ištisus metus. Ir ne bet kokiais, o pasaulyje vis labiau populiarėjančiais „Liūto karčiais“. Savamoksliu mikologu save vadinantis panevėžietis džiaugiasi, kad grybų fermoje jam pavyko užauginti ir beveik kilogramą siekiantį dičkį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors Lietuvoje jau pasirodė pirmasis sniegas, jis neatbaido aistringų grybautojų. Viena iš jų – Lina – prieš kelias dienas vaikščiojo miške Kauno rajone ir aptiko akį traukiantį vaizdą. Tai – ąžuolyne, neįprastai rato forma išdygę balti grybai. Šis reiškinys sudomino Liną ir ji jo fotografijomis pasidalijo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. Ji pasakojo, kad tokį reginį aptikti buvo netikėta. Apie tai, kodėl grybai auga ratu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.

Šiuo metu, rudeniui įsibėgėjus, atsirado šviežių produktų, kuriuos galima panaudoti sezoniniams receptams, įskaitant lietuvių pamėgtus grybus. Nesvarbu, ar mėgstate grybus, ar ne, grybai neabejotinai yra svarbus sezono akcentas, tačiau daugelis žmonių vis dar nežino, kaip juos šviežius išlaikyti ilgesnį laiką, rašoma express.co.uk.

Nors lauke lengvas šaltukas ir minusinė temperatūra, bet žmonės miškuose vis dar randa grybų. Į mišką nuėjusi Tatjana savaitgalį negalėjo patikėti, kad tokiu oru dar galima rasti tiek grybų. Ji nufotografavo ir pasidalijo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“. „Šiandien .....-1 šalčio. Bet“, – rašė Tatjana ir dalijosi nuotraukomis. Tatjana rado daug pelkinės ūmėdės. Kai kurie grybautojai patarė jai, kaip skaniai paruošti, kad pelkinė ūmėdė labai gerai tinka marinavimui.

47-erių Vitalijus Balkus – užkietėjęs grybautojas ir knygos apie maisto pramonę „Kas mus žudo“ autorius – puikiai pažįsta miško pasaulį nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pirmą kartą raudonosios musmirės (Amanita Muscaria) paragavo prieš maždaug šešerius metus ir nuo tada jas ne tik valgo, bet ir rekomenduoja kitiems. Visgi toksikologai įspėja, kad tokie eksperimentai su sveikata gali baigtis ne tik stipriomis haliucinacijomis, ligoninės palata, bet ir mirtimi.