dorybė terminas, reikšmė

doryb|ė (1)
1. gera žmogaus būdo savybė;
prš. yda 1: Teisingumas yra d.
2. dora, moralumas: Nedoras žmogus kitų neišmokys ~ės.
3. tikimas, gerumas: Nebėra ~ės su tuo lietum - lyja ir lyja Žiūrėk: [ yda 1 ]
Į viršų