albanai terminas, reikšmė

alban|ai dgs. (2) Balkanų tauta, kalbanti viena iš indoeuropiečių kalbų. ~as, ~ė dkt. (2) tos tautos žmogus
abažūras
abchazai
abėcėlė
abejetas
abejingas
abejoklis
abejoks
abejonė
abejopas
abejotinas
abejutiškas
abiakis
abigaliai
abipus
abipusis
abipusiškas
abišalė
abišalis
abisinai
abitūra
abiturientas
abonementas
abonementinis
abonentas
abonentinis
aborigenas
abortas
abrakas
abrakinė
abriedėlis
abriedukas
abrikosas
abrikosmedis
abrinas
abscesas
abscisė
absoliutinis
absoliutizmas
absoliutus
absolventas
absorbuoti
abstinencija
abstinentas
abstrakcija
abstrakcionizmas
abstraktus
absurdas
absurdiškas
abuojas
acetatas
acetilenas
acetonas
achajai
achromatinis
ačiū
actas
actekai
actinė
adaptacija
adaptuoti
adaptuotis
adata
adatinė
adatkotis
adekvatus
adiklis
adinys
adjutantas
administracija
administratorius
admiralitetas
admirolas
adonis
adrenalinas
adresantas
adresas
adresatas
adventas
advokatas
advokatūra
adygėjai
adžarai
aerodinamika
aerodromas
aeroklubas
aeronautas
aeronautika
aeronuotrauka
aeroplanas
aerorogės
aerostatas
aerošvyturys
aerouostas
aerozolis
afektas
afera
aferistas
afganai
afiksas
afiša
aforizmas
afrikata
afrikietis
agaras
agatas
agava
agentas
agentūra
agitacija
agitatorius
agitpunktas
agonija
agraras
agrarinis
agrastas
agrastynas
agregatas
agresija
agresorius
agresyvus
agrikultūra
agrobiologija
agrochemija
agronomas
agronomija
agropramoninis
agrotechnika
aguona
aguonainis
aguonėlė
aguoniniai
aguonius
aguonojas
aguonpienis
aguontrynė
aguonuotas
aguonuoti
aguonynė
agurkalapis
agurkas
agurkienojas
agurkininkas
agurkinis
agurklė
agurkuotas
agurkynas
agurotis
aibė
aidas
aidesys
Į viršų