XI Jinpingas Vladimirą Putiną vadino geriausiu draugu, tačiau dabar, kai Rusijos lyderiui skubiai reikia pagalbos iš Kinijos, kyla klausimas ar Pekinas vis dar yra toks didelis rusų draugas? Putino armija įstrigo Ukrainoje ir jai trūksta amunicijos.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Jei Ukrainoje neatsiras „taikos partija“, Maskva yra pasirengusi ją sukurti dirbtinai, kad galėtų taikos derybas surengti su Medvedčiuku, o ne su Zelenskiu, o tiksliau sakant, su savimi, rašo Cernegie instituto analitikas Konstantinas Skorkinas.

2023 m. Rusija susidurs su trimis esminiais klausimais – prezidento Vladimiro Putino ateities planais, kova tarp vanagų ​​ir pragmatikų elite ir gresiančiomis vyriausybės personalo permainomis, kurios gali pakeisti šalį. Praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo invazijos į Ukrainą, kontrastas tarp Rusijos patiriamų išorinių sukrėtimų masto ir santykinės inercijos šalies viduje yra ryškus.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

„The Insider“ šaltiniai teigia, kad Rusijos prezidento administracija netrukus išgyvens rimtą perversmą: savo postus paliks nemažai už užsienio politiką atsakingų žinomų veikėjų.

Lapkričio 21 d. 19-metis čečėnas, vardu Movsaras Zakrijevas, Grozne mirtinai subadė policijos pareigūną, o netrukus po to jį nušovė kiti pareigūnai. „Telegram“ kanalas „Baza“ vėliau paskelbė garso žinutes, kuriose Zakrijevui priskiriamas balsas skelbia apie planus pradėti „šventąjį karą“ prieš „netikėlius“. Ten pat publikuota ir jaunuolio nuotrauka, kurioje jis laiko „Islamo valstybės“ vėliavą. Manoma, kad nuotrauka sufabrikuota, bet tai nesutrukdė valdžios kerštui.

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Latvijos elektroninių masinės informacijos priemonių nacionalinė taryba priėmė sprendimą nutraukti kanalo „Dožd“ veiklą Latvijoje, įvertinusi pastaruoju metu padarytus pažeidimus. Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Ukrainą užpuolęs Kremlius nesustoja, karą bando perkelti ir į kino sales. Rusijos kultūros ministerija paskelbė „prioritetinių temų“ sąrašą filmų kūrėjams. Temų sąrašas primena gūdžius Stalino laikus: siūloma kurti filmus apie „šlovingą“ karą Ukrainoje, fašizmą, degraduojančią Europą ir tai, kaip rusus puola anglosaksai.

Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.

Kremlius slapta pavedė kelioms tikslinėms grupėms ištirti visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje, o išvados Rusijos prezidento nedžiugina, rašo „Meduza.