Prabilo apie rusų šnipų medžioklę Europoje: traukiami į šviesą raitosi ir meluoja
Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.
Rusijos ateitis spręsis šiemet: „vanagai“ susigrums su pragmatikais?
2023 m. Rusija susidurs su trimis esminiais klausimais – prezidento Vladimiro Putino ateities planais, kova tarp vanagų ir pragmatikų elite ir gresiančiomis vyriausybės personalo permainomis, kurios gali pakeisti šalį. Praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo invazijos į Ukrainą, kontrastas tarp Rusijos patiriamų išorinių sukrėtimų masto ir santykinės inercijos šalies viduje yra ryškus.
Putino iššūkis elitui: sukite uodegas arba liksite be jų
2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.
Rusiška paslaptis: kodėl rusai remia Putiną ir ko nežinome apie jų visuomenę?
Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.
Ar egzistuoja gyvenimas po Putino? Rusijos ateities scenarijai žadina vaizduotę
Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.
Žvalgybos aukso amžius: kaip renkama informacija ir kodėl JAV bijo „TikTok“?
Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.
Baltarusijos šokis su kardais: ar kaimynai praras nepriklausomybę, stos į karą ir politiškai „nusižudys“?
Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.
Krymo korta: ar šimtus metų trunkantis pyktis pasibaigs? Zelenskis ir Putinas turi savo vizijas
2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.
Kadyrovas Čečėnijoje sėja radikalizmo sėklą: subujojusi ji taps lemtinga
Lapkričio 21 d. 19-metis čečėnas, vardu Movsaras Zakrijevas, Grozne mirtinai subadė policijos pareigūną, o netrukus po to jį nušovė kiti pareigūnai. „Telegram“ kanalas „Baza“ vėliau paskelbė garso žinutes, kuriose Zakrijevui priskiriamas balsas skelbia apie planus pradėti „šventąjį karą“ prieš „netikėlius“. Ten pat publikuota ir jaunuolio nuotrauka, kurioje jis laiko „Islamo valstybės“ vėliavą. Manoma, kad nuotrauka sufabrikuota, bet tai nesutrukdė valdžios kerštui.
Turėjo būti tobula žmogžudystė, bet tąkart nepavyko: Europoje siaučia kitų valstybių samdiniai
Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas.
Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.
Antanas Valionis. Rusiško televizijos kanalo „Dožd“ uždarymas – Latvijos šūvis sau į koją?
Latvijos elektroninių masinės informacijos priemonių nacionalinė taryba priėmė sprendimą nutraukti kanalo „Dožd“ veiklą Latvijoje, įvertinusi pastaruoju metu padarytus pažeidimus. Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų.
Iš Latvijos išmetama rusų televizija: kantrybės taurę perpildė vienas komentaras
202
Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.
Kremlius žengia dar vieną cinišką žingsnį: ragina kurti filmus apie karą ir „degraduojančią Europą“
63
Ukrainą užpuolęs Kremlius nesustoja, karą bando perkelti ir į kino sales. Rusijos kultūros ministerija paskelbė „prioritetinių temų“ sąrašą filmų kūrėjams. Temų sąrašas primena gūdžius Stalino laikus: siūloma kurti filmus apie „šlovingą“ karą Ukrainoje, fašizmą, degraduojančią Europą ir tai, kaip rusus puola anglosaksai.
Švedija – rusų šnipų žaidimų aikštelė: išaiškino dar vieną kenkėjų porą
Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.