Angelė Rupšienė – dukart olimpinė čempionė. Būdama vos 167 cm ūgio savo charakteriu ir veržlumu krepšininkė sugebėjo prasiskinti kelią į SSRS rinktinę, joje atlikti svarbų vaidmenį ir triumfuoti dvejose iš eilės olimpinėse žaidynėse. Olimpinį aukso medalį krepšininkė iškovojo 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos žaidynėse.

Laimutė Baikauskaitė – olimpinė vicečempionė, iškovojusi sidabro medalį 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse. Pašnekovei iki šiol priklauso 1500 m bėgimo rungties Lietuvos rekordas (4:00.24 min.). L. Baikauskaitė nuo 1995 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Čikagoje ji yra įkūrusi  grožio saloną, kuris sėkmingai gyvuoja iki pat šių dienų. Į Lietuvą olimpinė vicečempionė grįžta pakankamai dažnai, o apie savo Tėvynę visada atsiliepia tik šilčiausiais žodžiais.

Jau po kiek daugiau nei savaitės bus duotas startas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Į jas išvyksta ir 50 Lietuvos sportininkų, o iš jų – net keturi disko metikai. Į medalių medžioklę išvykstantiems sportininkams patarimų turėjo ir legendinis Romas Ubartas. Trys disko metimo rungties atstovai – Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Ieva Gumbs – į žaidynes pateko įvykdę olimpinį normatyvą, o pagal reitingų sistemą bilietą gavo ir Martynas Alekna.

Olimpinėse Pekino žiemos žaidynėse Lietuvai šiemet atstovavo net 5 šalies biatloninkai. Pirmą kartą jie varžėsi ne tik asmeninėse, bet ir estafečių varžybose. Olimpinis mūsų šalies biatlono čempionas, 1984 m. Sarajevo žaidynėse laimėjęs aukso medalį estafetės rungtyje, du kartus tapęs pasaulio čempionu Algimantas Šalna dar prieš žiemos žaidynes pasakojo, kad Lietuvos biatlonas žengia teisingu keliu.

Telefonas suvibruoja nuo garso žinutės „Whatsapp“ programėlėje – ją atsiunčia Darius Kasparaits, pranešantis, kad dabar keliauja žaisti ledo ritulio ir paprašo paskambinti kiek vėliau. Ketverių žiemos olimpinių žaidynių dalyvis vis dar intensyviai sportuoja, nors buvę varžovai turbūt ir sunkiai pažintų 49-erių vyrą, kėlusį siaubą savo gynybiniais veiksmais.

Trylika Lietuvos žiemos sporto pasiuntinių Pekine pradeda olimpinę misiją, sirgaliams palikdami slaptą viltį, jog palankiai susiklosčius aplinkybėms, pavyks nutraukti žiemos olimpinių žaidynių medalių badą. Lietuvoje užaugo du žiemos olimpinių žaidynių prizininkai: auksą ir bronzą 1988 metais Kalgaryje iškovojusi Vida Vencienė ir 1984 metais Sarajeve biatlono estafetės čempionu tapęs Algimantas Šalna. Nepriklausomos Lietuvos istorijoje musų sportininkai žiemos olimpiadų prizininkais nėra tapę.

Penktadienį Pekine oficialiai atidaromos XXIV žiemos olimpinės žaidynės. Kinijos sostinė taps pirmuoju miestu, rengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpiadas. Baltosios olimpiados savo istoriją skaičiuoja nuo 1924-ųjų žiemos sporto festivalio Prancūzijoje. Tad po poros metų žiemos olimpinių žaidynių rengėjai minės 100-mečio sukaktį. Prieš Pekine įžiebiant olimpinę ugnį portalas tv3.lt siūlo prisiminti įsimintinas žiemos olimpinių žaidynių akimirkas.

Prieš trejus metus sportininkės kelią pabaigusi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė sukaupė įspūdingą patirtį. Per du dešimtmečius trukusią karjerą ji dalyvavo net penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse. Pekino olimpiadą 37-erių sportininkė stebės per televiziją ir laikys kumščius už mūsų olimpiečius. „Baigus karjerą iš pradžių buvo keistą biatlono varžybas stebėti per televiziją, o ne pačiai būti trasoje. Dabar – jokio skirtumo. Pripratau ir esu tik žiūrovė“, – sakė ji.

Sportinėje gimnastikoje įprastai dominuoja jauni sportininkai ir sportininkės, tačiau uzbekė Oksana Čusovitina įrodė, kad į olimpines gimnastikos varžybas galima patekti ir būnant 46-erių. Sportinės gimnastikos legenda per karjerą sudalyvavo net aštuoniose olimpinėse žaidynėse. Paskutiniu jos karjeros startu tapo Tokijo olimpiados atraminių šuolių atranką. Už pirmąjį šuolį O.Čusovitina gavo 14.500 balo ir netgi turėjo vilčių pakovoti dėl vietos finale.

Gail Devers pirmąjį savo olimpinį aukso medalį iškovojo, tikriausiai, pačiomis dramatiškiausiomis aplinkybėmis – dvi varžovės finišo liniją pasiekė tuo pačiu metu. Manoma, kad tądien buvo užfiksuotas pats mažiausias laiko skirtumas tarp dviejų varžovių 100 m bėgimo rungties finale. Nors jos rezultatas (10,28 sekundės) buvo vos dešimtąja sekundės greitesnis už keturias iš karto po jos finišavusias bėgikes, tai nėra vienintelė priežastis, kodėl ši G. Devers pergalė yra tokia ypatinga.

Kas ketverius metus Lietuva turi galimybę leisti visam pasauliui išgirsti Tautišką giesmę. Nors pasinaudojame ja retai, tačiau su trenksmu. Sportininkai pasakojo, kad stovint ant pakilos ir girdint Lietuvos himną suvirpa širdis. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį 5 lietuviai stojo ant aukščiausio apdovanojimų pakilos laiptelio. Disko metikas Virgilijus Alekna ant jo lipo net 2 kartus.

Tituluočiausias Lietuvos olimpietis. Štai tokį nepamirštamą įspaudą mūsų šalies sporto istorijoje paliko dabar jau karjerą baigęs disko metikas Virgilijus Alekna. Nepaisant įspūdingų triumfų, jo karjeroje netrūko ir momentų, galėjusių viską apversti aukštyn kojomis. 1972 m. vasario 13 d. Kupiškio rajone gimęs V. Alekna profesionaliai sportavo daugiau nei 20 metų. Per savo ilgą karjerą jis iškovojo daugybę įsimintinų pergalių.