Šių objektų kainos priklauso ne tik nuo projekto vietos, bet ir nuo sudėtingų bei brangių įrengimo darbų, sklypo ypatumų ir ribotos pasiūlos. Parkavimo vietos ir sandėliukai paprastai parduodami atskirai, vis dėlto daliai gyventojų jie tampa beveik neatsiejama naujo būsto dalimi.
Kiti pirkėjai jų atsisako, norėdami sumažinti bendrą pirkinio kainą arba paprasčiausiai neturėdami automobilio.
Vis dėlto, specialistų vertinimu, šiandien sutaupyta suma ateityje gali turėti įtakos būsto patrauklumui, vertei ir galimybei jį lengviau parduoti.
Parkavimo vietų kainas lemia ne tik vieta
„EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra nurodo, kad atskiras parkavimo vietų ir sandėliukų pardavimas yra įprasta rinkos praktika, leidžianti pirkėjams patiems spręsti, kokių papildomų erdvių jiems reikia kartu su įsigyjamu būstu.
„Plėtotojams parkavimo vietos bei sandėliukai, ypač jei jie įrengiami požeminėje pastato dalyje, dažniausiai yra nuostolingi, t. y. pardavimo pajamos yra mažesnės už savikainą“, – nurodo T. Žiaugra.
T. Žiaugra pažymi, kad parkavimo vietų ir sandėliukų kainos priklauso nuo projekto vietos, sklypo ypatumų ir kitų techninių sprendimų, darančių įtaką savikainai. Nustatant atskirų turtinių vienetų kainodarą taip pat atsižvelgiama į rinkos kainą.
„Vilniuje antžeminės parkavimo vietos kainuoja 8–12 tūkst. eurų, požeminės vietos miegamuosiuose rajonuose – 12–15 tūkst. eurų, o arčiau miesto centro – 15–20 tūkst. eurų.
Išskirtinėse lokacijose, pavyzdžiui, Senamiestyje, kur pasiūla yra ribota, o įrengimo sąlygos sudėtingesnės, parkavimo vietų kainos gali būti ir gerokai didesnės“, – komentuoja T. Žiaugra.
Anot jo, sandėliukų kainodarai galioja panašūs principai.
„Miegamuosiuose rajonuose jų kaina dažniausiai siekia 800–1000 eurų už kv. metrą, arčiau miesto centro – 1000–1500 eurų, o prestižinėse lokacijose – 3000–4000 eurų už kv. metrą“, – priduria T. Žiaugra.
„EIKA Development“ plėtros departamento direktorius akcentuoja, kad, vertinant pirkėjų elgseną, apie 20–30 proc. pirkėjų butą įsigyja be parkavimo vietos.
Jų dažniausiai atsisako mažesnių būstų pirkėjai, investuotojai arba gyventojai, kuriems automobilis nėra būtinas. Tuo metu didesnių butų pirkėjai dažnai įsigyja ne vieną, o dvi parkavimo vietas.
Taigi, skaičiuojant pagal dažniausiai pasitaikantį 4–5 kv. metrų sandėliuko plotą, miegamajame rajone už jį gali tekti sumokėti maždaug 3,2–5 tūkst. eurų.
Arčiau miesto centro tokio sandėliuko kaina svyruotų nuo 4 iki 7,5 tūkst. eurų, o prestižinėje vietoje galėtų siekti nuo 12 iki 20 tūkst. eurų. Didesnio ploto sandėliukas kainuotų dar daugiau.
Tad kartu perkant sandėliuką ir parkavimo vietą gali tekti susimokėti iki 40 tūkst. eurų.
Parkavimo vieta ir sandėliukas – vis dažniau ne prabanga, o būtinybė
„Inreal tarpininkavimo“ NT brokeris Arminas Karalius sako, kad parkavimo vietų ir sandėliukų kainos pastaraisiais metais augo ne vien dėl vystytojų sprendimų, bet ir dėl bendros situacijos rinkoje.
„Požeminio parkavimo įrengimas ypač centrinėse miestų dalyse yra tikrai brangus – dėl statybos kaštų, griežtėjančių techninių reikalavimų ir ribotos pasiūlos. Sandėliukų kainą taip pat didina jų trūkumas ir augantis pirkėjų poreikis“, – aiškina A. Karalius.
Anot jo, kai kuriuose naujos statybos projektuose Vilniuje vieno ar dviejų kambarių butų pirkėjams parkavimo vietos net nėra siūlomos.
A. Karalius taip pat pažymi, kad parkavimo vietos ir sandėliukai dažniausiai parduodami atskirai nuo buto, nes ne visiems gyventojams jų reikia. Be to, tokių objektų paprastai būna mažiau nei butų, todėl jie tampa atskiru, paklausiu produktu.
„Atskiras pardavimas leidžia išlaikyti mažesnę pradinę buto kainą ir suteikia pirkėjui pasirinkimo įvairovę. Toks modelis taip pat suteikia vystytojams daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir komplektuojant pasiūlymus skirtingiems pirkėjų segmentams“, – sako jis.
Vis dėlto A. Karaliaus vertinimu, daugeliui pirkėjų tiek parkavimo vieta, tiek sandėliukas tampa vis svarbesne naujos statybos būsto dalimi.
Miesto centre gyvenantys žmonės dažniau naudojasi viešuoju transportu, dviračiais ar automobilių dalijimosi paslaugomis, vis dėlto šeimoms ir atokesniuose rajonuose gyvenantiems gyventojams nuosava parkavimo vieta dažniausiai yra būtina.
„Sandėliukas taip pat tampa vis svarbesniu pirkiniu, nes naujos statybos butų plotai mažėja, išnaudojamas kiekvienas kvadratinis metras, todėl papildoma vieta dviračiams, sezoniniams daiktams, sporto inventoriui ar vaikų reikmenims tampa reikšmingu privalumu“, – pabrėžia A. Karalius.
Parkavimo vieta gali tapti ne tik patogumu, bet ir investicija
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus gyvenamojo nekilnojamojo turto skyriaus vadovė Laura Mažintienė tikina, kad dabartinės šių objektų kainos atitinka rinkos situaciją.
Nepaisant didelių išlaidų, plėtotojai negali paprasčiausiai atsisakyti tokių vietų – jas įrengti skatina ir taikomi normatyviniai reikalavimai, ir pačių būsto pirkėjų lūkesčiai.
Šie objektai paprastai parduodami atskirai nuo buto, nes toks sprendimas suteikia daugiau pasirinkimo ir būsto pirkėjui, ir projekto plėtotojui. Parkavimo vietos bei sandėliukai registruojami kaip atskiri turtiniai vienetai, todėl ateityje gali būti parduoti ir nepriklausomai nuo buto.
„Be abejo, pirkėjai gali apsieiti be parkavimo vietos ar sandėliuko, ypač kalbant apie mažesnio ploto butus ar pirkėjus, kurie automobilio neturi. Tačiau savo klientams visuomet rekomenduojame, jei yra galimybė, įsigyti butą su parkavimo vieta, o dar geriau – ir su sandėliuku, nes toks turtas yra gerokai likvidesnis nei butas be šių papildomų atributų“, – kalbėjo L. Mažintienė.
Parkavimo vieta ypač svarbi perkant didesnį, trijų ar keturių kambarių būstą. Prie tokio buto, esant galimybei, ekspertė rekomenduoja įsigyti net dvi automobilio stovėjimo vietas.
Tai itin aktualu intensyviai užstatytose miesto dalyse, kuriose trūksta laisvų vietų automobiliams.
Tokiu atveju nuosava parkavimo vieta tampa ne tik kasdieniu patogumu, bet ir investicija: būstas su ja paprastai būna patrauklesnis pirkėjams, išlaiko didesnę vertę ir yra lengviau parduodamas antrinėje rinkoje.
