Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus. Vyriausybei pritarus, Vyriausybė kreipsis į Seimo pirmininkę registruoti projektą dėl nepaprastosios padėties, kad ją galėtų svarstyti Seimas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dar pirmadienį pranešė, kad reaguojant į neteisėtų migrantų susitelkimą ties siena Baltarusijos siena su Lenkija, ministerija siūlo Lietuvos pasienio su Baltarusija savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
„Matydami tą situaciją ir tas grėsmes, kurias vykdo Baltarusijos režimas ir suvokdami, kad tokios grėsmės gali iškilti ir mums, <...> mes tikrai darome viską, kad mūsų sienos būtų apgintos. Tai aiškios prielaidos skelbti nepaprastąją padėtį, nes yra grėsmė mūsų konstitucinei sąrangai, visuomenės rimčiai.
Siūloma, kad būtų įvesta nepaprastoji padėtis pasienio ruože, plius 5 km nuo jo, taip pat neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose. Siūlomas terminas – vienas mėnuo“, – Vyriausybės posėdyje antradienį sakė A. Bilotaitė
Šiose vietose būtų įvesti judėjimo, komunikacijos ribojimai, susirinkimų draudimai, didesnis kariuomenės įtraukimas.
Nepaprastąją padėtį siūloma įvesti nuo lapkričio 10 dienos.
Šiuo metu šalyje dėl neteisėtų migrantų jau įvesta ekstremalioji padėtis.
Lenkijoje prie sienos su Baltarusija dislokuotos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos. Į šalį, anot pareigūnų, siekė patekti šimtai migrantų.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, pasienyje su Lenkija gali būti sutelkta nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. neteisėtų migrantų.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
