Šiuo metu Čekija vykdo eksperimentą – keliose automagistralių atkarpose padidino maksimalų leistiną greitį nuo 130 km/val. iki 150 km/val.
Pasklidus šiai žiniai, vairuotojai taip pat pradėjo diskutuoti, ar nevertėtų tokiu keliu žengti ir Lietuvai.
Vis tik, panašu, kad naujų pokyčių dėl greičio Lietuvoje galima sulaukti jau šią žiemą.
Greitis padidėtų nuo 110 km/val. iki 130 km/val.
Bendrovės „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iš tiesų pokyčių kai kuriuose magistralinių kelių ruožuose vairuotojai gali sulaukti jau šią žiemą.
„Tai daryti svarstoma magistralių ruožuose, kuriuose yra įdiegtos intelektinės transporto sistemos (kelių oro sąlygų stotelės, vaizdo kameros ir kintamos informacijos kelio ženklai).
<...> Planuojama, kad esamuose magistralės ruožuose, kuriuose jau yra įdiegtos reikiamos intelektinės transporto sistemos, papildomų kaštų šis projektas nesudarys, o kaip tik leis plačiau išnaudoti keliuose įrengtas intelektines transporto sistemas ir suteiks vairuotojams daugiau naudos bei galimybių važiuoti pagal realias eismo sąlygas“, – paaiškino V. Radžiūnas.
Pasak V. Radžiūno, dabar galimybė padidinti greitį yra magistralėje A1 tarp Vilniaus ir Kauno, taip pat A5 nuo Garliavos iki Marijampolės.
Todėl, anot jo, žiemos metu, esant geroms oro sąlygoms, kelyje Kaunas–Vilnius analizuojama galimybė leisti važiuoti iki 130 km/val. vietoje dabar galiojančio 110 km/val. greičio.
„Leistinas greitis tokiuose kelių ruožuose būtų dinaminis. Surinkus informaciją iš kelyje įrengtų daviklių, esant geroms oro sąlygoms, pavyzdžiui, teigiamai temperatūrai ir sausai kelio dangai, būtų leidžiama važiuoti 130 km/val.
Tačiau kai oro sąlygos būtų blogesnės, pavyzdžiui, šlapia kelio danga ar žemesnė temperatūra, snygis – greitis galiotų 110 km/val. arba būtų mažinimas dar labiau. Tam būtų pasitelkiamos intelektinės transporto sistemos (kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai, vaizdo kameros)“ – paaiškino pašnekovas.
Pasak „Via Lietuva“ atstovo, šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai – nustatomos sąlygos, kurioms esant greitis gali būti didinamas.
„Tikimės, kad vairuotojai tokius pokyčius pamatys jau šį žiemos sezoną“, – pridūrė V. Radžiūnas.
V. Radžiūnas taip pat priminė, kad Kauno vakariniame aplinkkelyje (ruože nuo Garliavos iki Akademijos ir atvirkščiai) šią vasarą jau buvo padidintas leistinas važiavimo greitis – nuo 90 km/val. iki 100 km/val.
Čia įrengtas keturių eismo juostų magistralinis kelias su skiriamąja juosta, jo techniniai parametrai leidžia nustatyti didesnį leistiną važiavimo greitį. Bendrovė atliko šio ruožo eismo įvykių, transporto srautų intensyvumo bei jau įdiegtų eismo saugumo priemonių – pavyzdžiui, vidutinio greičio kontrolės sistemų – analizę.
Atsižvelgus į visus šiuos veiksnius, nuspręsta, kad ruože yra galimybė saugiai padidinti leistiną greitį.
Svarbu tai, kad greitį bus galimybė reguliuoti lanksčiai – naudojant kintamos informacijos ženklus, todėl bendrovė galės greitai reaguoti į besikeičiančias eismo sąlygas“, – komentavo bendrovės atstovas.
Jis taip pat paaiškino, kad kol kas kiti kelių ruožai dar neturi tinkamos infrastruktūros greičio režimo pokyčiams.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti vairavimo instruktoriai sako, kad toks pakeitimas didesnių rizikų eismo saugumui nesukels.
„Reikia pripažinti, kad klimatas iš tiesų pasikeitė. Tad gal ir mes bandykime reaguoti į tai“, – kalbėjo Artūras Pakėnas.
Tuo metu vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova antrina, kad jei tik tai leidžia kelio infrastruktūra, didesnės problematikos saugumui neatsirastų.
„Jei tik tai yra saugu, kelių infrastruktūra tai leidžia daryti, yra tinkamas kelių išplanavimas, nėra artimų išsukimo ar apsisukimo vietų ar kitų trikdžių, o numatytame kelio ruože nefiksuota avaringų situacijų, tai tokiam pakeitimui iš tiesų būtų galima pritarti“, – kalbėjo pašnekovė
Čekijos eksperimentų nesigriebsime?
Pašnekovo vertinimu, tęsti diskusijas dėl greičio didinimo iki 150 km/val., nevertėtų.
„Galime išskirti kelis infrastruktūros ribotumus bei saugumo iššūkius. Dauguma Lietuvos magistralių (A1, A2, A5) buvo suplanuotos dar XX a. pagal tuo metu galiojusius normatyvus. Posūkių kreivės spinduliai, nuolydžiai, apsauginių zonų plotis nėra pritaikyti nuolatiniam 150 km/val. greičiui.
Važiuojant 150 km/val. greičiu, sustojimo kelias gali būti iki ~40 m ilgesnis nei važiuojant 130 km/val., o tai kritinėse situacijose lemia skirtumą tarp išvengtos avarijos ir tragedijos.
Lietuvoje dažnai pasitaiko lietus, rūkas, šlapdriba. Aukštesnis greitis tokiose sąlygose smarkiai didina avaringumo riziką“, – kalbėjo V. Radžiūnas.
Be to, bendrovės atstovo vertinimu, dėmesį reikėtų atkreipti ir į Lietuvos transporto priemonių parko amžių.
„ ai nėra suderinama su itin dideliais greičiais. Didelė dalis magistralių srauto – vilkikai, ribojami iki 90 km/val. Skirtumas tarp 90 ir 150 km/val. labai išauga. Kuo didesni greičiu skirtumai, tuo didesnis avaringumas ir jo pasekmės.
Daugelyje ES valstybių maksimalus greitis yra 120–130 km/val. Tik Vokietijos „Autobahn“ turi atkarpas be ribojimo, tačiau jos pritaikytos dideliems greičiams, o avaringumas jose išlieka diskusijų objektas“, – akcentavo V. Radžiūnas.
Negana to, kaip sako pašnekovas, vairuotojams vėliau tektų sumokėti ir daugiau pinigų už degalus, išaugtų ir išlaidos transporto priemonės detalėms.
„Važiuojant 150 km/val., degalų sąnaudos gerokai išauga, todėl didėja transporto sektoriaus CO₂ emisijos, o tai kertasi su Lietuvos ir ES klimato tikslais.
Didesnis greitis reiškia didesnį padangų, stabdžių, variklių apkrovimą – tai didina eksploatacijos kaštus, lemia ir greitesnį dangos susidėvėjimą, ypač Lietuvos klimato sąlygomis (šalčio–šilumos ciklai, druska)“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie kaštus degalams ne kartą yra pasisakęs ir Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo vertinimu, diskusijos dėl greičio didinimo lemtu ne tik didesnes išlaidas degalams, bet ir reikšmingai nesutaupytų vairuotojų laiko.
Tuo metu vairavimo instruktorius A. Pakėnas antrina, kad leidimas važiuoti greičiau reikšmingai vairuotojų laiko nesutaupo.
„Ekonomiško pagrindo tikrai tam nėra. Bus didesnės degalų sąnaudos, o laimėjimas laiko prasme – nedidelis. Tačiau ne vienam vairuotojui atrodo kitaip“, – svarstė pašnekovas.
