negalia

Aukštojoje mokykloje studijuojantieji, turintys vidutinę ar sunkią negalią, turi teisę gauti finansinę pagalbą – artėjant naujiems mokslo metams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl jos per pirmąsias mokslo metų dienas, bet ne vėliau nei iki rugsėjo 10 d., reikia kreiptis ir pateikti prašymą kolegijos ar universiteto, kuriame žmogus studijuoja, administracijai.

Aukštojoje mokykloje studijuojantieji, turintys vidutinę ar sunkią negalią, turi teisę gauti finansinę pagalbą – artėjant naujiems mokslo metams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl jos per pirmąsias mokslo metų dienas, bet ne vėliau nei iki rugsėjo 10 d., reikia kreiptis ir pateikti prašymą kolegijos ar universiteto, kuriame žmogus studijuoja, administracijai. Finansinė pagalba priklauso tiems aukštojoje mokykloje studijuojantiesiems, kuriems yra nustatytas 45 proc.

Žmonėms su judėjimo negalia net ir iš anksto kruopščiai suplanuota kelionė viešuoju transportu gali baigtis dar neprasidėjusi. Būtent taip nutiko Agnei (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri, nors apie savo poreikius vežėją informavo prieš savaitę ir gavo patvirtinimą, į autobusą taip ir nepateko. Šią istoriją mergina prieš kelias dienas papasakojo socialiniuose tinkluose, o vėliau sutiko ja pasidalyti ir su naujienų portalu tv3.lt. „Šiandien autobusu turėjau grįžti namo į Pakruojį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui skirti dar 10 mln. eurų kompensacijų individualiai pagalbai žmonėms, turintiems negalią. Kaip skelbė ministerija, lėšos iš valstybės vardu skolintų lėšų skirtos individualios pagalbos teikimo išlaidoms liepos-rugsėjo mėnesiais. Kaip rašė BNS, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad kompensacijoms šiemet trūksta 95 mln. eurų – 10 mln. trečiajam ketvirčiui ir 85 mln.

Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios leis išsaugoti socialines garantijas ir išmokas tiems asmenims su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką. Pasak Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės, socialdemokratės Indrės Kižienės, žmonės su negalia, kurių darbingumas buvo vertintas pagal senąją tvarką, ir toliau gaus tokio pat dydžio išmokas.

Nustatant žmogaus dalyvumo lygį vertinama ne tik jo sveikatos būklė, bet ir gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes veiklas. Vis dėlto priimti sprendimai ne visada sutampa su pačių gyventojų vertinimu, todėl neretai kyla klausimų, kaip skaičiuojami balai ir nuo ko priklauso galutinis rezultatas. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gyventojas Adomas ir papasakojo, kad jam buvo atliktas asmens bazinio dalyvumo vertinimas.

Sostinėje pirmą kartą paskelbtoje asmenų su negalia fizinio aktyvumo skatinimo programoje dalyvavo 13 organizacijų, kurioms paskirstyta per 130 tūkst. eurų, pranešė vietos savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, visos paraiškas finansavimui teikusios organizacijos atitiko nustatytus reikalavimus ir gavo programoje numatytą finansavimą – 3 tūkst.

Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti palankesnes sąlygas asmenims su negalia gauti lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Tai numatančias Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas antradienį palaikė 96 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė 2. Projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vertins Vyriausybė, o rudenį jis vėl atsiras Seimo posėdžių darbotvarkėje.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi baimės apimta Lina. Moteris atviravo, pasakojo, kad turi protinę negalią, tad liko gyventi Bukonių kaime kartu su mama Janina. Moterys dalijosi žiauriu kaimynų Edgaro, Nerijaus ir jo žmonos elgesiu. Lina tikino patyrusi ne tik patyčias ir reketą, bet ir seksualinio pobūdžio smurtą. Ar pavyks padėti Linai apsisaugoti nuo kaimynų, žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Kauno zoologijos sode penktadienį pirmą kartą vyks vaikams su negalia ir jų artimiesiems skirta iniciatyva „Svajų naktis zoologijos sode“. Organizatoriai skelbia, jog uždaro ir sensorinei įvairovei pritaikyto vakaro metu bus galima pažinti gyvūnų pasaulį, dalyvauti daugybėje kūrybinių ir edukacinių veiklų, kartu praleisti laiką palaikančioje bei draugiškoje aplinkoje. „Svajų naktis zoologijos sode“ – tarptautinė iniciatyva, atsiradusi 1996 metais Roterdamo zoologijos sode Nyderlanduose.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi negalią turinti Dalia su vyru Mariumi (vardas pakeistas). Dalia pasakojo apie netikėtą sėkmės istoriją, kai vyro dovanotas loterijos bilietas tapo ir stebuklu, ir prakeiksmu vienu metu. Laimėjusi beveik 25 tūkst. eurų, pora patyrė šoką ir ėmė svarstyti, ką daryti su gyvenime dar neregėtais pinigais. Tačiau žinia iš savivaldybės netrukus viską apvertė aukštyn kojomis.

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė parlamente pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, kurios padės neprarasti socialinių garantijų ir išmokų tiems asmenims su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką. Šią Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės socialdemokratės Indrės Kižienės iniciatyvą vienbalsiai palaikė 5 komiteto nariai.

Vyriausybė pritaria siūlymui pagerinti asmenų su negalia keliavimo sąlygas. Tačiau ji nepritaria dar praeitoje Seimo kadencijoje pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti dalį taksi ir pavežėjų automobilių pritaikyti asmenims su negalia.

Vyriausybė pritaria Seime svarstomoms Statuto pataisoms, siūlančioms įtvirtinti, kad savivaldybėse politikų biurams skiriamos patalpos turi būti pritaikytos asmenims su judėjimo ir regos negalia, užtikrinant jiems galimybę savarankiškai į jas patekti.  Tačiau siekiant visų asmenų lygiateisiškumo, nepriklausomai nuo jų negalios, Ministrų kabinetas siūlo tobulinti projektą, užtikrinant visų asmenų su negalia teisę į prieinamą aplinką.

Plečiant odontologinių paslaugų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina šalies sveikatos priežiūros įstaigas pasinaudoti nuo gegužės atsirasiančia galimybe teikti pacientams su sunkia negalia būtinąją odontologinę pagalbą jų gyvenamosiose vietose.

Valdžios institucijose skinasi kelią pataisa, leidžianti dirbantiems ir negalios arba nedarbingumo pensiją gaunantiems žmonėms ligos išmoką skirti, kol jie pasveiks arba dėl sveikatos nebegalės dirbti. Dabar ji mokama ilgiausiai tris mėnesius.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei siūlo pritarti tokiam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimui, kurį siūlo socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose šiuo metu dirba 14 452 žmonės su negalia, tačiau nustatyta kvota dar nėra pasiekta – trūksta 3 773 darbuotojų. Apie tai „Sodra“ informavo tuos darbdavius, kurių organizacijose žmonių su negalia dalis neatitinka nustatytų reikalavimų. Kartą per metus „Sodra“ įvertina viešojo sektoriaus įstaigas ir organizacijas, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, ir apskaičiuoja, kokią visų darbuotojų dalį jose sudaro žmonės su negalia.

Kai Jurga Rudalevičienė baigė medicinos studijas ir pradėjo dirbti vaikų ortopede-traumatologe, kaip pati sako, jos gyvenimas atrodė aiškiai suprojektuotas – karjera, baltas chalatas, operacinės šviesa. Tačiau šiandien ji labiau traktuojama kaip rašytoja bei šešių vaikų mama, kuri baltą chalato kišenę iškeitė į vaikų piešinius ant šaldytuvo, o rimtus chirurginius sprendimus – į apkabinimus ir žaislų tvarkymą.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi įbauginta moteris, auginanti mažametę anūkę, kurią tarnybos žada atimti. Jauna močiutė priversta rinktis tarp negalią turinčio brolio ir mažylės, kuri ją net vadina mama. Šokiruojantis specialistų sprendimas skaudina moterį, ši tikina, kad toks sprendimas nėra logiškas ir tik dar labiau traumuojantis mergaitę. Ar pavyks moteriai išsaugoti abu jai brangius žmones, sužinosite „TV pagalbos“ epizode.

Lietuvoje pradedamos teikti odontologinės paslaugos sunkios negalios asmenims jų namuose.  Pacientams, negalintiems atvykti į gydymo įstaigas, specialistai suteiks dantų gydymo ir burnos higienos paslaugas jų gyvenamosiose vietose, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, iki šiol odontologinės paslaugos šių pacientų grupei dažnai buvo sunkiai pasiekiamos dėl sudėtingos jų sveikatos būklės, todėl  nuspręsta plės...

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad šiuo metu galiojanti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra diskriminacinė.  Tyrimas buvo pradėtas sulaukus pernai mokyklą baigusio dvyliktoko skundo. Brandos atestatą gavęs ir egzaminus išlaikęs jaunuolis nurodė, kad dėl negalios buvo atleistas nuo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o vietoje jo jam buvo išduota pažyma.

Norėdama patekti į sostinėje esančio prekybos centro „G9“ tualetą negalią turintiems asmenims, moteris susidūrė su priešišku apsaugos darbuotojo elgesiu. Pastarasis, net ir moteriai pateikus atitinkamą pažymėjimą, į tualetą ją įleido tik po ilgų derybų. Tyrimą dėl incidento atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galiausiai prekybos centrą įspėjo dėl diskriminacijos ir priekabiavimo.

Vilniuje esančioje „Iki“ parduotuvėje pirkėja patyrė priekabiavimą dėl negalios, kai apsaugos darbuotojas ją bandė išvaryti su šunimi vedliu, nustatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Anot pareiškėjos, jai užsukus į sostinės Žirmūnų gatvėje esančią „Iki“ parduotuvę, prie jos priėjęs apsaugos darbuotojas „varė lauk“, nes pirkėją lydėjo šuo vedlys, kuris reikalingas dėl jos regos negalios.

Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė socialdemokratė Indrė Kižienė įregistravo įstatymų pataisas, leisiančias užtikrinti, kad žmonės su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką, neprarastų savo socialinių garantijų ir išmokų.

Ar dažnai susimąstome, kokią žalą kitam žmogui gali padaryti mūsų žodžiai? Tauragiškis Aleksas Konovas socialiniame tinkle pasidalijo patirtimi, nutikusia tarpmiestiniame autobuse. Situacija atskleidė nemalonią tiesą: viešumoje vis dar vartojami žeidžiantys ir pasenę terminai žmonių su negalia atžvilgiu. Savo „Facebook“ įrašu jis sutiko pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Seime kelią skinasi nauja iniciatyva dėl asmenų su negalia įdarbinimo.  Ketvirtadienį svarstymo stadiją parlamento plenarinėje salėje įveikė įstatymų pataisos, kuriomis rekomenduojama privačioms įmonėms, turinčioms daugiau negu 25 darbuotojus, įdarbinti 5 proc. asmenų su negalia. Kaip būtų įgyvendinama ši rekomendacija, stebėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Viso kaimo gyventojai nebemiega naktimis, nes kaimynystėje gyvena vyras, kuris neseniai pats padegė savo namus, o dabar glaudžiasi daržinėje. Sodybos čia stovi šalia viena kitos, tad žmonės bijo, kad bet kurią akimirką gali suliepsnoti ir jų namai. Kaimo gyventojams padėjo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. „Bijome gaisro, nes žiūrėkite kaip arti namas prie namo. Jeigu jis rūkydamas uždegs savo daržinę, tai sudegs visi namai“, – nerimo neslepia kaimo gyventoja.

Negalia – ne kliūtis dirbti, turėti tikslų ir atkakliai jų siekti. Tai įrodo alytiškio Ediko Akuzino pavyzdys. 46 metų vyras turi intelekto negalią. Jis dešimt metų lanko Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą.   Šią įstaigą Edikas atrado sesers dėka. „Lankyti Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą man pasiūlė sesuo. Iš pradžių abejojau, bet vėliau persigalvojau ir pamaniau – pabandysiu“, – prisipažįsta vyras.

Gintaras kreipėsi į „TV pagalbą“ su prašymu padėti atgauti negalios išmoką. Anot vyro, jis negalią turi nuo gimimo, o „Sodros“ manymu, jo ranka sutraumuota dėl 2017 m. patirtų sužalojimų. Vyras tikina, kad „Sodra“ jam skolinga 160 tūkst. eurų ir jokios traumos jis nebuvo patyręs. Vyro negalia jį lydi nuo pat gimimo – savo dešinę plaštaką jis slepia visą gyvenimą. Gintaro žmona Liana tikino, kad kasdienėje buityje jos vyrui pagalba būtina.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 5 proc. pasaulio populiacijos kasdien susiduria su klausos negalia ir jos keliamais iššūkiais. Minint tarptautinę žmonių su negalia dieną, ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį į tuos, kurie negali aiškiai girdėti ir primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai gali pagerinti žmonių su klausos negalia gyvenimo kokybę.

Seimas šią savaitę pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais lengvinamos galimybės žmonėms su negalia pasitelkti šunis pagalbininkus, įskaitant ir kompensacijas juos įsigyjant. Pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymų pataisas, tokie žmonės turės teisę vieną kartą per aštuonerius metus į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. Ji sieks iki 90 proc.

39-erių Rita Juškytė susidūrė su dideliais iššūkiais jau nuo ankstyvos vaikystės, kai suprato, kad jos mama turi šizofrenijos sutrikimą. Šiandien Rita yra sukūrusi savo šeimą, augina du sūnus ir įkūrė VšĮ „Unikalus šokis“, kurioje buria žmonių su negalia bendruomenę, siekiančią lygybės ir atvirumo.

Neregiu apsimetęs vyras per daugiau nei 50 metų gavo daugiau nei milijono eurų vertės neįgalumo išmokas, pirmadienį pranešė Italijos policija.  70 metų vyras neseniai buvo pričiuptas dirbantis sode su pavojinga įranga ir vienas apsiperkantis turguje savo gimtajame mieste netoli Vičencos, pranešė policija.  Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis.

 Socialiniuose tinkluose netyla diskusijos po Ričardo Savicko pasidalintos istorijos apie patirtą nepagarbų elgesį parduotuvėje. Vyras teigia, kad apsipirkimo metu netyčia sudaužė butelį alaus ir apie tai pranešė darbuotojui, tačiau netrukus išgirdo įžeidžiantį komentarą apie savo negalią. Ričardas pabrėžė, kad tokie žeminantys komentarai neturi vietos visuomenėje ir priminė apie pagarbos svarbą kiekvienam žmogui.

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar neterminuotam laikui pratęsti iki 2028 metų dabar galiojantį įpareigojimą viešajam sektoriui įdarbinti bent 5 proc. žmonių su negalia.  Vyriausybė taip pat svarstys, ar rekomenduoti tokios taisyklės laikytis ir privačioms įmonėms su daugiau negu 25 darbuotojais.  Be kita ko, „Sodrą“ ketinama įpareigoti skelbti įdarbintų žmonių su negalia dalį nuo bendro darbuotojų skaičiaus.

Negalią turintys sostinės gyventojai lengvatinį automobilio parkavimo leidimą galės išsiimti ir internetu, pranešė savivaldybės įmonė „Judu“. Pasak jos, pokyčiai įvedami, siekiant palengvinti leidimų gavimo procesą. „Keisdami leidimų „Lengvata“ išdavimo tvarką, siekiame, kad kiekvienas žmogus su negalia galėtų tvarkytis reikalus kuo savarankiškiau – be papildomų kliūčių ar kelionių.

Per penkerius metus specialioje mobilioje pagalbos numerio 112 programėlėje, skirtoje klausos negalią turintiems asmenims, sulaukta 883 pranešimų, skelbia Bendrasis pagalbos centras (BPC).  Anot BPC, liepos 1 d. sukako penkeri metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti specialiai asmenims su klausos negalia skirta numerio 112 mobilioji programėlė. Ji leidžia savarankiškai susisiekti su BPC ir išsikviesti skubiosios pagalbos tarnybas.

Humoristas Dominykas Klajumas savo socialiniuose tinkluose pasidalijo ištrauka iš tinklalaidės, kurioje kartu su kitais humoristais aptarinėjo įvairias temas – tarp jų ir žmones su negalia bei LRT vaizdo įrašą. Tinklalaidėje netrūko kandžių komentarų, sarkazmo ir ironijos, kurie sukėlė pasipiktinimą viešojoje erdvėje. Po šio vaizdo įrašo pasipylė reakcijos – ne vienas žinomas žmogus ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą.

36-erių palangiškė Aistė Krušinskaitė visada buvo žmogus, kuriam negana tiesiog gyventi – jai reikėjo skristi. Ji lėkė per gyvenimą pilnu tempu: sportas, motociklai, aukšti stogai, medžiai, adrenalinas. Tačiau vieną 2014-ųjų vakarą iš pažiūros nekaltas pratimas ant balkono turėklo tapo lemtingu. Užteko vieno netikėto judesio ir Aistė nebejautė kūno nuo krūtinės žemyn. Tą akimirką ji suprato: gyvenimas pasikeitė visam laikui.

Marijampolės rajone gyvenančios Virginija ir Zita pakraupo dėl valdininkų neatidumo. Jų iš lovos nepakylančiai mamai nustatytas 20 proc. darbingumas, o tam, kad gautų neįgalumą patvirtinančią pažymą, 83-ejų moteris turi nuvykti į kitame mieste esančią gydymo įstaigą. Jaudinanti istorija – „TV Pagalbos“ siužete.

„TikTok'e“ išplito skandalingas vaizdo įrašas iš neįgalių vaikų mokyklos Kretingoje. Už tai, kad negalią turintis berniukas rodė necenzūrinius gestus, auklėtoja laikė jo ranką prispaudusi prie žemės ir vaidino, kaip per ją tranko plaktuku. Kitos auklėtinės užfiksuotas vaizdo įrašas išplito po socialinius tinklus ir šokiravo žmones.

Atvykus į parduotuvę tikimasi, kad ten bus patogu ir paprasta apsipirkti visiems. Vis dėlto kai kur daliai pirkėjų pusė prekių gali būti išvis neprieinamos. Su tokia situacija susidurdavo vienos prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvės klientai. Dar 2023 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo informacijos apie tai, kad į Naujininkų parduotuvės „Maxima“ antrą aukštą galima patekti tik laiptais.

„Atramos“ sporto klubo kvietimas verslui sužaisti krepšinį kartu su negalią turinčiais sportininkais virto pamoka apie komandinę dvasią ir abipusį supratimą. Pasak Lietuvos paralimpinio komiteto vadovo Mindaugo Biliaus, šios vertybės – pamatinės ne tik profesionaliame paralimpiniame sporte, bet ir siekiant pokyčio žmonių su negalia įtrauktyje į sportą.

„Jaučiuosi tarsi priverstinai uždaryta savo pačios namuose. Noriu, o negaliu viena pati išeiti“, – taip situaciją apibūdino į AlytusPlius.lt redakciją paskambinusi negalią turinti alytiškė Tatjana. Moteris tvirtino, kad dar pernai metų gruodžio mėnesį prie jos buto buvo įrengtas keltuvas, kad ji galėtų savarankiškai juo naudotis ir išeiti į lauką.

Plungės rajone už 20 tūkstančių eurų įrengtas lajų takas neįgaliesiems. Tai pirmas toks takas, pastatytas pageidaujant gyventojams už savivaldybės biudžeto pinigus. Objektas iškilęs vos porą metrų virš žemės ir apjuostas tinklu, kad judėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pasižvalgyti. Vis tik ne visiems naujas takas patinka. Plungės politikai sako, kad ne už tokį objektą balsavo – projekto vizualizacijose takas atrodė visai kitaip.

Nuo šių metų uostamiesčio Savivaldybės socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“ vaikams su sunkia negalia pradėjo teikti dienos socialinę globą asmens namuose. „Žinome šeimų, auginančių vaikus su negalia, rūpesčius ir lūkesčius sulaukti savalaikės kompleksinės pagalbos, ypatingai auginant vaikus su sunkiomis negaliomis, kai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Penkiolika metų Anglijoje gyvenanti Jurgita Karžauskaitė pastarąjį pusmetį išgyveno košmarą – dėl nepakeliamo nugaros skausmo į vietos medikus besikreipusi moteris buvo palikta likimo valiai. „Gauti medicininę pagalbą Didžiojoje Britanijoje yra sudėtinga, o sveikatos problemos čia dažniausiai sprendžiamos paskiriant paracetamolį, – pasakoja pašnekovė.

Daiva nematė kelio per ašaras. Moteris išgirdo baisią žinią – šalia kelio guli du jos sūnūs, kuriuos partrenkė automobilis. Iš įvyko vietos išvažiuojantys medikai liūdnai prognozavo – ruoškite dvi duobes. Vienas iš į avariją patekusių vaikų išgyveno, tačiau liko neįgalus. Tačiau šeimą sukrėtė dar viena tragedija.  Šeima savo istorija pasakoja laidos „TV Pagalba“ studijoje.  „Mano šeimoje – netektys ir skausmas“, – pradeda pasakojimą Daiva.

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems pokyčiams jau pritarė savivaldybės taryba.  „Šis poreikis buvo išgirstas kalbantis su negalią turinčius gyventojus vienijančiomis organizacijomis.