„Taip, yra gerai, kad paleisti šitie žmonės, tačiau tai yra tik keliolika žmonių ir reikėtų važiuoti dar bent šimtą kartų, kad būtų paleisti visi, kurie oficialiai pripažinti politiniais kaliniais“, – LRT „Panoramoje“ šeštadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Taip jis kalbėjo po to, kai Baltarusijoje šeštadienį buvo išlaisvinti 14 politinių kalinių, tarp jų – daugiau nei penkerius metus kalintas baltarusių opozicijos lyderis Siarhejus Cichanouskis.
„Tam reikia tiesiog padaryti vieną kartą galą, toliau spausti Baltarusijos režimą, neatlaisvinti politinių sankcijų, kad jisai (A. Lukašenka – BNS) pagaliau liautųsi tai daryti, nes tai yra absoliučiai nepriimtina ir Europoje, ir pasaulyje, tai, kas šiuo metu tenai vyksta“, – pažymėjo K. Budrys.
Pasak Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“, šalyje yra daugiau nei 1 tūkst. politinių kalinių.
Kelloggo atstovas dėkojo Lietuvai
Kaip rašė BNS, S. Cichanouskis buvo paleistas praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltarusijos valdžia paskelbė, kad šalies autoritarinis prezidentas A. Lukašenka Minske susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu.
Jo pavaduotojas Johnas Coale'as vėliau pabrėžė, kad kalinių paleidimą lėmė JAV vadovo Donaldo Trumpo lyderystė. J. Coale'as taip pat dėkojo Lietuvai už bendradarbiavimą pargabenant kalinius.
Sviatlanos Cichanouskajos biuro duomenimis, penki iš paleistų politinių kalinių yra Baltarusijos piliečiai. BNS skelbė, kad tarp išlaisvintųjų taip pat yra turinčiųjų Estijos, Švedijos pilietybes.
„Tikėtina, kad artimiausiu metu jie vyks pas savo artimuosius. Juos pasitiko tų valstybių atstovai šiandien Lietuvoje“, – nurodė K. Budrys.
Jis apgailestavo, jog šios misijos metu nebuvo išlaisvinta Baltarusijoje kalinamų lietuvių.
„Žinoma, čia turėtume apgailestauti, kad nė vieno asmens nebuvo, kuris būtų susijęs su Lietuva. Mes ir to lygiai taip pat siekiame, nes kaip žinia, yra ir Lietuvos Respublikos piliečių, ir leidimų gyventi Lietuvoje turinčių asmenų, kurie įkalinti visiškai niekiniais fiktyviais pagrindais Baltarusijoje. Bet mes ir toliau sieksime, kad jie grįžtų pas savo artimuosius“, – visuomeniniam transliuotojui pabrėžė ministras.
Skubios medicininės pagalbos išlaisvintiesiems nereikėjo
Pasak K. Budrio, „skubios, greitos“ medicininės pagalbos nė vienam iš išlaisvintųjų kalinių nereikėjo, vienam prireikė „šiek tiek daugiau galbūt dėmesio“.
„Bet žinoma, kad medikai įvertins jų situaciją, vis tiek žmonės yra kalėję ir kalėję sudėtingomis sąlygomis, taip kad visi vertinimai bus pateikti po to“, – LRT „Panoramoje“ kalbėjo K. Budrys.
„Iš ankstesnių kartų, kai buvo paleisti asmenys, žinome, kad tiek fizinė sveikata, tiek psichinė sveikata reikalaudavo didesnio dėmesio. Nes Baltarusijos kalėjimai ne sanatorijos, o politiniams kaliniams ten yra duodamas ypatingas dėmesys“, – pridūrė jis.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad Lietuva ne pirmą kartą užtikrina logistinę, medicininę ir kitą paramą paleidžiant kalinius Baltarusijoje ir juos pasitinkant Lietuvoje.
„Amerikos atstovai į Baltarusiją nuvyko vakar. Su delegacija aš pats vakar ryte buvau susitikęs. Vakar jie dar nežinojo, kokia apimti bus paleidžiami kaliniai, šiandien ta informacija mus pasiekė“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Budrys: režimas siekia pademonstruoti savo aktualumą
K. Budrio vertinimu, matydamas JAV ir kitų valstybių diplomatines pastangas, Minsko režimas nori parodyti, kad yra aktualus ir „nelikti viso to nuošalyje“.
„Ir pradėjo daryti tai, ką visą laiką matėme darant ir anksčiau, tai prekiauti žmonėmis. Toks prekybos sezonas atsidarė ne šiandien, jau prieš kurį laiką, nes ne pirmus politinius kalinius išleidžia A. Lukašenka“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Anot jo, autoritarinis Baltarusijos lyderis prekiauja kaliniais už diplomatinius kontaktus, nuolaidas.
„Jam yra žmonės nesibaigiantis resursas, nesibaigianti valiuta, ir įsivaizduoja, kad gali targavoti į diplomatinius kontaktus, kažkokias nuolaidas. Tačiau šitam ale verslui ir prekybai galą gali padaryti tik reikalavimas paleisti visus kalinius ir nesodinti daugiau žmonių“, – pažymėjo K. Budrys.
Kaip rašė BNS, S. Cichanouskis planavo 2020-ųjų rugpjūčio rinkimuose dėl prezidento posto varžytis su A. Lukašenka, tačiau likus kelioms savaitėms iki balsavimo buvo suimtas. Jo vietą rinkimuose užėmė žmona Sviatlana, kuri politikoje tuomet buvo naujokė.
2021 metais S. Cichanouskis buvo nuteistas 18 metų kalėti už „riaušių organizavimą“ ir „neapykantos kurstymą“, o vėliau – dar 18 mėnesių už „nepaklusnumą“.
Baltarusija, kurią nuo 1994 metų valdo A. Lukašenka, yra uždraudusi visus opozicijos judėjimus ir yra vienintelė Europos šalis, kurioje tebegalioja mirties bausmė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
