Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Mums parašė kaunietis Jonas B. Laiško autorius teiravosi, kokios galimybės išsireikalauti iš "Sodros" apmokėjimą už nedarbingas dienas, per kurias jis gydėsi patirtą traumą. Bėda ta, jog vyriškis susižalojo (susilaužė koją) pakeliui iš darbo į namus, būdamas "su kvapeliu". Būtent dėl to gydymo įstaigoje nukentėjėliui buvo išrašytas vadinamasis "baltasis" nedarbingumo lapelis - pateisinamo neatvykimo į darbą pažyma. Tai reiškia, kad už visą sirgtą laikotarpį "Sodra" neišmokės ligoniui nė lito ligos pašalpos.
Kitas pilietis, mūsų turima informacija, buvo sužalotas savo bute - daugiabučio laiptinėje sprogus nežinia kam skirtam galingam sprogstamajam įtaisui. Nukentėjėliui prireikė skubios medikų pagalbos. Kadangi vyriškis buvo neblaivus, gydytojas išrašė tik pateisinamo neatvykimo į darbą pažymą - ne nedarbingumo lapelį.
Ar medikai teisūs? Ar nenumatyta kokių nors išimčių asmenims, kurių patirtos traumos nėra susijusios su alkoholio vartojimu? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti "Sodros" Kauno skyriaus vyriausiąją specialistę Astą Kebeikienę.
Pasak pašnekovės, abiem atvejais medikai pasielgė teisingai. Mat pagal galiojantį LR Vyriausybės nutarimą "Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo", ligos pašalpa nemokama, jei atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be to, LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėse nurodyta, jog "nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl traumos būdami neblaivūs ar apsvaigę, taip pat asmenims, kurių laikino nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis".
Kita vertus, kaip patvirtino "Sodros" vyriausioji specialistė, nors traumą patyrusiam piliečiui gydymo įstaiga dėl jo girtumo atsisakė išrašyti nedarbingumo lapelį, jis turi teisę kreiptis į "Sodros" Teritorinį skyrių ir prašyti tokį sprendimą peržiūrėti - kad pateisinamo neatvykimo į darbą pažyma atgaline data būtų pakeista į nedarbingumo pažymėjimą. Žinoma, prie tokio prašymo būtina pridėti dokumentus (teismo, prokuratūros ar kitų teisinių institucijų pateiktas išvadas), įrodančius, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumos atsiradimui įtakos neturėjo. Tiesa, anot A. Kebeikienės, pagal Vyriausybės nutarimą sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija medicininę pažymą ("baltąjį biuletenį") į nedarbingumo pažymėjimą keičia tik gavusi Fondo valdybos Teritorinio skyriaus leidimą raštu.
Vadinasi, jei pilietis pats susižalojo būdamas neblaivus arba tokios pat būklės tamsiu paros metu griuvinėjo neapšviestame kelyje ir buvo sužalotas pravažiuojančio automobilio, jo girtumas yra tiesiogiai siejamas su patirta trauma ir apie kokį nors ligos pašalpos išmokėjimą nėra ko net svajoti. Tačiau jei einantį namo alkoholio pavartojusį žmogų užpuolė ir sužalojo chuliganai ar įvyko kitoks su to asmens neblaivumu nesusijęs incidentas (žinoma, būtina tai įrodyti), kreipusis į "Sodros" skyrių ir gavus jo leidimą, gydymo įstaigos anksčiau išduotas "baltasis biuletenis" turėtų būti pakeistas į nedarbingumo pažymėjimą.
Tokia pati tvarka, anot A. Kebeikienės, galioja ir užsienyje traumas patyrusiems socialiai apdraustiems Lietuvos piliečiams. Tačiau nereikėtų pamiršti iš atitinkamų užsienio šalies gydymo įstaigų ir teisėsaugos institucijų pasiimti traumos aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Asta Kebeikienė atkreipė dėmesį į tai, jog stiklelio mėgėjai šią tvarką puikiai žino ir, nutikus bėdai, sugeba įstatymus apeiti. Pavyzdžiui, susižaloję būdami neblaivūs tokie asmenys namie palaukia pusdienį ar parą, kol išsiblaivo, ir tik tada kviečiasi greitąją pagalbą ar nuvyksta į polikliniką.
