„Problema atsirado tada, kai buvo įkurtas Kelių fondas – dalis lėšų, skirtų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos, dabar patenka į Kelių fondą ir Kelių fonde esančios lėšos negali būti naudojamos regioniniams keliams. Tad iš tiesų yra viskas Seimo rankose, galima pakeisti tą santykį tarp dviejų kišenių ir grąžinti dalį lėšų ten, kad jomis galėtų pasinaudoti savivaldybės“, – žurnalistams po koalicinės tarybos posėdžio ketvirtadienį kalbėjo ministras.
Pasak jo, kitąmet veikti pradedantis Kelių fondas iš pradžių negalės funkcionuoti pilna numatyta apimtimi.
„Aš manau, kad (Kelių fondas – ELTA) didžiausią prasmę įgis tada, kai startuos e-tollingo sistema (elektroninės kelių rinkliavos – ELTA) ir tada pradės iš tikrųjų atsiras tas šaltinis“, – aiškino jis.
Ministro teigimu, kitais metais bendras finansavimas keliams didės.
„Dėl kelių finansavimo vyko derybos iki paskutinės minutės, finansavimas keliams (…) išaugs, bet kol kas įmes iki galo turime viską sudėlioti, sustumdyti ir turėsime galutinį skaičių – tikrai finansavimas keliams didės“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, šiuo metu vyksta diskusijos, kaip perskirstyti lėšas, skiriamas vietinės reikšmės ir regioniniams keliams.
„Mūsų nemažai kolegų, sakyčiau, labai gerai atstovaudami savo rinkėjus kreipia dėmesį į tų lėšų atsiradimą būtent vietiniams keliams, nes dabar po įvairių sprendimų dalis regioninių kelių buvo perduota savivaldybėms, tų kelių priežiūrai reikalingos papildomos lėšos“, – teigė socialdemokratas.
Jis taip pat pakartojo, jog kitais metais kelių finansavimui numatytos lėšos augs, tačiau ne tiek daug, kiek tikėtasi.
„Bendrai keliams skirtos lėšos nedaug, bet auga. Mes turime kitą užduotį spartinti specialių programų, kurios galėtų surinkti papildomas lėšas, įdiegimui“, – sakė J. Olekas.
Jau skelbta, kad nuo 2026-ųjų veikti pradedantį Kelių fondą turėtų sudaryti pajamos iš e-tollingo, motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones, taip pat iš valstybės biudžeto.
Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 m. valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso buvo skirta 804 mln. eurų, iš kurių 583,2 mln. eurų skirti KPPP. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Seimui valstybės biudžeto projektą planuojama teikti spalio 17 d.
