• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sovietmečiu ant stalų atsiradusios didelės stiklinės su alkoholiu nebuvo vien tik tų laikų pasekmė. Laidoje „Verta žinoti“ istorikas Algirdas Jakubčionis papasakojo, kad alkoholio vartojimo tradicijos šiame regione formavosi šimtmečiais – nuo Rusijos imperatoriaus Petro I „geriančių asamblėjų“ iki šoko, kurį sukėlė 1914-aisiais įvestas sausas įstatymas.

Sovietmečiu ant stalų atsiradusios didelės stiklinės su alkoholiu nebuvo vien tik tų laikų pasekmė. Laidoje „Verta žinoti“ istorikas Algirdas Jakubčionis papasakojo, kad alkoholio vartojimo tradicijos šiame regione formavosi šimtmečiais – nuo Rusijos imperatoriaus Petro I „geriančių asamblėjų“ iki šoko, kurį sukėlė 1914-aisiais įvestas sausas įstatymas.

REKLAMA

Laidos vedėjai paklausus, kodėl sovietmečiu mažus stikliukus pakeitė masyvios stiklinės, istorikas siūlė atsigręžti į dar senesnę praeitį. Anot A. Jakubčionio, alkoholio vartojimo šaknys glūdi Petro I valdymo laikotarpyje.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis įkūrė taip vadinamąją asamblėją. Tai yra geriančių asamblėją, kur jie po kelias paras tiesiog gerdavo be saiko. Jeigu kuris nors ką nors pažeisdavo iš asamblėjos taisyklių, jis privalėjo išgerti degtinę „erelio taurė“. Toje taurėje tilpdavo 1,5 litro degtinės“, – pasakojo istorikas.

REKLAMA

Tokie kiekiai šiandien atrodo sunkiai suvokiami, ir kaip pastebėjo laidos vedėja, galėdavo turbūt ir staigiai mirtis ištikti. Tačiau, kaip sako istorikas, niekas ir neskaičiavo, kiek tų mirčių buvo.

Pasak A. Jakubčionio, rusiško gėrimo tradicijos tik stiprėjo. Net 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui imperatorius Nikolajus II paskelbė sausą įstatymą, situacija dar labiau paaštrėjo. Kareiviai, negalėdami nusipirkti alkoholio, ėmė vartoti bet ką, kas labiau priminė spiritą nei gėrimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Pamažu pradės formuotis nuostata, kad geriame viską, kas dega“, – sakė istorikas.

Kariškiams sueidavo viskas

Ši nuostata vedė ir prie kurioziškų, ir prie tragiškų situacijų.

„Kareiviai stovėjo kažkur tai prie tuometinio Sankt Peterburgo ir ten buvo kažkoks gyvūnų muziejus, kur buvo užkonservuoti gyvūnai pusiau su spiritu, pusiau ant skysčių fermentuota. Jie išgėrė tą skystį, maždaug viskas sueis“, – prisiminė A. Jakubčionis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokia situacija, pasak istoriko, šiais laikais skamba kaip siurrealistinė scena, bet tuomet buvo reali. Anot jo, būtent draudimas galėjo prisidėti prie Rusijos imperijos griūties.

„Rusijos imperija kaip imperija subyrėjo tada, kai buvo įvestas sausas įstatymas. O jeigu būtų gėrę kaip gėrė, ar būtų subyrėjusi Rusijos imperija?“ – retorinį klausimą uždavė jis.

REKLAMA

Vėliau į valdžią atėję bolševikai alkoholį taip pat draudė – Leninas baiminosi, kad „komunizmas bus pragertas“. Tik po jo mirties situacija ėmė keistis.

Nuo 1923-ųjų leista prekiauti silpnais gėrimais, o 1925-aisiais mirus Leninui, parduotuvėse pasirodė ir degtinė. Ji greitai įgijo neoficialius pavadinimus – 100 g – pionierius, 250 g – komjaunuolis, 500 – partietis.

Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

VISĄ TINKLALAIDĘ GALITE ŽIŪRĖTI ČIA:

„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Antra karta jau auga o jūs, atsilupėliai,vis kliedit apie ,,sovitmetį"
neseniai jau buvo rašyta ,ką naujos iš Britanijos neatsiunčia ?
tarybiniais laikais viską lygino su 1905 metais ir visi džiaudėsi kaip gerai gyvena. dabar lyginama su sovietmečiu ir vėl visi džiaugiasi kaip gerai gyvena. kaip ir niekas nepasikeitė tada taip dabar visi laimingi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų