„Le Parisien“ praneša, kad „Nacionalinis frontas“ užėmė trečiąją vietą, nesugebėjęs užsitikrinti daugumos nė viename iš regioninių parlamentų.
Preliminarūs balsų skaičiavimai rodo, kad 39 proc. šalies gyventojų balsavo už respublikonus. Socialistai surinko 31 proc., o „Nacionalinis frontas“ gavo 28 proc. rinkėjų balsų.
Pati „Nacionalinio fronto“ lyderė, pirmavusi rinkimuose Prancūzijos šiaurėje, pralaimėjo respublikonų kandidatui Xavierui Bertrandui, surinkusi, anot apklausų apie 43 proc. rinkėjų balsų.
„Reuters“ šis nacionalistų fiasko aiškinamas tuo, kad dviejuose (viename iš jų kandidatavo M. Le Pen) pagrindiniuose regionuose socialistai savo rinkėjus pakvietė balsuoti už respublikonus, kad tik Le Pen partija nepatektų į valdžią. Atsispindėjo rezultatuose ir rinkėjų aktyvumas, kuris sudarė 61 proc., o tai yra ženkliai daugiau nei pirmajame ture užfiksuotas mažesnis nei 50 proc. aktyvumas.
Po pirmojo turo Marine Le Pen rinkimų rezultatus vadino istoriniais, o „Nacionalinį frontą“ ji pateikė kaip vienintelę partiją, kuri gali apsaugoti Prancūziją nuo augančios terorizmo grėsmės.
Ši partija taip pat pasižymi itin glaudžiais ir draugiškais ryšiais su Kremliumi, įtariama, kad dalis finansavimo yra gaunama būtent iš Rusijos.
Regioninių rinkimų metu prancūzai gali išsirinkti vietos savivaldą, kuri daro įtaką ekonominei regionų, transporto infrastruktūros ir švietimo plėtrai. Ekspertai šiuos rinkimus vadina nacionalinių rinkimų bandymu.
