stresas

Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. Pernai tą pripažino kas antras apklaustasis, o šiemet įtampa vargina 65 proc. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje. Kai kurie darbdaviai, matydami augantį darbuotojų nerimą, jiems apmoka psichologų konsultacijas. Tiesa, kreiptis į psichologą ryžtasi ne kiekvienas, kuriam to reikia. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prieš dvejus metus Edvinas Skulsčius pirmą kartą pajuto, kad tirpsta dešinė veido pusė. Iš pradžių atrodė, kad tai – nuovargis ar stresas, tačiau pojūtis kartojosi. Tuomet jis nusprendė ieškoti priežasties. „Tirpimas pasikartojo kelis kartus, todėl kreipiausi į gydytojus. Man sakė, kad tai gali būti stresas ar nerimo simptomai. Vis dėlto po galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo man buvo rasta smegenų aneurizma“, – prisimena Edvinas.

Neramių naktų ciklas vargina daugelį – gulėti lovoje, žiūrėti į lubas ir negalėti užmigti yra pažįstama daugeliui. Miego sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir prastos mitybos iki sveikatos problemų. Ekspertai nuolat ieško paprastų ir natūralių būdų, kaip pagerinti miego kokybę be vaistų ar papildų. Viena gydytoja teigia, kad atsakymas gali slypėti mūsų spintoje – kojinėse.

Nors visos emocijos gali vienodai paspartinti širdies plakimą, tai palieka ne tapatų pėdsaką. Jei vienas stresas bus net į naudą, kitas lėtai „pjaus“ širdį. Negana to, itin stiprios emocijos gali ne tik imituoti infarkto simptomus, bet kitą kartą ir išties nužudyti. Ar širdis – daugiau nei tik organas ir kaip reikėtų ją tausoti streso metu bei kasdienybėje, plačiau apie su Kauno klinikų kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadove, gydytoja kardiologe prof.

Aknė – tai ne neišvengiama paauglystės dalis, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo apie tai, kodėl netinkama mityba, stresas ar tam tikros ligos gali pabloginti odos būklę, bei pateikė aiškias rekomendacijas, nuo ko pradėti kovoti su spuogais. Pasak gydytojo, nors genetika turi reikšmės, gyvenimo būdas – ne mažiau svarbus. Pavyzdžiui, pieno produktai turi didžiulę įtaką aknei.

Kodėl vieni pyksta ir šaukia, kiti bėga nuo streso kupinos situacijos, o treti – sustingsta? Ir ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų kūnas reaguoja patirdamas stresą ir kaip tai susiję su mūsų šeima, traumų vertomis patirtimis ir net ilgaamžiškumu? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ endobiogenikos specialistė ir ilgametė šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė paaiškino, kodėl žmonės dažnai net nesupranta, kad gyvena nuolatinėje streso bū...

Kiekvienas senstame, tik vieni lėčiau, kiti greičiau. Endobiogenikos specialistė, šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė – Rudzikienė atkreipia dėmesį, kad yra būdų ne tik pasijausti geriau, bet kartu ir sulėtinti senėjimo procesus, paskatinti ilgaamžiškumo ir gijimo procesus.

Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 130 mokslinių darbų apie atostogų poveikį žmogaus gerovei. Rezultatai nustebino – tinkamai suplanuotas poilsis daro didesnį poveikį nei iki šiol manyta. O geriausia žinia ta, jog tam nereikia nei brangių kelionių, nei ilgų laisvadienių. Vieni mano, kad idealios atostogos – tai savaitė prie jūros, kitiems – kultūrinė kelionė į miestą. O pagal 9 šalių, daugiau nei 3 tūkst.

„Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą, ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“, – sako organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“, vadovė Ieva Šuipė.

Ar kada susimąstėte, kas nutinka jūsų kūnui, kai nustojate eiti į lauką? Gyvename laikais, kai absoliučiai viską galime gauti į namus, lauke laiko praleidžiame vis mažiau, tačiau tai turi didelį neigiamą poveikį sveikatai.  Pasak sveikatos specialistų, jei neisite į lauką, ilgainiui tik pakenksite savo sveikatai, nes taip jūsų organizmas neteks vitamino D – būtino vitamino, kurį gamina odoje esantis cholesterolis, kai jūsų odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) nustatomas maždaug 20 proc. pasaulio gyventojų. Nors tai nėra pavojinga liga, ji gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. DŽS išsivystymui įtakos turi ne tik mityba, bet ir emocinė būsena – neigiamos emocijos, stresas. Todėl svarbu laiku atpažinti šį sutrikimą ir imtis gyvenimo būdo pokyčių.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pajutus fizinius negalavimus retai susimąstome, kad jų priežastis gali slypėti mūsų psichikoje. Vis daugiau kalbant apie psichologinės sveikatos svarbą ir holistinį požiūrį į ligas, žmonės dažniau kreipiasi į medicinos psichologus ieškodami atsakymų ir pagalbos.

Ar jaučiatės tartum persekiojami praeities šešėlio, trukdančio gyventi pilnavertį gyvenimą čia ir dabar, nors, rodosi, viskas klojasi puikiai? Gali būti, kad jus kamuoja užsitęsęs potrauminis stresas. Kaip jį atpažinti ir įveikti? Apie tai kalbamės su psichologe ir mokslininke, VU Psichotraumatologijos centro docente dr. Odeta Geležėlyte. Kas yra psichologinė trauma? Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą.

Nors šiuo metu Lietuvoje nėra išsamių statistinių duomenų, kiek konkrečiai Lietuvos vaikų patiria stresą, pedagogai skambina pavojaus varpais – vaikams mokytis tampa vis sunkiau dėl patiriamo nerimo. Patyčios, nesėkmės mokykloje, draugų stoka ar net spaudimas iš aplinkos dažnai skaudžiai paveikia vaikus, o tokio tipo įtampa gali pasireikšti įvairiais tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais.

Covid-19 pandemija buvo nepaprastai įtemptas ir neaiškus metas didžiajai planetos daliai. Tačiau visi suvaržymai paaugliams galėjo sukelti fizinį poveikį jų smegenų struktūroms, rašoma „The Independent“ grupės portale „Indy 100“. 2020-2021 m. daugelyje pasaulio vietų buvo taikomos ribojamosios priemonės, įvestos siekiant pažaboti viruso plitimą. Šios priemonės apribojo galimybę bendrauti akis į akį, o tai, kaip dabar paaiškėjo, ypač pakenkė paaugliams.

Pabusti vidury nakties yra normalu, tačiau kiek kartų atsibusti naktį yra normalu ir kiek valandų miego jums reikia, atsižvelgiant į jūsų amžių? Daugybė žmonių žino, ką reiškia neramios naktys, kai atrodo, kad gerai išsimiegoti nepavyksta, rašo express.co.uk. Intriguojantys tyrimai atskleidžia, kokio dažnio prabudimai nakties metu yra normalu, o taip pat jų rezultatai rodo, kad prabudimų skaičius yra tiesiogiai susijęs su senėjimu.

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta. Jeigu tokia būsena tęsiasi jau keletą mėnesių, verta rimtai susirūpinti: gal energija senka dėl besivystančios ligos, mineralų ar vitaminų stygiaus?  Šiais laikais daugybei žmonių tenka suktis kaip voverei rate, nerimas ir stresas tapo kasdienybės dalimi, o perdegimas darbe jau nėra išskirtinis atvejis. Tad nenuostabu, kai skundžiamasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Nervų sistema yra atsakinga už pagrindines žmogaus organizmo funkcijas – reguliuoja vidaus organų ir motorinę veiklą, kontroliuoja emocijas ir nuotaiką, reakcijas į įvairius dirgiklius, stresą ir atlieka daugybę kitų funkcijų.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Kaip stiprinti nervų sistemą ir apsisaugoti nuo šių iššūkių, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė.

Nors šiandien onkologinių ligų daugėja ir jos jaunėja, gydytojai neturi vieno atsakymo, kodėl vienus užklumpa vėžys, o kiti sveiki pragyvena iki žilos senatvės. Vis tik onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė įsitikinusi – emocinis nusiteikimas sąlygoja daug net jau ir susirgus, o nuolatinis stresas be kalbų yra tiesus kelias į ligas. Sertifikuota holistinės onkologijos specialistė pabrėžė norinti tikėti, kad emociškai stabilūs žmonės turi žymiai daugiau vidinių resursų.

Nors daug kas linkęs įsivaizduoti, kad darbe perdegti labiau linkę aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau šią sritį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad taip toli gražu nėra. „Mažai kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai kai kuriais atvejais patiria didesnę perdegimo riziką“, – pažymi prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Gurgiantis pilvas ar pykinimas – tokie simptomai prieš egzaminus, svarbesnius įvykius, ar patyrus patyčias mokykloje kankina kone kas penktą vaiką. Medikai pastebi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugę skundžiasi pilvo skausmais, kuriuos dažniausiai sukelia ne tiek fiziniai, kiek dvasiniai dirgikliai. Iš paskaitų Vilniaus universitete keliauja pirmakursė lituanistikos studentė Silvija. Kremtant mokslus, kaip sako mergina, netrūksta streso.

Naujausi Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje rizikuoja perdegti. Anot mokslininkų, didžiausią riziką pervargti ir perdegti darbe patiria nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai. Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų.

Skydliaukės sutrikimai yra itin dažna problema, kuri paveikia įvairias organizmo funkcijas, pradedant energijos lygiu ir baigiant emocine būsena. „Biofirst“ klinikos endokrinologė Kristina Semėnienė pabrėžia, kad laiku nustatyti skydliaukės problemas yra itin svarbu siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, rašoma pranešime spaudai.

80 proc. žmonių visuomenėje yra susidūrę su trauminėmis patirtimis – grėsmingais įvykiais, kuriuos patyrė patys ar jų artimieji. Apie 8 proc. žmonių gali išgyventi potrauminį stresą. Kaip atpažinti, kad žmogaus būklė yra rimtesnė nei kasdienių situacijų sukeltas stresas? Apie tai plačiau papasakojęs Vilniaus universiteto profesorius, Psichotraumatologijos centro vadovas, Tarptautinės trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys prof. dr.

Ne paslaptis, kad įtampa – dažna šiuolaikinio žmogaus palydovė. Juntant nuolatinį stresą, rekomenduojama išbandyti meditaciją, jogą, siūloma pabėgioti bei leisti daugiau laiko su artimaisiais. O ar kada nors esate girdėję, kad nuraminti kūną ir mintis gali padėti dainavimas? Dainavimas veikia visą organizmą Nuo seniausių laikų dainavimas buvo laikomas sveikatai naudinga veikla, tačiau tik atsiradus magnetinio rezonanso tyrimams mokslininkai galėjo pagrįsti šį įsitikinimą.

Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė.

Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais. Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad emocinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus. Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo gastroenterologo–endoskopuotojo Eimanto Mockaus, rudenį pacientai dažniausiai susiduria su vadinamuoju dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromais.

Tūkstančius metų apie žmogaus sveikatą buvo sprendžiama pagal jo burnos būklę. Taip yra neatsitiktinai – seniai žinoma, kad nesugydyti dantys ir uždegimas blogina viso organizmo būklę. Negana to, šiandien kalbama apie visai naują sąvoką – dentalinis stresas. Tai ilgainiui nuodija organizmą ir gali net paveikti gyvenimo trukmę.

Kol viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms, vyresni žmonės dėl karo grėsmės patiria didelį stresą ir jaučiasi neišgirsti. Ekspertai taip pat pabrėžia, jog vyriausiai lietuvių kartai būtų sunkiausia, jei karas įvyktų. Tuo tarpu, ministerija tvirtina, kad jau daug padaryta. Siūlo, kaip vyresniesiems ruoštis.

Europoje 2023 metais buvo rekordiškai daug „ekstremalaus karščio sukelto streso“ dienų, pirmadienį pranešė dvi pagrindinės klimato stebėtojų organizacijos, pabrėždamos vis pavojingesnių vasarų grėsmę visame žemyne. Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą. Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas prakalbo apie streso daromą žalą. Pasak profesoriaus, net keletą savaičių ar mėnesių patiriamas nuolatinis stresas gali būti labai žalingas ir sutrikdyti beveik 10 organizmo funkcijų. A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Kovo mėnesį vis dar danguje dažniau sutinkant pilkus debesis nei saulės spindulius neretai pasijuntame prislėgti. Tačiau tam pakeisti tereikia suaktyvinti endorfinus, dar vadinamus „laimės hormonais“. Tam yra keli paprasti būdai. Įtraukus vos kelias veiklas į savo rutiną „laimės hormonų“ išsiskirs daugiau. „Ąžuolyno klinika“ savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo keliais patarimais, kaip suaktyvinti „laimės hormonų“ išsiskyrimą. Juos pritaikę galėsite jaustis laimingesniais.

Visi žmonės nori gyventi kuo ilgiau, sulaukti 100 metų, džiaugtis gera savijauta ir kuo rečiau varstyti gydytojų kabinetų duris, tačiau apie sveikatą dažniau susimąstome sulaukę vyresnio amžiaus. Tuomet pradedame ieškoti stebuklingų eliksyrų, kurie padėtų gyventi kuo ilgiau. Tačiau jokio stebuklingo vaisto nėra. Norėdami būti sveiki, turime savo sveikata rūpintis visą gyvenimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Su įtampa susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas drauge su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene aptarė ne tik streso daromą žalą, bet ir patarė, kaip su tuo kovoti. Stresas kenkia visam organizmui A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Per pastaruosius metus auga depresijos simptomus jaučiančių gyventojų skaičius. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų savo sveikatos tyrimas parodė, kad 2019 m. švelnius depresijos simptomus jautė 13,1 proc. visuomenės, o tarp 15-34 metų gyventojų šis skaičius siekė 31 proc. Emocinę sveikatą visuomenėje taip pat stipriai paveikė ir pandemija bei karantinas.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas sulaukė klausimo apie maudymąsi šaltame duše. Pasak specialisto, šios praktikos bijoti nereikėtų, nes ji turi daugybę privalumų. Paprastas būdas, kuris padės sustiprinti imunitetą Jolita iš Klaipėdos klausia: „Gal kada savo laidoje pakalbėsite apie šaltą dušą? Jo naudą ir nenaudą.

Lietuvą ir pasaulį pastaraisiais metais šokiruoja viena tragedija po kitos – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kitos nelaimė verčia gyventojus jaustis nesaugiai, patirti vis didesnį stresą. Nors dalis šių veiksnių priklauso ne nuo mūsų pasirinkimų, gyventojai vis tiek gali rasti priemonių padėti sau.

Emocinis perdegimas prieš šventes gali tapti nepastebimu, bet realiu reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui žmonių. Šventinės nuotaikos, dovanų pirkimas, šeimos susibūrimai ir kitos tradicijos gali sukelti didelį stresą ir nerimą, o kai kuriuos žmones tai gali privesti ir prie emocinio perdegimo. „Perdegimo sindromo simptomatikai reikštis įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai ir stimulai.

Kalėdinis laikotarpis dažnai vadinamas džiaugsmo, meilės ir neišdildomų prisiminimų su artimaisiais kūrimo metu. Tačiau neretai šis šventinis periodas sukelia nemažai streso ir įtampos.

Jei norite sutaupyti ir Kalėdas pasitikti pigiau, tai dar nereiškia, kad šventinį stalą reikalinga  ruošti vien iš keliolikos atrinktų, vargiai derančių, tačiau gausiai reklamuojamų produktų – „Iki“ parduotuvėse jau nuo ketvirtadienio startuoja „Maisto fiesta“, kurios metu itin solidžios nuolaidos taikomos ištisoms maisto prekių kategorijoms.

Pirmadienį priešpilnį pakeis pilnatis. Astrologė Vaiva Budraitytė nuramina – ši pilnatis bus pakankamai rami, tačiau 2 Zodiako ženklams reikėtų būti atsargesniems. „Ateinanti pilnatis bus pakankamai rami, linksma bei maloni, todėl nereikėtų  per daug pergyventi. Vaidensis mažiau“, – šypsosi astrologė. Atėjus pilnačiai pasiruoškite pasninkui Vaiva primena, kad artėja šv. Andriejaus diena, kuri bus minima lapkričio 30 dieną.

Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.

Beveik pusė lietuvių teigia, jog stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o daugiau nei trečdalis įvardija, kad jų patiriamo streso lygis yra vidutiniškas arba pernelyg aukštas, parodė reprezentatyvi apklausa. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresui suvaldyti gali dažnai pakakti net ir tokių mažų veiksmų, kaip trumpas pasivaikščiojimas gamtoje, pagulėjimas vonioje ar susikaupimas valgant.