„Perdegimo sindromo simptomatikai reikštis įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai ir stimulai. Klausimas Jums pamąstymui: kurie iš minimų faktorių / stimulų galėtų būti šios simptomatikos priežastis, o kurie pasekmė?
Perdegimo sindromas apibūdinamas kaip psichologinio bei fizinio išsekimo būsena, kai žmogus patiria ilgalaikį stresą ir pradeda jausti, jog jo vidinių resursų nepakanka susitvarkyti su keliamais reikalavimais darbo aplinkoje“, – psichologė Kamilė Garabauskė dalijasi savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Gydantis laikas“.
Kaip pasireiškia perdegimas?
- Emociniu išsekimu, pervargimu, lydimu logiško paaiškinimo neturinčiomis reakcijomis į darbines situacijas, kai lig tol asmuo buvo pakankamai ramus ir racionalus;
- Psichologiniu atsitraukimu, nusišalinimu nuo darbo arba netgi cinizmu, negatyvumu;
- Profesinio efektyvumo sumažėjimu;
- Interesų, pomėgių rato susiaurėjimu, ilgainiui asmuo gali atsiriboti tiek nuo artimiausių žmonių, tiek nuo visuomenės.
Asmeninės perdegimo priežastys
- Padidintas jautrumas;
- Menka savivertė, aktyvus vidinis kritikas;
- Negebėjimas pasakyti „ne“;
- Negebėjimas valdyti savo laiko;
- Sunkumai sprendžiant konfliktus;
- Nemokėjimas valdyti streso;
- Perfekcionizmas – orientacija į aukščiausius pasiekimus, polinkis kontroliuoti;
- Depresiškumas, nesimastingumas ir kt.
Kaip atpažinti perdegimą?
-
Išoriniai signalai: besikartojančios klaidos darbe, kolegų artimųjų pastabos/komentarai;
-
Vidiniai signalai: tikslų praradimas, išsekimas, nuovargis, nenoras eiti į darbą, keltis ryte, malonumo jausmo praradimas;
- Specialistų konsultacijos, tyrimai, išvados: diagnozę nustatyti gali įvairūs sveikatos priežiūros specialistai, priklausomai nuo simptomų ir susijusių sveikatos problemų. Sveikatos klausimais visada geriausia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti j tinkamus specialistus ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Keletas rekomendacijų perdegimo prevencijai
-
Turėkime miego režimą;
REKLAMAREKLAMA -
Užsiimkime fiziniu aktyvumu;
-
Suraskime balansą dienos eigoje (laikas darbui, pomėgiams, šeimai ar kt.);
-
Dažniau būkime dabarties momente, išmokime stabtelti, negyventi savo mintimis, darbais ir pan.;
-
Praktikuokime pozityvumą;
-
Priimkime save tokius, kokie esame, nereikalaudami iš savęs per daug;
-
Atsisakykime ruminavimo (moksliniais tyrimais nustatyta, kad ruminavimas yra susijęs su depresija, nerimo sutrikimais, piktnaudžiavimu alkoholiu, nervine bulimija);
-
Gebėkime pasakyti stop, kai pastebime galvoje įkyriai besisukančias mintis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
