erkės

Kartu su šylančiu oru, prasideda ir aktyvusis erkių periodas. Nors pats didžiausias jų aktyvumas dar tik laukia, jis paprastai fiksuojamas gegužės – rugsėjo mėnesiais, tačiau saugotis ir būti budriems svarbu vos pasitraukus šalčiams. Specialistai pataria kaip efektyviai apsisaugoti ir atbaidyti erkes ir kaip, jei vis dėlto viena jų jau įkando, atpažinti galimas ligas.

 Atėjus pavasariui labai svarbu savo augintinius saugoti nuo erkių. „Būtent pavasarį žmonės su savo šunimis važiuoja į gamtą, kur yra labai daug alkanų erkių, o jų pernešamos ligos yra labai pavojingos“, – laidai „Gyvūnų manija“ pasakojo veterinarijos gydytoja Margarita Rukštelytė. Anot jos, erkės perneša pačias pavojinigausias ir kartais net mirtinas ligas, tokias kaip babeziozę, erlichiozę, anaplazmozę bei laimo ligą.

Atėjus pavasariui, pamažu atgimstant gamtai, bunda ir erkės, platinančios žmogui pavojingas ligas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3000 žmonių. Pernai Lietuvoje Laimo liga susirgo 2826 asmenys, erkiniu encefalitu – 474 asmenys. Erkių aktyvumas prasideda ankstyvą pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių ir trunka iki vėlyvo rudens. Erkės žūsta, kai užšąla viršutinis dirvos sluoksnis.

Termometrams rodant pliusinę temperatūrą, į laukais lakstančius šunis, kates ir net ožkas taikosi žiemą įprastai nepavojingi parazitai. Pasirodo, žiemos miegu visai neužmigo ir būriai Lietuvos erkių. Šią žiemą registruojami net ir babeziozės atvejai. Nevertėtų atsipūsti ir katinų šeimininkams. Erkės jiems ne ką mažiau pavojingos nei šunims. Vilnietė Ramunė ant rankų laiko vos kelių mėnesių kačiuką. Mažyliui prijungta lašinė, leidžiami vaistai.

Miškininkai sako, jog net ir be specialių tyrimų erkių suaktyvėjimą šį rudenį itin jaučiantys. Esą tokio didelio jų kiekio miškuose seniai neužfiksuota. Tuo tarpu sveikatos specialistai tikina, jog šiemet užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis kone dvigubai daugiau nei pernai. Nuo kovo 1 iki lapkričio 30 dienos, visuomenės sveikatos specialistai stebi erkių aktyvumą. Šiuo metu jis itin didelis ir sutampa su aktyviu žmonių lankymųsi miškuose.

Manoma, kad Japonijoje nuo katės įkandimo mirusi moteris yra pirmoji pasaulyje, kuriai netyčia įkando katė ir perdavė erkių ligą, rašo Independent.com. Tai yra pirmas atvejis pasaulyje, kai ši liga buvo gyvūno perduota žmogui. Japonijos sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad net 50-ies metų nesulaukusi moteris padėjo sergančioms katėms. Ji mirė po 10 dienų sunkiosios formos karštinės su trombocitopenijos sindromu (SFTS), kurį perneša erkės.

Vasara Lietuvoje – trumpa ir vis šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina nors dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko leidžiame parkuose, soduose, miškuose ir kitose „žaliosiose“ zonose. Jose iki pat spalio mėnesio bus aktyvios erkės. Nors gydytojai akcentuoja, kad privalome saugotis nuo šių vabzdžių sukeliamų ligų, tačiau mažai žinome apie virusus, kuriais erkės užkrečia gyvūnus. MadeinVilnius.lt komanda nusprendė pasidomėti, kokia situacija šiuo metu su šiais pavajingais parazitais.

Vilnietė Agnė socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi patirtimi ir ragina draugus būti atidžiais, vos keletui minučių įėjus į mišką, ji nuo kūno nusiėmė 4 erkes. „Pavasarį renku garšvas ir dilgeles, darau kokteilius. Šiandienos gražus oras iškvietė mane gilyn į mišką, nes arti kelio žolės apdulkėję. Rinkau garšvas, ir įdėjus į maišelį traukdama rankas lauk pamačiau, kad dvi jau lipa delnais. Lygiai tiek pat jau lipo ant kojų.

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės. Erkės tyko savo aukų Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno.

Šylant orui atkuto ir parazitai – erkės. Šunų mylėtojai jau randa prie gyvūnų prikibusių erkių. Gydytojų teigimu, augintiniai ir yra pirmieji pranašai, kad jau bunda parazitai, įvairių rūšių erkės, kurios taikosi ir į žmonės. Tad jau derėtų susirūpinti ir gyvūnų, ir savo pačių saugumu. Vilnietė Lena žaidžia su savo augintine Nika. Ji jau keleri metai augina šunį. Moteris sako, jog žiemą gyvūnui yra kiek saugiau, nes nepuola erkės. Tačiau atšilus jau tenka imtis priemonių.

Kadangi žiemos, ypač pajūryje, vis dažniau primena vėlyvo rudens orus, tebeturime saugotis erkių, sako specialistai. Net ir dabar vaikštinėjant miške galima parsinešti šių kraujasiurbių. Be to, jos į namus gali atkeliauti ir su kalėdine eglute. Lauke lynoja, yra keli laipsniai šilumos, tačiau Dragūnų bataliono kariams blogo oro nėra – jie miške bėga krosą. Kiti į mišką suka tiesiog pasivaikščioti ar parsinešti vieną kitą eglės šakelę pasipuošti namams.

Medikai skelbia gąsdinančią naujieną – erkių platinamos ligos šiemet į ligos patalą paguldė rekordiškai daug žmonių – rugpjūtį parazitai susargdino tris kartus daugiau žmonių nei pernai, erkių aukų skaičius didžiausias per penkerius metus. Medikai linkę kaltinti žmones, kad šie ne tik nesiskiepija nuo itin pavojingo encefalito, bet ir po miškus vaikšto išsirengę. O štai pacientai kaltinimo strėles atremia, ir akmenį meta į medikų daržą.

Šių metų rugpjūtį registruotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis per pastaruosius penkerius metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, rugpjūtį erkiniu encefalitu susirgo 189 asmenys, Laimo liga – 573. Pernai rugpjūtį encefalitu užsikrėtė 64 asmenys, Laimo liga – 385 žmonės. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 354 erkinio encefalito ir 1477 Laimo ligos atvejai.

Kasmet kylanti panika dėl kraujasiurbių erkių labiausiai neramina panevėžiečius. Pasirodo erkių platinamomis ligomis daugiausiai ir serga aukštaičiai. Šiuo metu medikai pastebi augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir perspėja, kad erkės guldo ne tik į ligos patalą. Klastingosios erkės jau pasiglemžė vieną panevėžiečio gyvybę. Panevėžio infekcinėje ligoninėje besigydanti pakruojiškė Vilma atvira, į ligos patalą ją paguldė erkė.

Vasarą gausu festivalių, kur renkasi minios žmonių. Panašu, kad grynas oras, gamta, ausiai maloni muzika vilioja ne tik festivalių dalyvius, bet ir kenkėjus. Kaip užkirsti kelią ne į taktą zyziančiam uodui ar išvengti skaudaus širšės įgėlimo? Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų. 1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos.

Susiruošusiems žibuokliauti specialistai turi prastų žinių – suaktyvėjo mirtinas ligas platinančios erkės. Teigiama, kad šiemet po žiemos miego jos nubudo kaip niekada anksti. Į medikus kreipėsi jau pirmieji parsinešusieji namo parazitų. Specialistai ir vėl įspėja - vienintelis būdas einant į gamtą – tinkama apranga, purkštukai ir skiepas. Kito būdo apsisaugoti nuo erkių tiesiog nėra.

Vasara – atostogų, poilsio, malonaus laisvalaikio metas, tačiau vasarotojai, ypač būdami gamtoje susiduria su įvairiais pavojais. Reikia rūpintis savimi, būti budriais ir išvengti nelaimės ten, kur jos galima išvengti. Kritinėse situacijose nukentėjusiam turi pirmiausia padėti šalia esantis žmogus. Tai galite būti jūs ir žinių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju gali labai prireikti.

Erkių platinamos ligos į ligos patalą jau paguldė ne vieną. Šiauliuose nuo encefalito mirė viena moteris. Dar viena kenčia nuo abiejų erkių platinamų ligų. Moteris susirgo net pasiskiepijus. Nuo Laimo ligos skiepų iš vis nėra. Įkandus užkrėstai erkei Laimo liga galima susirgti kelis kartus. Tiesa, šią ligą medicina išmoko nugalėti antibiotikais. Nuo erkinio encefalito dauguma atvejų saugo skiepai.

Portalo tv3.lt skaitytoja klausia, kodėl niekas nesiima naikinti erkių, galinčių sugriauti žmogaus gyvenimą? „Yra kalbama apie apsisaugojimą nuo erkių, kaip rengtis, kuo purkštis, bet kodėl niekas nekalba apie jų naikinimą? Sosnovskio barščiams paruošti naikinimo planai, gaunama Europos Sąjungos parama, bet jie juk neįsisiurbia ir nesugriauna gyvenimo arba nepadaro neįgaliais”, - piktinasi moteris.

 Atėjus pavasariui ir orui šylant, vis daugiau laiko praleisime gamtoje – parkuose, miškuose, soduose, sodybose. Kartu su visa atbundančia gamta, bunda ir erkės, kurios platina sunkias ligas. Vilniaus gyventojai erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia kasmet. 2014 m. daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) visų šiomis ligomis užsikrėtusių Lietuvos gyventojų sudarė vilniečiai.

Jau pabudo erkės ir aktyvios jos bus iki spalio mėnesio. Šios kraujasiurbės platina daugybę virusinių ir bakterinių ligų. Naminius gyvūnus jos gali apkrėsti net 15 rūšių ligomis – neretai sunkiomis ir net mirtinomis formomis. Itin pavojingos erkės pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo. Pavasarį jaunos erkės (vadinamosios nimfos) būna labai mažos, todėl jas sunku pastebėti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos.

Erkės ieško grobio nuo pavasario iki rudens, kol vidutinė žemės temperatūra nukrinta iki 5 laipsnių šilumos, tad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį reikėtų būti budriems. Erkių gali būti visur – ne tik miške, tačiau ir jūsų namo kieme, paežerėje, tad svarbu pasirūpinti saugia aplinka – nupjauti žolę prie namų, vaikų žaidimų aikštelėse, nuo takų. Taip pat visada verta pasirūpinti erkes atbaidančiomis medžiagomis ir tinkama apranga einant į mišką ar kitas vietas.

Lina ABROMAVIČIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas. Šiemet stebimas didesnis sergamumas erkių platinamomis ligomis Šiaulių apskrityje.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad vasaros pabaigoje bei rudenį prasideda antroji erkių suaktyvėjimo banga, todėl gamtos mylėtojai turi būti itin budrūs ir ruošiantis į gamtą imtis profilaktikos priemonių, gelbstinčių nuo erkių platinamų ligų. Centro duomenimis, per 2014 m. sausio – liepos mėnesį Panevėžio apskrityje užregistruotas 51 susirgimas Laimo liga (toliau – LL) ir 20 erkinio encefalito (toliau – EE) atvejų.

Sako – bijai vilko, neik į mišką. Ši liaudies išmintis pasiteisina, deja, nevisada. Erkių bijantys žmonės siekdami apsisaugoti nuo siaubingas pasekmes jų sukeliamų ligų atsisako ne tik grybavimo ar uogavimo, bet ir paprasto pasivaikščiojimo parke. Tačiau, pasirodo, erkiniu encefalitu ar Laimo liga galima užsikrėsti tiesiog mieste, sėdint ant vos nuo žemės atkilusios žolės. Iki šiol buvo teigiama, kad žmonėms pavojingos erkės gyvena aukštoje žolėje, krūmynuose, miške.

Šiemet fiksuojamas didelis erkių ir kitų vabzdžių aktyvumas. Ankstyvas pavasaris, drėgna vasara sudarė palankias sąlygas infekcijas ir ligas platinančių vabzdžių plitimui. Gyventojai atostogaudami gamtoje turi imtis atsargumo priemonių. Erkės būna aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šiltėjant klimatui, esant lietingoms vasaroms šie vabzdžiai sparčiau dauginasi, daugėja infekcijas platinančių erkių.

Šilti orai traukia į gamtą - žmonės mėgaujasi poilsiu šalia vandens telkinių, čirškina gardžius kepsnius, vaikštinėja miško ar parko takais - visi jie dažniausiai pamiršta apie visai šalia esančią grėsmę - erkes. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras įspėja saugotis erkių ir jų pernešamų ligų, nes kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu.

Prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui sveikatos specialistai primena gyventojams būnant gamtoje saugotis erkių, nes Lietuva yra viena iš Europos valstybių, kuriose tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga yra didžiausia. Šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad kasmet nuo erkių nukenčia vis daugiau žmonių, o šiemet jau užfiksavo 4 ligos atvejus: 3 Laimo ligos ir 1 – erkinio encefalito.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvūnų populiacijas reguliuoti cheminiais preparatais nerekomenduojama, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė Milda Žigutienė. Ji tikina, kad tai – neefektyvu ir brangu. LRT radijo klausytoja, paskambinusi nuomonių telefonu, teiravosi, kodėl nuo erkių nepurškiami miškai ir pievos. „Kodėl nepurškiami mūsų miškai ir pievos nuo visokių parazitų, ypač nuo erkių. Jos tapo vos ne maru.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti. Tęsinys 25. Krokodilai ten, kur turėtų plaukioti žmonės. 24. Krokodilai upeliuose. 23. Krokodilai gatvėse. 22. Virškinami gyvačių krokodilai. 21. Gigantiški krokodilai. 20. Paralyžių sukeliančios erkės. Prieš ir po maitinimosi. 19. Vorai. Daug vorų. 18. Mirtinai nuodingi vorai, surinkti Mėlynuosiuose kalnuose įkurtoje stovykloje. 17. Vabalai. Jų knibždėte knibžda. 16. Ir musės.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti.  37. Pitonai ėda viską. 36. Pitonai tokie dideli ir stiprūs, kad gali pakelti veršiuką. 35. Pitonai laisvai šliaužioja parduotuvėse. 34. Gyvatės turškiasi tualetuose. 33. Gyvatės ėda didžiulius driežus. 32. Gyvatės golfo kursuose. 31. Gyvatės keliauja lėktuvais. 30. Skraidančios lapės žinomos dviejų itin pavojingų žmogui virusų nešiotojos. 29. Šunys dingo, ėdantys ryklius.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Erkių nemažėja ir jų yra visoje Lietuvoje. Nėra jokių požymių, kad šiais metais jų turėtų būti mažiau. Todėl visus kviečiu būti budriems“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė kraujasiurbių vabzdžių žinovė Milda Žigutienė. Pabudo nepaprastai anksti Kaip LRT radijui teigė M. Žigutienė, šiais metais erkės yra nepaprastai aktyvios ir tokiomis jos tapo labai anksti. Jau kovo pradžioje buvo fiksuojami pirmieji įsisiurbimai žmonėms.

Vos atšilus orams pabudo erkės ir šiuo metu jau yra prasidėjęs jų aktyvumo pikas, kuris tęsis iki spalio mėnesio. Tad leidžiant laisvalaikį parkuose, pamiškėse ir net vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, tiek į žmogaus, tiek į jo augintinio kūną gali įsisiurbti erkė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti žmones, šunis, kates, kitus šiltakraujus gyvūnus.

Šių metų pasaulinės sveikatos dienos, kuri kasmet minima balandžio 7-ąją, šūkis – „Mažas įkandimas – didelė grėsmė“. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant šiltajam sezonui, kai vis daugiau laiko praleisime gamtoje, primena apie grėsmę, kurią mums kelia erkės. Įsisiurbus erkei galime užsikrėsti Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Vilniečiai serga daugiausiai Lietuvoje Laimo boreliozė yra viena dažniausių erkių platinamų ligų.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasariui keičiant žiemą, keičiasi ir sezoninės infekcinės ligos. Medikai įspėja, kad nors šių metų gripo sezonas buvo kiek lengvesnis, jis dar nesibaigė ir sunkėja peršalimo ligų formos, o nepasibaigus gripui, gamtoje jau atgijo ir erkės. Dėl šiltos žiemos šiemet susirgimų peršalimo ligomis medikai registravo mažiau. Pasak jų, lietuviai šį sezoną nuo gripo skiepijosi kiek aktyviau, iš viso apie 8 proc.

Palyginus su gyvūnų pasauliu, žmonių seksualinis gyvenimas pasirodys gana nuobodus. Bet gal taip ir geriau, nes kai kurie gyvūnai turi itin sudėtingus poravimosi ritualus ar išsiskiriančias seksualines ypatybes, kurių mes vargu ar norėtume. Toptenz.net pateikia 10 išskirtinių ir keistų faktų apie gyvūnų seksualinį gyvenimą. 10. Kai kurie vabalai turi tik po vieną sėklidę Trys pagrindinės vabalų grupės turi išskirtinį bruožą – jie išsivysto turėdami tik vieną sėklidę.

Kalėdinės eglutės nebeatrodo toks jau nekaltas medelis, kai buvo išsiaiškinta, kas slepiasi tarp jų spygliukų, rašo metro.co.uk. Apskaičiuota, kad viena kalėdinė eglutė globėjiškai priglaudžia iki 25 tūkst. įvairių vabalėlių: erkių, utėlių, kandžių ar vorų. Medžiuose žiemojantys vabzdžiai, atnešus juos į šiltas patalpas, pajunta pavasarį. Bergeno universiteto muziejaus mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma atsibudusių erkių pasilieka medeliuose ir dėl maisto trūkumo galų gale žūsta.

Vidutinėje Kalėdų eglutėje – tikra gyvių karalystė. Taip teigia Bergeno universiteto muziejaus profesorius Bjarte Jordalas. Pasirodo, Kalėdų eglėje gali gyventi apie 25 tūkst. vabzdžių, erkių ir vorų. Sciencedaily.com pakalbino B. Jordalą apie jo atliktą tyrimą. – Kaip visi šie gyviai apsigyvena eglėje? – Jie ieško vietos, kur galėtų žiemoti. Paprastai gyviai netenka beveik visų kūno skysčių ir yra visiškai neaktyvūs. Tačiau jie gali atsibusti, kai medis įnešamas į šiltus ir šviesius namus.

Epidemiologai pastebi, kad vasaros pabaigoje tradiciškai suaktyvėjo erkės ir daugėja sergančiųjų Laimo liga. Priežastys paprastos – miškuose daugėja grybautojų ir uogautojų, todėl specialistai pataria patiems būti budriems ir saugotis erkių. Miškai vilioja savo gėrybėmis, tačiau juose uogautojų ir grybautojų tyko pavojus – baigiantis vasarai suaktyvėjo erkės. Molėtų gyventojai sako vos ne kasdien einantys į mišką, nes ežeringą kraštą užplūdę miestiečiai mielai perka ir uogas, ir grybus.

Vargu ar kas nors drįstų suabejoti, kad naminį gyvūną auginantis žmogus yra abejingas problemoms, kurios ištinka jo keturkojį draugą gerokai atšilus orams. Blusos, erkės yra tie nemalonūs gyviai, kurie taip ir taikosi įkąsti nieko neįtariančiam gyvūnui kasdienio pasivaikščiojimo metu. Kokias problemas sukelia šių padarų įkandimai ir kaip nuo jų apsaugoti savo augintinius? Gana dažnai šunų šeimininkams tenka kovoti su blusomis, kurios negailestingai sukandžioja jų keturkojus.

Vasarą visi pasitinkame su džiaugsmu – ilgomis ir saulėtomis dienomis vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dviračiais miname toliau nuo miesto šurmulio. Vilniaus visuomenės sveiktos specialistai primena, kad pavasarį atsibudusios erkės vasarą ypač suaktyvėja, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia sunkius sveikatos sutrikimus. Kaip saugotis erkių ir jų keliamos grėsmės? Šis klausimas aktualus kiekvienais metais.

Atšilus orams erkės tapo aktyvios ir, kad pratęstų savo gyvenimo ciklą ir susilaukti palikuonių, ieško prasimaitinimo šaltinio. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą.

Nepaisant neseniai lauke tvyravusio šalčio, kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja apie artėjantį erkių aktyvumo sezoną. Po žiemos erkės labai aktyvios Kai tik nutirpsta sniegas, dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos, miškai pasipuošia žibutėmis, prasideda erkių aktyvumas. Šie voragyviai, prisikabinę prie augalų stiebų, tyko savo aukų.

lona ŠNARIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė primena, kad erkės aktyvios tampa tuomet, kai paros vidutinė temperatūra yra 7 laipsniai šilumos. Užsikrečiama ir miesto parke Erkių aktyvumo periodas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens: pačios aktyviausios yra gegužės mėnesio pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Žmogus kartais save vadina gyvūnijos karaliumi. Iš tikrųjų esame blogiausiai prisitaikę išgyventi gamtoje padarai. Pačios gyvybingiausios pasirodo yra erkės, praneša Rusijos mokslo populiarinimo žurnalas „Argumentai ir faktai“ Erkės. Šie padarai be maisto gali išgyventi iki 8 metų. Tačiau tai dar ne viskas. Mokslininkai pabandė jas ištirti panaudodami tiesios drastiškas priemones – 20 šios rūšies atstovių įmetė į vakuuminę terpę.

Tautiečių aistra grybavimui kiekvieną rudenį tampa galvos skausmu įvairioms tarnyboms, turinčioms gelbėti paklydusiuosius ar apsinuodijusiuosius. Šiemet šalyje jau ne vienas grybautojas pateko į ligoninę – kas užvalgęs netinkamų (ir ne tik dėl neišmanymo, bet ir tyčia – eksperimentuojant), kas tiesiog persivalgęs ilgai lauktų rudens gėrybių. Be to, ne vieno užkietėjusio grybautojo pareigūnams teko miške ieškoti su šunimis ir sraigtasparniais.

Apie erkinio encefalito pavojų ir galimą žalą organizmui kalbama daug ir garsiai. Matydami, kad  užsikrėtusiųjų skaičius kiekvienais metais auga, ir žinodami galimas ligos pasekmes, medikai vieningai siūlo skiepytis. O visuomenė šiuo klausimu susiskaldžiusi į dvi stovyklas – tų, kurie tiki skiepais, ir tų, kurie juos vertina skeptiškai. „Žmonės turi suvokti, kad nesiskiepydami jie rizikuoja savo sveikata.