erkės

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas. Liga sunki, o užsikrėsti galime visoje Lietuvoje EE sukelia erkinio encefalito virusas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Žiemos vis šiltėja, tad ilgėja ir erkių gyvavimo sezonas. Jau nieko nestebina atvejai, kai vėlyvą rudenį ar net žiemą vis dar galima po pasivaikščiojimų gamtoje rasti įsisegusią erkę. Visgi rizika šių parazitų į namus parsinešti su gyva eglute ar jos šakomis iš miško, specialistų tvirtinimu, išties yra labai maža.   Kaip teigė LSMU prof. gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis, kadangi erkės dažniausiai įsikasa žiemoti lapuose, parsinešti jų su eglute rizika šansų mažai.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Vargšą šuniuką buvo užpuolę tūkstantis erkių: tikrasis siaubas atsiskleidė tada, kai už kameros esantis vyras perbraukė gyvūnui per kailį. Skaudžiame vaizdo įraše rodoma, kaip vargšą šunelį užpuolė tūkstantis erkių – jį matę žmonės lieka priblokšti. Šį vaizdo įrašą į Tiktoką įkėlė „riccardosca“ pasivadinęs naudotojas, bet labiausiai jis išpopuliarėjo socialiniame tinkle „Reddit“. Iš pradžių rodomas iš pažiūros normalus šunelis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.  Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.

Nors apie erkių platinamas ligas žino tikriausiai kiekvienas žmogus, bet neretai apie Laimo ligą kalbama rečiau, o ja užsikrečiama dažniau nei erkiniu encefalitu, be to ši liga gali palikti žymių ilgam. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo viską, ką reikia žinoti apie šią ligą.

Vilniaus savivaldybė nuo erkinio encefalito žada skiepyti pedagogus, mokančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Užsiregistravusiųjų skiepams – jau du tūkstančiai. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sako, kad dėl koronaviruso grėsmės didžioji vaikų ugdymo dalis darželiuose šiuo metu yra organizuojama lauke.

Rudenį į Lietuvos miškus plūsta miško gėrybių išsiilgę gyventojai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje laukia ne tik kepurėtieji, bet ir pavojingi voragyviai – erkės.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Beveik dvigubai per metus išaugęs užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu Lietuvoje skaičius rodo, kad vienintelę šios ligos prevencijos priemonę – skiepus – gyventojai vis dar nepakankamai vertina. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė šią vasarą aktyviai vykdo erkių platinamų ligų profilaktikos kampaniją, kuria skatina gyventojus pasinaudoti galimybe išvengti erkinio encefalito ligos pasekmių ir pasiskiepyti.

Šiemet išaugo susirgimų skaičius erkiniu encefalitu. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu, kai pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 99 atvejai. Specialistų vertinimu, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai, o skiepytis nuo šios ligos galima ištisus metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – 126 suaugusieji, likusieji – vaikai.

Užkrečiamųjų ligų specialistai skambina pavojaus varpais – šiemet fiksuojama ypač daug susirgimų erkiniu encefalitu. Negana to, pasirodo, ta pati erkė gali „padovanoti“ ir dar vieną invalidizuojantį susirgimą – Laimo ligą. Gydytojų teigimu, tokiam žmogui turėtų itin nepasisekti. Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Klimatui šylant erkių mūsų šalyje vis daugėja, tad gausėja ir erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių gretos. Nors medikai tautiečius ragina skiepytis, dažnam vakcina tiesiog per brangi. Dalis opozicijos atstovų pasiūlė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai skiepus kompensuoti, tačiau šis atkerta, kad dabar yra rimtesnių bėdų. Šiemet 10 kilometrų plaukte įveikęs žurnalistas Ramūnas Grumbinas pernai grūmėsi su kur kas rimtesniu iššūkiu – erkiniu encefalitu.

Ši vasara, o ir artėjantis ruduo mums ne eiliniai – apsiribojant laisvalaikiu bei atostogomis Lietuvoje, tenka ieškoti ir primirštų pramogų. Viena iš jų – grybavimas, kuris ne tik leidžia gardžiuotis skania vakariene, tačiau ir puikiai išvėdina galvą. Šilti ir lietingi orai žada gerą grybų derlių, tad norintiems, jog ši pramoga atneštų tik malonių įspūdžių, ekspertas pataria, kaip būti saugiems miške, nepasiklysti ir išvengti sveikatos sutrikdymo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant erkinio encefalito virusu infekuotą pieną ar jo produktus, registruojami beveik kasmet.  Pagrindinis viruso rezervuaras – erkė ir jos maitintojai – smulkūs graužikai, paukščiai.

Ketvirtadienį pranešta apie pirmąją erkinio encefalito auką šiemet. Tai portalui patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai. Pasirodo, sunkia liga sirgęs 48-erių panevėžietis į ligoninę pateko dar birželio pradžioje.  Kaip pasakojo mirusiojo sesuo Danutė, brolis iš namų Panevėžio rajone į ligoninę buvo išgabentas birželio 8 dieną, nes nejautė kojos.  „Jo žmona man paskambino ir informavo, kad brolis ligoninėje.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, praėjusiais metais pateikė skaičius, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu išliko stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.).  Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.

Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą.

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Dėl buvusios šiltos žiemos Lietuvoje pastebimas spartus erkių skaičiaus augimas, o kartu su jomis daugėja ir jų platinamų ligų atvejų. Specialistai ragina lietuvius vasarą išlikti itin budriems. Negana to, pasirodo, kad automobilyje atsidūrusi erkė vos per valandą gali iš bagažinės atropoti iki vairuotojo.

Erkės – 0,5-15 mm dydžio parazitai, kurie veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Šie nariuotakojai išsirita iš kiaušinėlių pavasarį ir kad išaugtų į kitą stadiją ir dėtų kiaušinėlius, privalo maitintis krauju.  Taip siekdamos išgyventi erkės prisitvirtina prie praeinančių gyvūnų ar žmonių odos. Jos taip pat gali prisitvirtinti prie drabužių, o vėliau nuropojusios įsisiurbti į odą ir jei yra infekuotos, perduoti infekcijas žmogui.

Lietuvoje sparčiai daugėja erkių ir užsikrėtimų jų platinamomis ligomis. Užsikrėtus erkių pernešomis ligomis, gali ilgam sutrikti žmogaus darbingumas, o taip pat ir atsirasti neįgalumas. Negana to, tyrinėtojai skelbia apie dar vieną pavojingą naujos erkių rūšies atsiradimą Lietuvoje. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas, be visiems gerai žinomos miškinės erkės (lot.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių. Paprastai pirmieji šių ligų atvejai nustatomi balandį. Šiemet dėl neįprastai šilto oro erkės buvo aktyvios ir žiemą, tad ir susirgti jų platinamomis ligomis sąlygos buvo palankios beveik visus metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, trejus metus iš eilės erkiniu encefalitu (EE) dažniau užsikrečia vyrai nei moterys. Pernai iš 711 užsikrėtusiųjų 404 buvo vyrai, 2018 m. iš 384 užsikrėtusiųjų – 204 vyrai, 2017 m. iš 474 – 265. 2019 m. didžiausi sergamumo EE rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

Erkės dažniausiai gyvena žolėtose ir miškingose ​​vietose visame pasaulyje. Nors ir ne visos erkės perneša užkratus ir platina ligas, dėl kurių žmonės ar gyvūnai suserga, tačiau užsikrėsti tikimybė išlieka.

Daugelis žmonių jau pastebėjo – šiemet erkės labai aktyvios. Pabuvus gamtoje ir net kieme, kur aukšta žolė, šių kraujasiurbių parsineša ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Didesnis erkių aktyvumas siejamas su šilta žiema. Specialistai perspėja, jog norint išvengti šių gyvių platinamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos, apsauga reikia pasirūpinti jau dabar. Ypač tiems, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje.

Subačiuje, Kupiškio rajone, gyvenantis Eimantas Gudonis (32), pajutęs peršalimui būdingus simptomus, net nebūtų pagalvojęs, kad jį užklupo itin klastinga liga. Tačiau nepadėjus nei vieniems vaistams, po ilgų ieškojimų pagaliau pavyko atrasti tikrąją priežastį. Eimantui medikai diagnozavo erkinį encefalitą, nuo šios ligos vyras buvo skiepytas net tris kartus. Prieš keletą metų, likus porai savaičių iki Kalėdų, Eimantui pasireiškė peršalimui būdingi simptomai, pakilo temperatūra.

Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra sušyla iki 5–8 laipsnių, o baigiasi vėlyvą rudenį. Įsisiurbia jos nepastebėtai, o pasekmės gali baigtis labai liūdnai – paralyžiumi, kurtumu ir net mirtimi. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką daryti, jeigu jos vis dėlto įsisiurbia? Galima sakyti, kad nepavojingos erkės tik šaltuoju metų laiku. Maitintis jos pradeda vos nutirpus sniegui ir itin aktyvios išlieka visą pavasarį iki visiškai sužaliuojant augmenijai ir sužydint augalams.

Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų.  „Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės.

Atėjus pavasariui ir žmonėms norint vis daugiau laiko praleisti lauke, erkės ėmė kelti didelę grėsmę ne tik augintiniams, bet ir žmonėms.  Su erkių grėsme neseniai susidūrė ir atlikėja Mia Pilibaitytė. Jos augintinis – Jorkšyro terjeras –  į namus  atnešė net 7 erkes. Moteris pasakojo, kad savo Jorkšyro terjero veislės augintinį nuolat prižiūri nuo erkių: „Aš savo augintinį visuomet saugau nuo erkių. Nevaikštinėjame ten, kur jų galima būtų daug rasti.

Praėjusią savaitę Pajūrio regioninio parko atstovams paskelbus nuotraukas, kuriose matyti po pasivaikščiojimo prie Plazės ežero užfiksuotas prilipusių erkių būrys, poilsiautojai gamtoje yra įspėjami – erkės praėjusią žiemąnė neužmigo, tad būtina saugotis. Tačiau erkių knibžda ir miestuose. Kokią žalą jos daro? „Šiemet yra registruoti pirmieji erkinio encefalito atvejai. Tačiau Klaipėdos regiono kol kas tai nepalietė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu,  kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų. Jau šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės (13,1 atv. /100 tūks.gyv.), Utenos (8,8 atv. /100 tūks.gyv.), Telšių (8,4 atv./100 tūkst gyv.) apskrityse.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo. Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių.

Po rekordiškai šiltos žiemos sulaukus pirmųjų kalendorinio pavasario dienų, į veterinarijos klinikas suplūsta minios šunų šeimininkų – sako jau pavasaris, reikia pasirūpinti apsauga nuo erkių. „Bet realybėje erkių pernašamas ligas šiais metais diagnozavome jau žiemos viduryje, tad prisirišti prie kalendoriaus nebeverta, o saugoti savo augintinius nuo erkių derėtų visus metus“ – pabrėžia DR Leo veterinarijos gydytoja Urtė B. Liutkevičiūtė.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. sausį Lietuvoje registruota 52 proc. daugiau Laimo ligos atvejų nei prieš metus, o draudikų statistika rodo, jog didžiausia erkių platinamų ligų rizika yra Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Tuo tarpu Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) dar gruodį paskelbė, kad sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje lieka didžiausias Europos Sąjungoje (ES), rašoma pranešime spaudai.