baltijos šalys

Degalų kainos Vilniuje ir Rygoje šią besibaigiančią savaitę kilo, o Taline – smuko, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta kainų palyginimo analizė. Taline benzino litro kainos per savaitę smuko 2 centais, o dyzelino – 10 centų. Tuo metu Vilniuje benzinas penktadienį kainavo 8 centais daugiau, o dyzelinas – 2 centais daugiau nei prieš savaitę. Rygoje benzino litras pabrango 17 centų, o dyzelino – 19 centų.

Lietuva kartu su Šiaurės ir kitomis Baltijos šalimis įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, pranešė Energetikos ministerija. Šį įsipareigojimą Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) energetikos ministrai, tarp jų ir ministras Lukas Savickas, patvirtino Taline priėmę bendrą pareiškimą. Skelbiama, kad rugsėjo 3–4 dienomis Taline surengtame pirmame NB8 energetikos ministrų susitikime bene daugiausia dėmesio buvo skirta Ukrainos pasirengimui žiemai.

Estija penktadienį paskelbė viešą uždarų pasiūlymų aukcioną, kuriame bus parduodamos su „Omniva“ prekės ženklu veikiančios akcinės bendrovės „Eesti Post“ akcijos. Pasiūlymai gali būti teikiami iki lapkričio 27 dienos. Aukcione parduodama 100 proc. „Eesti Post“ akcijų, kurių bendra pradinė kaina siekia 52 mln. eurų. „Eesti Post“ šiuo metu priklauso Estijos valstybei.

Buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pastebi, jog tiesioginė Rusijos invazija į Baltijos šalis šiuo metu atrodo mažiausiai tikėtina, tačiau neatmetami kiti rusų pavojingi veiksmai. Buvęs kariuomenės vadas labiausiai nerimauja dėl galimos provokacijos, kuri būtų surengta taip, kad kaltė už ją būtų suversta Ukrainai.

Rusija neturi jokios priežasties pradėti ginkluotą konfliktą su Šiaurės Atlanto aljansu, Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Kodėl Rusija turėtų pulti NATO? Kokia prasmė? Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos taikiai pasitraukė. Kodėl dabar jas pulti?“ – sakė jis. Pasak A. Gruško, Vakarai patys „priskiria“ Rusijai tokius ketinimus ir net nurodo datą – 2030 metus.

Ankstyvą antradienio rytą dronams pažeidus Estijos oro erdvę, o Latvijai skelbus perspėjimą dėl oro pavojaus, Lietuvoje incidentų nebuvo fiksuota, teigia kariuomenė.  „Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota, saugumo situacija išlieka nepakitusi. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi oro erdvę ir situaciją regione bei pasiruošę reaguoti, jei to prireiktų“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė kariuomenė.

CŽA vadovo Johno Ratcliffe‘o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusijos Federacija artimiausioje ateityje gali ruoštis puolimui prieš NATO, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymi, kad vargu ar Rusijos Federacijai pavyks surengti visapusišką invaziją į NATO šalį. Nors JAV žvalgyba ir mano, kad Rusijos puolimas prieš aljansą yra „kelerių ateinančių metų“ klausimas, tačiau J. Ratcliffe‘o kelionės pobūdis rodo susirūpinimą, kad tai gali įvykti greičiau.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.

Jungtinėms Valstijoms iš anksto informavus Lietuvą apie Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad tai gali būti susiję su siekiu nuraminti Baltijos šalis ir perspėti Rusiją dėl galimų veiksmų prieš NATO rytinio flango valstybes. „Jų informavimas apie vizitą taip pat šiek tiek atskleidžia galimą jo tikslą. Matyt, jis yra susijęs su NATO rytinio flango valstybėmis ir tam tikru perspėjimu.

NATO surengė didelio masto oro pratybas netoli Rusijos Kaliningrado srities, kuriose dalyvavo orlaiviai iš Lenkijos ir Baltijos šalių. Kaip skelbia „Militarnyi“, rugpjūčio 18 d. vykdytuose skrydžiuose dalyvavo apie 25 orlaiviai iš įvairių NATO valstybių narių.

Vokiečių žiniasklaida atskleidė, kokį Baltijos šalių gynybos planą parengė NATO generolai. Anot planų, jeigu rusai įsiveržtų į Lietuvą, Latviją, ar Estiją, okupantai būtų naikinami nuotoliniu būdu – pasitelkus dronus, robotus ir giliai į Rusiją galinčias smūgiuoti sistemas. NATO smogtų tiek Kaliningradui, tiek ir kitoms, giliau Rusijoje esančioms vietoms.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse vieną kartą kilo patruliuoti greta sienos, taip pat buvo kartą pakelti atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos duomenimis, penktadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti bepiločio orlaivio Latvijos teritorijoje. Bepilotis orlaivis buvo sunaikintas.

Paskutinėmis dienomis gausu perspėjimų apie galimas Rusijos provokacijas ir hibridines atakas prieš NATO valstybes, konkrečiau prieš Baltijos šalis. Ar Rusijos grėsmę vertiname tinkamai, ar NATO pasirengusi tinkamai reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius? Apie tai laidoje diskutavo žurnalistas Artūras Anužis ir filosofas dr. Kęstutis Girnius. Kalbama apie galimas rusų provokacijas ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys tam ruošiasi.

Lietuva ruošiasi galimoms Rusijos provokacijoms Baltijos regione. Praėjusią savaitę pranešta, kad Lietuvos žvalgyba turi duomenų apie galimus priešiškus veiksmus regione. Tiesa, kol kas nei konkrečios grėsmės, nei galimos jų datos nėra įvardijamos. Apie tai, kokių Rusijos provokacijų galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Lenkija ir Baltijos valstybės stiprina infrastruktūros apsaugą, didėjant nerimui, kad Rusija gali imtis provokacijų, praneša „Reuters“. Agentūra praneša, kad, Baltijos valstybių žvalgybos tarnybų vertinimu, Rusijos kariuomenė galbūt jau planuoja vadinamąjį „svetimos vėliavos“ išpuolį, t. y. provokaciją, dėl kurios ji apkaltintų kitą šalį.

Tiek iš Lietuvos vadovų, tiek iš kaimyninių šalių pastaruoju metu girdime perspėjimų apie išaugusias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai. Per kelis pastaruosius mėnesius ne kartą kalbėta ir apie galimas Rusijos provokacijas prieš kritinę infrastruktūrą. Apie tai, ar Lietuvai yra ko bijoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Pastaruoju metu tiek iš Lietuvos vadovų, tiek kaimyninių šalių girdime tikinimus, kad padidėjusios grėsmės iš Rusijos Baltijos šalims ir Lenkijai. Kiek jos padidėjusios ir ką mato mūsų karinė žvalgyba? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu pulkininku Mindaugu Mažonu. Girdime, kad dėl grėsmių sustiprinta Lietuvos kritinės infrastruktūros objektų karinė apsauga.

Lenkija ir kai kurios Baltijos šalys, įskaitant Latviją bei Lietuvą, perspėjo, kad Rusija rengia galimas provokacijas, kuriomis siektų išbandyti NATO vienybę. Buvo teigiama, kad tai gali nutikti dar šią vasarą, rašo „Sky News“. Britų karo analitikas Michaelas Clarke‘as sakė, kad tokie perspėjimai rodo, kokį spaudimą patiria Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusio Rusijos orlaivio, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip pranešė ministerija, liepos 30 d. oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio IL-20. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Rusijos Kaliningrado sritį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali bandyti surengti ribotą įsiveržimą į Lenkiją ar Baltijos valstybes, nes jam reikia „sėkmę užtikrinančio naratyvo“, kurio karas Ukrainoje iki šiol nesuteikė, įspėjo Kremliaus kritikas Garis Kasparovas. Apie tai jis kalbėjo televizijos kanalui „TVP World. Gasparovas įvardijo galimus Putino kėslus Jis pareiškė, kad, jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, didėja rizika, jog Rusija peržengs NATO rytinę sieną.

Rusija rengia ieškinius Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindama Baltijos valstybes tariama rusakalbių diskriminacija ir esą planuojama jų deportacija. Taip pat Maskva neseniai melagingai apkaltino Baltijos šalis leidžiant Ukrainos dronams kirsti jų oro erdvę ir juos paleisti iš Baltijos valstybių teritorijos.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje birželį siekė 5,4 proc. – tai antras didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai daugiau nei euro zonos vidurkis. Taip pat kainos mūsų šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje. Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Boguslavas Gruževskis ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.

Baltijos šalių energetikos ministrai trečiadienį Rygoje pasirašys memorandumą dėl bendro energetikos sistemos rezervinių pajėgumų vystymo bei aptars bendrą deklaraciją dėl dalijimosi avarine elektros tinklų įranga.  Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat aptars kitus bendradarbiavimo klausimus, BNS informavo ministerija.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Liepos 13 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti dviejų naikintuvų SU-30, skridusių iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.

Pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui, teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Mes jau atlikome tam tikrus namų darbus ir sustiprinome Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugą. Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu sustiprinti – tai reiškia tiek įrangą, tiek personalu.

Rusija rengiasi tolesnei agresijai, kuri galėtų būti nukreipta prieš Baltijos šalis, Moldovą ir kitas vietas Europoje, o NATO ir toliau palaiko pakankamą atgrasymo lygį, trečiadienį per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Matome aiškių įrodymų, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Ji peržengia Ukrainos ribas, kelia grėsmę Baltijos šalims, Moldovai ir kitoms Europos dalims“, – sakė F. Merzas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, kad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs Baltijos šalių saugumui. Pasak jo, regione jau dabar vyksta hibridinės operacijos, todėl Lietuva, Latvija ir kitos sąjungininkės turi išlikti budrios bei stiprinti bendradarbiavimą.  „Nemažai kalbėjomės apie dabartinius politikos prioritetus ir hibridines grėsmes, apie kurias taip dažnai girdime iš ekspertų bei mūsų saugumo tarnybų.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.

Rusijos balistinės raketos, ypač Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“, techniškai gali smogti Lenkijai ir Baltijos šalims. Tačiau Rusija neturi pakankamų išteklių plataus masto karui prieš Europą. Be to, ją riboja ekonominių ryšių praradimo rizika ir būtinybė išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte. Tai UNIAN pareiškė karo ekspertas Pavelas Narožnas. Pasak jo, jei kalbama apie plataus masto karą prieš Europos šalis, Rusijai reikėtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių – šimtų tūkstančių žmonių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Liepos 6 dieną naikintuvai kilo patruliuoti ties siena Lenkijoje.

Ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Rusijoje laikinieji reikalų patikėtiniai atliko bendrą demaršą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje (URM). Buvo pakartota, kad Baltijos šalys neatvėrė savo oro erdvės atakoms prieš taikinius Rusijoje, taip pat atmesti kiti melagingi šios šalies atstovų pareiškimai.

Rusija vis aktyviau rengia savo bepiločių pajėgų pajėgumus galimam plataus masto konfliktui su Vakarais. Į tai dėmesį atkreipė Rusijos bepiločių sistemų ekspertas ir analitinių centrų CNA bei CNAS patarėjas Samuelis Bendettas, komentuodamas kasmetinio Rusijos forumo „Dronnica“ programą, rašo „Forbes“. Penktasis bepiločių sistemų festivalis, kuris vyks šių metų rugpjūtį, bus surengtas su šūkiu apie pasirengimą „didžiajam karui su NATO“. Renginys tradiciškai suburia dronų operatorius, kariškius ...

NATO susitarė ilgalaikę oro policijos misiją Baltijos šalyse išplėsti iki oro gynybos lygio. Pilotams bus suteikti platesni įgaliojimai, įskaitant teisę naikinti „grėsmę keliančius objektus“. Apie tai pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Oro policijos misija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdoma nuo 2014 metų.

Pastaruoju metu vis dažniau skamba perspėjimai apie galimas Rusijos hibridines provokacijas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – nuo dronų ar kibernetinių atakų iki sabotažo veiksmų. Kalbama ne apie tiesioginį karinį puolimą, o apie bandymus tikrinti NATO vienybę ir Vakarų apsisprendimą remti Ukrainą.

Kasmetinės Rusijos dronų gamintojų ir operatorių konferencijos „Dronnitsa“ organizatoriai pareiškė, kad vienas pagrindinių šių metų susitikimo tikslų yra „pasirengimas dideliam karui su NATO“, skelbia „Newsweek“. Ankstesnėse konferencijose buvo nagrinėjami Rusijos bepiločių orlaivių operatorių rengimo tobulinimo, dronų pajėgų formavimo bei „klaidų“, kurias Rusijos kariuomenė padarė naudodama dronus, taisymo strategijos klausimai.

Rusijos link vėl skriejo dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad skausmingi smūgiai tęsis. Kas laukia Rusijos ir kaip šiame karo etape atrodo Putinas? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Lenkija privalo veikti taip, tarsi ginkluotas konfliktas su Rusija būtų „artimiausios ateities perspektyva“, nes grėsmė iš Maskvos yra „reali“ ir didėja, teigė šalies užsienio žvalgybos vadovas, įspėdamas, kad Kremlius gali eskaluoti konfliktą už Ukrainos karo ribų. Interviu Lenkijos užsienio žvalgybos agentūros (AW) vadovas Pawelas Szota sakė, kad Rusija gali imtis veiksmų, siekdama rimtai išbandyti NATO ryžtą, surengdama didelio masto provokaciją.

Europos Sąjungos (ES) šalys, esančios bloko rytinėje dalyje, spaudžia Briuselį, kad šis greičiau tvirtintų oro gynybos finansavimo projektus, rašo „Bloomberg“. Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų.

Kremlius vis dar mėgina rodyti tvirtumą, tačiau vis aiškiau matyti problemos. Karas grįžta į pačią Rusiją – per dronų atakas, degalų stygių, augantį visuomenės susierzinimą ir propagandos nebesugebėjimą įtikinti, kad „viskas vyksta pagal planą“. Kuo labiau režimas kartoja, kad nieko neatsitiko, tuo garsiau kyla klausimas: ar Putino Rusija jau įžengė į savo vėlyvojo sovietmečio fazę? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku...

Dvi NATO rytinio sparno šalys įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio Aljanso vienybę, rašo britų leidinys „The Guardian“. „Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.

Latvijos žvalgyba įspėja, kad Rusija rengia galimas provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją, įskaitant bepiločių orlaivių atakas ir kitus hibridinius veiksmus, siekdama priversti NATO šalis nutraukti paramą Ukrainai, praneša „Fox News“. „Matome požymių, kad Rusija ruošia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Birželio 16 dieną skrista atpažinti atakos bombonešio SU-24MR, tuomet papildomai pastebėtas ir keleivinis orlaivis TU-214. Birželio 19-ąją NATO oro policijos pajėgos skrido atpažinti naikintuvo SU-34, tą pačią dieną sąjungininkai palydėjo ir naikintuvą SU-30SM.

Nors visų Europos Sąjungos (ES) šalių tikslas yra bendras ir akivaizdus – apsaugoti savo gyventojus – kai kurios šalys civilinės saugos srityje turi tokių skirtumų, dėl kurių gali kilti nesusipratimų keliaujantiems. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse priedangos žymimos skirtingai, o oro pavojaus pranešimams apibūdinti naudojamos skirtingos spalvos.

Rusija vis labiau žvelgia į Baltijos jūros regioną kaip į konflikto zoną, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Visi supratome, kad pati Baltijos jūra yra itin svarbi viso (NATO) aljanso gynybai“, – Kylio saugumo konferencijos atidaryme pažymėjo ministras, kurį citavo Vokietijos naujienų agentūra DPA. Jis teigė, kad Baltijos jūra yra strateginis maršrutas, kuriuo gabenami pastiprinimai ir atsargos, ir pažymėjo, kad Rusija tai puikiai žino.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ketvirtadienį dalyvavo Baltijos jūros regiono šalių ministrų susitikime, jame daugiausia dėmesio buvo skirta saugumo klausimams ir regioninio atsparumo stiprinimui.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) siūlo Vilniuje, Vašingtono aikštėje, įamžinti 1940-aisiais SSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso atminimą.  Dėl to Seimo LKVIAK nariai žada kreiptis į Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską.  „JAV ir visas demokratiškas pasaulis liepos 4 d. mini 250-uosius JAV nepriklausomybės metus.

Rusija ruošiasi plataus masto karui su Europa ir per artimiausius dvejus–trejus metus ji turės galimybių langą užpulti, liudija esamų ir buvusių žvalgybos bei kariuomenės atstovų vertinimai, su kuriais savo tyrimo metu kalbėjosi Danijos DR, Norvegijos NRK, Švedijos kanalas SVT ir Estijos portalas „Delfi“. Tarptautinio žurnalistų tyrimo dėl Rusijos pasirengimo kariauti detalės DR, NRK, SVT ir „Delfi“ atliko interviu su aukšto rango Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos kariškiais, taip pat ...

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės, pernai patyrusios 1,4 mln. eurų grynojo nuostolio, šiemet nemokės dividendų. Akcininkai pakartotiniame susirinkime birželio 12 dieną nutarė 3,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno perkelti į kitus finansinius metus, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Be to, akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais nuo 234,2 tūkst. eurų iki 675,4 tūkst.

Vyriausiasis NATO sąjungininkų vadas Alexusas Grynkewichas yra įsitikinęs, kad Rusija nedrįs pulti Baltijos valstybių. Maskva supranta, jog konflikto su Aljansu atveju patirtų neišvengiamą karinį pralaimėjimą, praneša „Financial Times“. „Aš labai atidžiai stebiu žvalgybos informaciją“, – sakė jis diskusijoje ILA Berlyno aviacijos parodoje. Jis pabrėžė, kad Aljansas turi pranašumą ir kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tai žino.