Turėti aiškias sklypų ribas svarbu ne tik įsirengiant tvorą, statant namą ar garažą, bet ir parduodant tokį nekilnojamąjį turtą (NT).
Jei sklypų ribos yra tikslios, tikėtina, ginčų su kaimynais išvengsite, taip pat jausitės saugūs, kad griauti statinio nereikės.
Tačiau naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad NT registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.
„Situacija šiek tiek keičiasi kiekvienais metais, bet ji dar nėra visiškai tokia, kad mes galėtumėme drąsiai pasakyti, kad visos ribos mums yra puikiai žinomos ir jos yra labai tikslios“, – komentavo ministerijos atstovė.
Paaiškina, kodėl susiklostė tokia situacija
A. Kalantaitė paaiškina, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl kelių pagrindinių aplinkybių.
Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų padarytos klaidos.
„Jeigu NŽT tarnybos darbuotojai dėl jų netinkamo veikimo padarė klaidas, teisės aktai numato, kad tais atvejais NŽT inicijuoja ribų patikslinimą tai suderinusi su savininku. Ir tikslina ribas savo lėšomis.
Tačiau jei susiklostė situacija, kuomet keitėsi kadastrinių matavimų, ribų nustatymo tikslumas arba, kad virš 1 tūkst. ribų yra išmatuotos netiksliais kadastriniais matavimais, tada prievolė pasitikslinti savo ribas turi žemės sklypo savininkas tam, kad tiksliai žinotų, kokiose ribose yra jo NT“, – paaiškino A. Kalantaitė.
Pašnekovės vertinimu, keičiantis matavimų metodams ir galimybėms, dabar galima kur kas tiksliau nustatyti ribas nei tada, kada NT objektai buvo pradedami registruoti registre.
„Tiesiog keitėsi reikalavimai, keitėsi technologijos. Ir šiandien turime situaciją tokią, kad ne visos ribos yra vienodo tikslumo.
<...> Istoriškai yra susiklostę taip, kad dalis sklypų buvo registruoti NT registre neatlikus tikslių kadastrinių matavimų, buvo toks reglamentavimas. Liaudyje dar sakoma, kad buvo nustatytos „preliminarios ribos“.
Tai tiesiog istoriškai yra susiklosčiusi situacija ir kalto asmens nėra. Žmogus, valdydamas sklypą, žino, kad jam valstybė suteikė tokią teisę, kad jo ribos nėra tikslios. Ir jis tai turi vertinti, atlikdamas kitus veiksmus“, – sakė pašnekovė.
Namą teks griauti?
Tuo metu Advokatė Loreta Selilionė „Dienos pjūvio“ laidoje kalbėjo, kad jei paaiškėja, kad jei jūsų statinys įsiterpia į sklypo ribą ir susitarti taikiai nepavyksta, teismai kiekvieną situaciją vertina individualiai.
„Kiekvienoje byloje teismas ir sprendžia tą klausimą, ar tikrai čia reikėtų griauti, atsižvelgiama į priežastis, kodėl tai atsitiko“, – sakė pašnekovė.
Vis tik, advokatė vertinimu, dažniausiai nutinka taip, kad dėl sklypų ribos neatitikimų lieka kalti patys turto savininkai, kurie tuo metu neatsižvelgė į ribų tikslumą ir pastatus statė nekreipdami į tai dėmesio.
„Tokiu atveju teismai ir atsižvelgia, ar tikrai čia dabar reikia ginti asmenį, jeigu jis statė „iš akies“.
Be abejo, yra nesąžiningumo atvejų, kai žino, kad stato neteisėtai. Teismai vengia ginti tokius asmenis“, – dėmesį atkreipė L. Selilionė.
Lietuvoje, pasak advokatės žmonės yra pakankamai principingi ir savo tiesą bando įrodyti iškart užsipuldami kaimyną ir keliaudami į teismą.
„Aš visuomet sakau, kad pirmiausiai reikia bandyti susitarti. Galbūt yra kitų būdų, kaip išspręsti situaciją dėl sklypų ribų. Gal galimą įtvirtinti servitutą bendru sutarimu ar išpirkti to sklypo dalį, o ne iš karto eiti į teismą“, – patarė advokatė.
Ji pasakoja, kad yra tekę matyti tokią bylą teisme, kai asmenys nesutarė dėl 2 centimetrų, net jei pastatas nebuvo pastatytas kaimyno sklypo teritorijoje.
„Štai minimalus atstumas nuo statinio iki žemės sklypo ribos turi būti 3 metrai, tačiau tąkart ten buvo 2,98 m. Ir tas kaimynas padavė į teismą kitą asmenį, sakydamas, kad nėra išlaikomas 2 centimetrų atstumas“, – pasakojo ji.
Šios bylos atveju, pasak advokatės, teismų sprendimai taip pat skyrėsi. Vis tik galiausiai buvo priimtas sprendimas, kad toks skundas ir prašymas išlaikyti atstumą yra mažareikšmis, tad ir „nusikaltęs“ sklypo savininkas didesnių problemų išvengė.
L. Selilionė sako, kad šansų laimėti teisme, jei žinojote, kad jūsų sklypo ribos yra netikslios, yra menki.
Be to, advokatės vertinimu, bandymas prašyti teismo pasigailėjimo, kad jūsų statinys nebūtų griaunamas, nes ten yra jūsų gyvenamoji vieta, taip pat gali neįtikinti.
Tam tikrais atvejais galioja ir senaties terminas
Tiesa, advokatė L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais teisminėje praktikoje yra numatytas ir 10 metų ieškinio senaties terminas.
„Yra buvę tokių atvejų ir teismų praktikoje, kai tarsi neteisėtumas konstatuojamas, pažeistas įstatymas, pavyzdžiui, statybai neturėta kaimyno sutikimo, bet nugriauti pastato nereikalaujama. Nes teismas sako: jūs žinojote jau 20 metų apie tai, tai kodėl nesikreipėte anksčiau", – kalbėjo pašnekovė.
Vis tik teismai, pasak jos, kiekvieną atvejį vertina atskirai, tad tai nereiškia, kad senaties termino galimybė būtų taikoma visuomet, net jei jūsų statinys yra pastatytas kaimyno teritorijoje prieš daugelį metų.
Ji gyventojams primena, kad jei toks sklypas yra nuperkamas, visa tolimesnė atsakomybė tenka naujajam savininkui. Todėl advokatė rekomenduoja prieš perkant išsiaiškinti visą informaciją apie sklypą, jo ribas.
Siunčia priminimą gyventojams
Aplinkos ministerijos atstovė A. Kalantaitė laidoje taip pat sakė, kad visų sklypų savininkai, kurių žemės sklypų ribos yra netikslios, yra apie tai informuojami.
Tuo metu NŽT atstovai atkreipia dėmesį, kad žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais.
Todėl tarnybos atstovai taip pat gyventojams primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas – atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos – jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones. Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, – pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys – ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos – pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ vaizdo įrašą galite stebėti straipsnio viršuje.
