Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas jau ne kartą kartojo, kad išlieka gana nemenka galimybė, kad Rusija Ukrainoje panaudos cheminį ginklą.
Prieš kelias savaites viešėdamas Briuselyje, kur dalyvavo ne viename viršūnių susitikime, J. Bidenas pažadėjo, kad jei Rusijos lyderis Vladimiras Putinas imsis šios priemonės, Kremlius sulauks atsako. Tačiau kokio, J. Bidenas nedetalizavo.
„Mes atsakysime, jei jis juos panaudos. Atsakymo pobūdis priklausytų nuo panaudojimo pobūdžio“, – taip kalbėjo J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo kovo gale.
Tai ne pirmas kartas, kai Vakarų lyderiai kalba apie griežtą atsaką, jei Rusija peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“, tačiau nedetalizuoja, koks tas atsakas būtų.
Elgiasi teisingai
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala sako, kad Vakarų lyderiai elgiasi teisingai neatskleisdami, kokių konkrečių priemonių imtųsi.
„Manau, kad tikslingai daro ir Jungtinių Valstijų atstovai, ir kitų šalių lyderiai kalbėdami apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Neteikdami nieko konkrečiai, nesakydami, nei ko nedarys, nei ką konkrečiai darys. Tai yra psichologinio spaudimo priemonė“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Kojala.
Siūlo atkreipti dėmesį į žinutes
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius siūlo atkreipti dėmesį ir į kitą Vakarų naudojamą komunikacinį ginklą – nuolatinį informacijos nutekinimą ir paviešinimą.
„Reikėtų atidžiai klausytis į tas žinutes. Amerikiečiai sąmoningai ir jau ne pirmą kartą nutekina tam tikrą savo žvalgybinės informacijos analizę, kad Rusija žinotų, kad [JAV] žino, ką jie daro, žino, ką jie ketina daryti.
Žinome iš savo patirties, kad jei Rusija pradeda kalbėti apie kažkokias grėsmes ir kaltinti kitus, reiškia ruošiasi patys kažką tokio daryti. Visos tos žinutės yra ir nukreiptos į tai, užkardant galimą veiklą, pasakant, kad žinome apie tokius planus“, – tvirtino L. Linkevičius.
Nuolat kartoja, kad neįsitrauks
Visgi NATO lyderiai dažnai naudoja ir kitą komunikacinę strategiją – karto, kad Aljansas tiesiogiai neįsitrauks į karą Ukrainoje, nesiųs ten savo karių ir neskelbs oro erdvės virš Ukrainos neskraidymo zona. Tą jau ne kartą kartojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje“, – pirmosiomis karo savaitėmis sakė J. Stoltenbergas.
„Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – teigė Aljanso vadovas.
Jis atmetė ir Lenkijos siūlymą siųsti į Ukrainą NATO taikos misiją, kuri užtikrintų humanitarinę pagalbą ukrainiečiams.
„Palaikome taikos pastangas, raginame Rusiją, prezidentą [Vladimirą] Putiną atitraukti savo pajėgas, bet neplanuojame dislokuoti NATO pajėgų pačioje Ukrainoje“, – kovo viduryje teigė J. Stoltenbergas.
O. Scholzas prieš kelias savaites sakė, kad Vokietija tvirtai palaiko Kyjivą, tačiau jis pats nepritaria raginimams NATO paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos ar siųsti į šalį „taikos palaikymo pajėgas“.
Vakarų lyderių pareiškimus dažniausiai lydi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymai ir raginimai Ukrainai suteikti dar daugiau ginkluotės.
„Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų. Visai kaip Rusija be jokių apribojimų naudoja visą savo arsenalą prieš mus“, – kalbėdamas vaizdo ryšiu sakė jis NATO atstovams.
Dėkodamas Vakarų karinio aljanso nariams už iki šiol suteiktą gynybinę techniką V. Zelenskis paprašė ir puolamųjų ginklų.
„Galite perduoti mums vieną procentą visų savo lėktuvų. Vieną procentą jūsų tankų. Vieną procentą!“ – sakė jis.
Svarbus dėmuo – branduolinis ginklas Putino rankose
„Nenorėčiau, kad NATO kiekvieną dieną kartotų, kad jie neketina įsikišti į šitą konfliktą. Nemanau, kad tai veikia raminančiai, tai gali būti tam tikras padrąsinimas Rusijai tenai elgtis taip, kaip jie dabar elgiasi, nes NATO vis tiek nesikiš. Čia su ta retorika reikėtų padirbėti“, – įsitikinęs buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Vokietijos kancleris O. Scholzas, kartodamas, kad nepritaria neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimui, pažymėjo, kad Vokietija nerizikuotų išprovokuoti tiesioginį karinį konfliktą tarp NATO ir branduolinį ginklą turinčios Rusijos.
L. Kojalos teigimu, būtent branduolinis ginklas yra labai svarbi dėlionės dalis, kai kalbame apie NATO lyderių kartojamą nenorą veltis į karą Ukrainoje.
„Akivaizdu, kad tiek Berlyne, tiek Vašingtone tai traktuojama labai atsakingai. Dėl to nenorima sukurti prielaidų manyti, kad tai galėtų peraugti į branduolinio ginklo panaudojimą ar susidūrimą su Rusija, kuri tuo disponuoja ir nuolatos apie tai tikslingai primena, bandydama gąsdinti Vakarų šalis, bandydama atgrasyti jas nuo ginkluotės tiekimo ir kitų žingsnių, kurie būtų skirti palaikyti Ukrainą“, – dėstė RESC direktorius.
Pasak jo, NATO lyderių pagrindinis tikslas – išvengti tolesnės eskalacijos, tačiau tuo pačiu nesukuriant prielaidų manyti, kad NATO viską neutraliai stebi.
„Iš tikrųjų, labai daug daroma, tikrai labai padedama Ukrainai ginkluote, prisiminkime, Baltijos šalys ir kelios kitos valstybės tą ginkluotę pradėjo teikti dar iki prasidedant karinei invazijai. Aš manau, kad tai irgi buvo labai svarbus signalas Ukrainai.
Reikės tą daryti ir toliau. Karo veiksmai, viena ar kita forma, intensyvesni ar mažiau intensyvūs, ko gero tęsis pakankamai ilgą laiko tarpą. Vadinasi, to [ginkluotės] tiekimo reikės ilgai. O kad tas tiekimas būtų, reikia ir vieningos politinės laikysenos, ir tolesnio politinio ryžto tą daryti“, – aiškino L. Kojala.
