linas kojala

Besiruošdamas JAV prezidento rinkimams, Donaldas Trumpas pasirodė ne vienoje valstijoje. Po jo kalbų save prilyginant nukankintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, grasinant neginti NATO šalių, kurios nesilaiko finansinių įsipareigojimų, bei respublikonams eilinį kartą vetuojant paramos Ukrainai paketą, D. Trumpo populiarumas išaugo. Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad pareiškimai neprivalo reikšti pažado, tačiau jo pergalė Europoje galėtų reikšti politinį žemės drebėjimą.

Po Donaldo Trumpo pareiškimo, jog jo pergalės atveju Jungtinės Valstijos negins NATO partnerių, neskiriančiu 2 procentų gynybai, Europoje kilo panika. Kai kurie politikai suprato, jog galimai būsimas kandidatas savo kalbomis skatina Rusiją pulti kai kurias Europos šalis. Prabilta ir apie Aljanso griūtį, o plačiau šia tema domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įsitikinęs, kad D. Trumpo pareiškimai kelia tiesioginę grėsmę Europai.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Po dronų atakos Jordanijoje žuvus trims JAV kariams, JAV prezidentas Bidenas pareiškė, jog šią ataką sudavė Irano remiamos radikalų grupuotės, o Iranas gali tikėtis atsako. Nors tikslūs kaltininkai dar nenustatyti, ekspertų teigimu, Iranas gali tikėtis preciziško karinio atsako.   Ataka Jordanijoje – pirmasis kartas nuo Izraelio-Palestinos karo pradžios, kai nuo priešo ugnies žuvo JAV karinis personalas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Dabar Jungtinės Amerikos Valstijos spręs, ar skirti papildomus 55 mlrd. eurų su Rusijos agresija kovojančiai šaliai. Kokios pasekmės būtų Ukrainai, jei paramos nepatvirtintų ir Jungtinių Valstijų Kongresas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Kokios perspektyvos, kad Ukraina gaus 55 mlrd.

Neslūgstant konfliktams pasaulis atidžiai stebėjo Jungtinių Valstijų ir Kinijos vadovų susitikimą. Kokių realių rezultatų, tikėtina, jis atneš, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologas Linas Kojala. Kokia šio susitikimo reali reikšmė? Reikšmė yra sumažinti įtampą. Dvi supervalstybės, kurios yra labai sudėtingame santykyje viena su kita ir tas santykis tikrai dėl šio susitikimo neapsivers aukštyn kojomis.