Balandžio pabaigoje Vyriausybė paskelbė, kad nuo gegužės 10-osios visi mokiniai galės grįžti į mokyklas. Ugdymas vyks mišriu būdu, tai reiškia, kad dalis pamokų vyks kontaktiniu, o kita dalis nuotoliniu būdu.
Iki šiol gyvai į pamokas ėjo tik pradinukai, nuo gegužės 3-iosios į klases grįžta abiturientai.
Tiesa, priėmus sprendimą, daug laisvės ir atsakomybės palikta pačioms savivaldybėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad dėl konkretaus grįžimo į mokyklas algoritmo turės spręsti pačios savivaldybės. Ministrė teigė, kad taip bus dėl to, jog pandeminė situacija savivaldybėse skiriasi.
„Ypač Vilniaus rajone situacija yra sudėtinga. Savivaldybių, kur atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra mažiau 200, traukiasi. Matome didelis problemas su vaikų motyvacija, emocine, psichologine sveikata. Suprantame, kad mokslo metai ateina į pabaigą, liko pora mėnesių, tačiau tie pora mėnesių yra gyvybiškai svarbūs“, – trečiadienį kalbėjo J. Šiugždinienė.
Milešinas: švietimui nereikia didvyrių
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas idėjai, kad savivaldybės pačios galėtų spręsti dėl mokyklų atidarymo, nepritaria. Esą savivaldybėms švietimas nėra prioritetas, o šių galių suteikimas savivaldybėms reiškia tik tai, kad Vyriausybė kratosi atsakomybės.
„Apie tai, jog savivaldybėms švietimas nėra ir niekada nebuvo prioritetas, o tik finansų šaltinis, kartoju kiekvienai progai pasitaikius. Ši situacija, manau, puikiai parodys ir įrodys, kad savivaldybės nėra pasiruošusios perimti švietimo valdymo į savo rankas.
Tikiuosi, kad ir premjerei ir švietimo ministrei užteks drąsos pripažinti, jog noras visą švietimo finansavimą ir valdymą perduoti savivaldybėms šiuo metu yra labai prasta mintis. Švietimas sunki sritis, reikalaujanti labai stiprios lyderystės, todėl Vyriausybė šios srities ir kratosi“, – tv3.lt komentavo E. Milešinas.
Tai, kad mokiniai į mokyklas grįš kiek ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui, sukėlė aštrių diskusijų internete. Keliamas klausimas, ar verta dėl tokio trumpo laiko griauti jau mokiniams ir mokytojams įprastą rutiną. Panašių diskusijų kilo ir Vyriausybei nusprendus į klases grąžinti abiturientus.
E. Milešinas taip pat pastebi, kad klausimas ir tikslas yra keliamas neteisingai. Jo teigimu, reikia susitaikyti su faktu, kad šie mokslo metai jau yra prarasti.
„Dabar atrodo, kad ministrė nori mokinius grąžinti iš principo, nes bando kažką įrodyti. Bet vėlgi – koks mokinių grąžinimo tikslas, kokie motyvai, kokie tikslai? Grąžinti vardan grąžinimo neverta, tačiau stengiantis adaptuotis prie pandeminės situacijos, ieškant kontaktinio darbo sprendimų ir galvojant apie kitus mokslo metus – verta.
Nesuvokiu, kodėl Vyriausybė aiškiai nepripažįsta akivaizdaus fakto – šie mokslo metai prarasti. Ir tai nėra tiesiogiai vien tik premjerės ar ministrės kaltė. Ne kaltų reikia ieškoti, o protingų sprendimų, Vyriausybės atstovėms atsikratant asmeniškumų. Švietimui nereikia didvyrių, reikia aiškių, argumentuotų ir gerai iškomunikuotų sprendimų“, – sako E. Milešinas.
Mokiniai grįžti nenori, planuoja kreiptis į savivaldybes
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė sako, kad didžioji dalis moksleivių į mokyklas grįžti vis dėlto nenori.
„LMS, atlikusi apklausą, iniciavusi diskusiją sužinojo, kad didesnė dalis moksleivių į mokyklas grįžti nenori. Tad mes nepalaikome šios iniciatyvos“, – moksleivių poziciją tv3.lt apibūdina K. Pralgauskytė.
Kadangi sprendimai dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių, K. Pralgauskytė sako, kad LMS planuoja kreiptis ir į pačias savivaldybes. Jei kuriose nors savivaldybėse bus nuspręsta grąžinti moksleivius į mokyklas, LMS žada savivaldybėms pateikti kreipimusis su moksleivių išsakytais argumentais ir tikslia statistika, kiek moksleivių grįžti į klases nenori.
Moksleivių atstovės teigimu, mokiniai vardija kelias pagrindines priežastis. Viena jų – staigus grįžimas į klases gali sukelti papildomą stresą mokiniams.
„Viena priežastis susijusi būtent su tuo, kad staigus grįžimas į mokyklas gali neigiamai koreliuoti su psichikos sveikatos būkle, vėlgi reikės adaptuotis, tam nebus laiko, moksleiviai tikrai bijo, kad tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Taip pat moksleiviai nuogąstauja, kad kontaktinio ugdymo metu visos pamokos gali būti orientuotos tik į atsiskaitymus ir kontrolinius darbus, o ne programose nurodytą temų išdėstymą. Tai sukelia tam tikrų neigiamų reakcijų“, – komentuoja K. Pralgauskytė.
LMS prezidentė sako, kad dalis moksleivių yra patenkinti nuotolinio ugdymo kokybe. Jos teigimu, per tokį ilgą laiką mokyklos jau prisitaikė prie nuotolinio ugdymo, jis esą tapo kokybiškas ir atliepiantis moksleivių poreikius.
Bijo testavimo
Vyriausybė paskelbė, kad testuotis grįžtant į mokyklas nereikės tų savivaldybių mokiniams, kuriose taikomas švelnesnis karantino režimas arba ten, kur pamokos vyks lauke.
LMS prezidentė teigia, kad moksleivių bendruomenėje jaučiamas nerimas ir dėl testų.
„Moksleiviai bijo dėl testavimo. Kai kurie išreiškė, kad net neturi galimybės nuvykti į mobilius patikros punktus, nes yra jų trūkumas ar nepatogi infrastruktūra. Matome, kad ministerija apsiūlė alternatyvą, kad būtų greitieji antigeno testai, bet tikrai dalis moksleivių testavimąsi vertina nepalankiai ir nenorėtų testuotis“, – komentuoja K. Pralgauskytė.
Trečiadienį pabrėžta, kad jei mokymasis vyks lauke, testuotis grįžtantiems mokiniams nereikės. Vis dėlto mokiniams kyla klausimas, kaip toks mokymosi būdas būtų įgyvendintas.
„Žiūrint į Lietuvos orus, yra labai sunku nuspėti, nes nežinai, kada tave gali užklupti lietus, kada saulė. Yra labai įdomu, kiek šis sprendimas pasiteisintų realiame gyvenime.
Galbūt pati idėja yra sveikintina, tai leistų susitikti moksleiviams ir pabūti gryname ore ir galbūt vykdyti kūno kultūros pamokas, kurios nuotoliniu mokymosi metu nėra efektyvios. Pastebime, kad fizinis aktyvumas moksleivių tikrai sumažėjo. Idėją vertinu ne visiškai tiksliai, nemanau, kad tai būtų praktiškai realiai įgyvendinama“, – sako K. Pralgauskytė.
Yra, kas perka lauko stalus pamokoms
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sako pastebintis, kad į mokyklas grįžti nori tik vienetai mokinių. Tačiau mokyklų vadovų atstovas teigia, kad grąžinti mokinius į klases bent mėnesiui yra verta.
D. Žvirdauskas taip pat pritaria ir idėjai, kad dėl to, kaip ir kada mokinius reikėtų grąžinti į mokyklas, turėtų spręsti savivaldybės, mat jos geriausiai išmano epidemiologinę situaciją vietoje.
„Manau, kad kiekvienas savivaldybės meras mato savo savivaldybės situaciją ir priima sprendimus, kaip geriausia tai savivaldybei. Jeigu epidemiologinė situacija kažkurioje savivaldybėje yra sudėtinga, išties, savivaldybė gali priimti sprendimą ir tų abiturientų, ir juo labiau 5–11 kl. negrąžinti ir šiuos mokslo metus baigti nuotoliniu būdu.
Tai iš principo vertinčiau šį sprendimą kaip galimybę priklausomai nuo savivaldybės išlaisvinti ugdymo procesą. Jeigu savivaldybėje yra vienetai susirgimų ir mokiniai sėdi namuose, tai tikrai būtų racionalu juos grąžinti, nes vis dėlto tas mėnuo kontaktinio darbo tai ne dvi savaitės, yra šis tas.
Situacija labai įdomi. Kuo daugiau tie mokinai būna nuotoliniame ugdyme, tuo mažiau jie nori grįžti į kontaktą. Yra psichologiniai, emocinės sveikatos, socializacijos aspektai ir ekspertai įvardina, kad yra labai pavojinga“, – tv3.lt komentavo D. Žvirdauskas.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja pamokas lauke, D. Žvirdauskas teigia, jog tokį sprendimą vargu, ar pavyks pritaikyti didelėms mokykloms. Tokiu atveju, mokyklų vadovams reikėtų svarstyti, kaip užtikrinti saugią mokinių srautų rotaciją.
D. Žvirdauskas yra KTU inžinerijos licėjaus direktorius. Kaip sako pašnekovas, ši mokykla turi keturis pastatus, tris eksploatuoja, taip pat turi vietos lauke.
„Tose teritorijose išnaudojome erdves jau rudenį. Bet kurios pamokos metu buvimas lauke, net ir matematikos, mūsų administracija toleravo, padėjome mokytojams, į lauką išnešdavome lentas. Dabar turėjome direkcinį pasitarimą, svarstėme galimybes, greičiausiai nupirksime papildomai lauko stalų, kad įvairios pamokos, ne tik kūno kultūros, vyktų lauko sąlygomis, jei tai leidžia oras“, – sako D. Žvirdauskas.
Savivaldybės nori spręsti pačios
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte susitarė, jog savivaldybės bus laisvos apsispręsti, kaip ir kada grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases.
„Sutinkame, kad būtų idealu grąžinti į mokyklas ir likusius mokinius: matome ir girdime visas neigiamas nuotolinio ugdymo pasekmes, kurias patiria šie vaikai ir jų tėvai.
Tačiau savivaldybės jau ne pirmą mėnesį praktiškai įgyvendina pandemijos valdymo sprendimus, todėl kad ir kaip norėtume, jog gražūs siekiai taptų tikrove, iš anksto atsakingai sakome, kad visus vaikus grąžinti į mokyklas tą pačią dieną ar savaitę bus labai sudėtinga, o kai kur ir neįmanoma,“ – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pagrindinės priežastys, kurias merai įvardino ministrams, yra tai, kad net jei visiems mokiniams pakaks testų, o laboratorijos spės juos apdoroti, mobilieji punktai ir visuomenės sveikatos specialistai negalės per savaitę priimti tiek daug mėginių.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, Vilniuje 5–11 klasių mokinių būtų apie 40 tūkst., Kauno miesto duomenimis – apie 18 tūkst.
„Viena vertus, visuomenei pristatomi labai laukiami pokyčiai, kita vertus – savivaldybėms ketinama įduoti geležines klumpes, kurias reikia per kelias savaites sunešioti,“ – situaciją apibūdina M. Sinkevičius.
Kaip nurodo Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek sostinėje, tiek Kaune šiuo metu į mokyklas dar neina visi pradinukai.
„Kaune vis dar negalime sugrąžinti visų pradinukų – Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nėra pateikusi tėvų sutikimo formos, nėra veikiančios sistemos su skenuojamais kodais, negauname mėginių ištyrimui priskirtos laboratorijos bei pakankamai terpių tyrimams.
Turime 90 visuomenės sveikatos specialistų, tačiau jau dabar du trečdaliai jų dirba su ugdymo įstaigomis testuodami pradinukus ir abiturientus. Tokia yra realybė, todėl labai norėtųsi, kad į ją atsižvelgtų ir Vyriausybė priimdama naujus sprendimus bei sukeldama visuomenės lūkesčius,“ – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Ji pažymėjo, kad jau dabar kilęs didelis mokinių tėvų nepasitenkinimas, kad vieni vaikai mokosi, kiti tokių galimybių dar neturi. Bendruomenės kaltina savivaldybes, kurios vykdo sprendimus, tačiau neturi tam tinkamų sąlygų ir išteklių.
Merai taip pat pabrėžia, kad masinis mokinių testavimas per trumpą laiką taptų iššūkiu ne tik didiesiems miestams, bet ir mažesnėms savivaldybėms.
„Skubotų sprendimų, ypač kai kalbame apie vaikus, negalime vertinti pozityviai. Šiuo metu atrodo, kad nuo vieno kraštutinumo, kai viską draudžiame, skubame prie kito, kai staiga viską paleidžiame,“ – sako Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Viliūnaitė tv3.lt informavo, kad šiuo metu yra renkama informacija, kokia dalis savivaldybių jau yra konkrečiai apsisprendusios dėl mokinių grąžinimo į klases.
Jos teigimu, kol kas yra gauta informacijos iš labai nedaug savivaldybių, tačiau didžioji jų dalis mokinių į klases grąžinti neplanuoja.
Koreguoja švelnesnio karantino sąrašą
Dėl prastos epidemiologinės situacijos, Vyriausybė pakoregavo sąrašą savivaldybių, kur galima taikyti švelnesnį karantiną. Į jį nepatenka savivaldybės, kuriose sergamumas Covid-19 100 tūkst. gyventojų viršija 200 atvejų per 14 parų.
Sąraše lieka Birštono, Biržų rajono, Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės.
Švelnesnis karantinas reiškia, kad šiame sąraše nesančių savivaldybių moksleiviai, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas, eidami į mokyklas turės būti testuojami dėl Covid-19.
Atvėrus mokyklas, jose bus privalu periodiškai atlikti moksleivių ir mokyklose kontaktiniu būdu dirbančių asmenų profilaktinį Covid-19 tyrimą. Nuspręsta, kad užtektų ir greitųjų antigenų testų.
Ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad savivaldybėms siūlomas trejopas testavimas: kaupinių metodu, greitaisiais antigenų testais mokyklose, prižiūrint asmens sveikatos specialistui ir greitaisiais testais prižiūrint mokytojui.
Dėl testavimo būdo apsispręsti taip pat turės pačios savivaldybės. Testų darytis nereikės tokiu atveju, jei moksleiviai mokysis lauke.
