Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad rimtesnės problemos Lietuvoje prasidės po 12-15 metų, kai pensinį amžių pasieks žmonės, kuriems dabar 52-54 metai.
„Tada pensijos gavėjų bus daugiau, įmokas mokančių asmenų bus mažiau, ir tas skirtumas tiesiogiai darys įtaką pensinių fondų mokumui. Visgi gali būti, kad didės algos – didėjančios algos gali kompensuoti mokančiųjų skaičiaus sumažėjimą, todėl didelio kracho artimiausioje perspektyvoje aš nematau“, – kalbėjo profesorius.
Kracho nebus
Jis pažymėjo, kad turi būti labai atsakinga valstybės politika: reikia labai rimtai dirbti prie darbo užmokesčio politikos – jeigu dalis darbo užmokesčio nuslepiama, prarandamos „Sodros“ įmokos.
„Kita kryptis – reikalingos investicijos, kad augtų darbo našumas ir atlyginimai, didėtų gerai apmokamų darbo vietų skaičius – taip galima kompensuoti dirbančiųjų skaičiaus praradimą mūsų sistemoje. Mūsų sistema nėra labai dosni, bet ji yra neblogai koordinuojama, ir lėšų pensijoms nuolat turėtų užtekti, jeigu mes visai neapleisime sistemos, nesumažinsime darbo užmokesčio“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbdaviai turi galvoti dėl aukštesnio mūsų pagaminto nacionalinio produkto perskirstymo per darbo užmokestį, taip didinat „Sodros“ įmokų augimą nedidinat paties „Sodros“ mokesčio.
„Mes tikrai senstame, mūsų tikrai mažėja, tad reikia ieškoti sprendimo visos sistemos stabilumui palaikyti. Jokio šešėlio mūsų ateičiai nėra, tiesiog viskas keičiasi. Turime labai neblogas perspektyvas, tik trūksta solidarumo ir gebėjimo dirbti kartu“,– kalbėjo profesorius.
Dabartinė sistema niekur nenuves
Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas sako, kad pagrindinė problema yra ta, kad pensijos sistemos modelis Lietuvoje yra neprotingas.
„Esame pasirinkę tą modelį, kad pensiją užsidirba ne pats žmogus, o jam uždirba kiti. Tas modelis veikia tada, kai yra labai daug dirbančių žmonių, o pensijos sulaukia nedaug. Dabar turime situaciją, kai labai daug žmonių sulaukia pensijos.
Pagrindinis problemos sprendimo būdas – reikia keisti pensijų sistemą. Dabartinė sistema – „pay as you go“ (lietu. susimokėti iš karto) pensija – pritaikyta tokioms visuomenėms, kur žmonės pensijos paprastai net nesulaukia“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Specialistas siūlo, kad dabartinę pensijos sistemą reikia keisti į kaupimo pensiją – kad kiekvienas žmogus kiekvieną mėnesį mokėtų pinigus į fondą (nesvarbu ar valstybinį, ar privatų), ir tie pinigai būtų kaupiami, investuojami, o senatvėje žmogus iš tų pinigų gyventų.
„Mažas paėjimas link to buvo antros pakopos pensijų fondai, bet problema, kad tas žingsnis buvo labai mažas, po to per krizę buvo dar labiau sumažintas ir neatstatytas. To, ką žmogus sumoka kiekvieną mėnesį į „Sodrą“, o sumoka labai daug, pusę galima būtų skirti vadinamai pašalpinei pensijai, o kitą pusę žmogus galėtų kaupti pats“, – kalba Ž. Šilėnas.
Visgi jis pažymi, kad kol kas valdžioje apie tai net nekalbama, nes šios problemos politiniu lygiu yra kratomasi.
B. Gruževskio siūlymas, kad pensinę sistemą išgelbėtų investicijų pritraukimas ir atlyginimų kėlimas Ž. Šilėnui neatrodo labai realus:
„Tai tas pats, kas padaryti, kad lietuviai tris kartus turtingesni taptų. Jei tai yra planas, tai man labai gaila tokių planuotojų. Visi to nori, kad žmonės staiga uždribtų trigubai daugiau, tačiau tokie dalykai nėra taip greitai padaromi“, – kalba Ž. Šilėnas.
Pasak jo, jeigu pensijos sistema keičiama nebus, Lietuvos laukia vienas iš trijų scenarijų: pensijų niekas nemažins, bet nebus, iš kur pinigų paimti, tai valdžia toliau skolinsis, antras scenarijus – reikės pinigų pensininkams, o pinigai bus jau išvaistyti, tai valdžia didins mokesčius ir trečias sprendimas – bus mažinamos pensijos.
„Tad ši sistema niekur nenuves“, -reziumuoja Ž. Šilėnas.
Sistema toliau egzistuoti negali
Verslininkas, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad tokia pensijų mokėjimo sistema, kuri yra dabar, egzistuoti toliau negalės.
„Lietuvoje kalbame apie pakankamai didelį šešėlį, apie atlyginimų paradoksą, kai išleidžiama ženkliai daugiau pinigų, nei oficialiai gaunama atlyginimų, dėl to ir dalį socialinio draudimo pinigų prarandam.
Galėtų kiekvienas žmogus turėti savo kaupiamąją sąskaitą. Dabar mūsų mokami socialinio draudimo mokesčiai eina į bendrą biudžetą, iš kurio mokamos pensijos tiems žmonėms, kurie kažkada dirbo ir dabar nedirba, bet galėtų būti vykdoma bent apskaita, kiek aš sumokėjau socialinio draudimo mokesčio – pagal tai ir galėtų būtų skaičiuojama ateities pensija. Be to, tai paskatintų žmones išlįsti iš šešėlio“, – sako A. Avulis.
Pasak jo, tai būtų pakankami drąsus žingsnis, nes čia kiekvienam reikės parodyti, kiek kas tų mokesčių yra sumokėjęs, tad atsiras tokių, kurie nenorės parodyti, kiek mokesčių yra sumokėję.
Tačiau verslininkas pabrėžia: pensijų mokėjimo sistema turi keistis vienareikšmiškai – kitos išeities nėra.
„Mes turėsime pakeisti „Sodros“ sistemą – negalėsi visą laiką eiti skolintis ir iš tų skolintų pinigų mokėti pensijas“, – sako jis.
Ne vien Lietuvos problema
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad su panašiomis problemomis susiduria visa Europa, tik Lietuvoje šis reiškinys – darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas – yra aštresnis.
„Mes matėme žemo gimstamumo dešimtmetį iškart po Nepriklausomybės atkūrimo, tą problemą pagilino ir didelė emigracija, dėl to Lietuva sparčiau senėja, ir tas santykis tarp darbingo amžiaus žmonių ir pensininkų prastėja, ir ypač bus prastas po 20 metų“, – sako ekonomistas.
Tai, anot jo, reiškia papildomą iššūkį, kuriam reikia ruoštis jau dabar, daugelis valstybių tai daro – pereinama nuo einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos prie pensijų kaupimo – tai Lietuva pradėjo daryti prieš dešimtmetį.
„Aišku, Lietuva tai daro daug lėčiau nei kitos Europos Sąjungos valstybės – pakankamai mažą dalį socialinio draudimo įmokų skiria ateities pensininkų poreikiams ir beveik viską išnaudoja dabartiniams poreikiams. Tad pensijų problemos išspręstos nėra. Daugelio ateities pensininkų perkamoji galia bus mažesnė nei dabarties pensininkų dėl visuomenės senėjimo problemos“,– sako ekonomistas.
Pasak jo, šią problemą politikai spręs vėlindami pensinį amžių, kas irgi nėra tinkamas sprendimas. Daugelis, sako N. Mačiulis, supranta, kad ne visi vyresni nei 65 metų žmonės yra darbingi.
„Kitas kelias – didesnis gimstamumas. Bet jis rezultatų duoda po maždaug 20 metų, kai nauji žmonės įsilieja į darbo rinką, tad tai nepatrauklus sprendimo būdas politikams. Kita priemonė, kurią naudoja daugelis – tai imigracija. Per imigraciją, jaunesnių, kvalifikuotų darbuotojų įtraukimą yra išsprendžiamas visuomenės senėjimas“, – kalba ekonomistas.
N. Mačiulis sako, kad dabartinė socialinės apsaugos sistema – einamaisiais mokėjimais grįsta sistema, – greičiausiai neturi ateities ir turės būti kažkaip pakeista.
„Tos valstybės, kurios greitai prisitaikys ir pereis prie kaupimo sistemos, tą perėjimą išgyvens lengviau, o tos, kurios gyvens iki paskutinio momento, kuomet nebebus lėšų pensijų mokėjimui, tos išgyvens sunkiau“,– sako ekonomistas.
Sėkminga senatvė – ne tik pensijos
B. Gruževskis sako, kad pensija sudaro tik nedidelę sėkmingos ir laimingos senatvės dalį. Profesorius išskyrė kelis sėkmingos senatvės blokus:
„Pirmas didelis sėkmingos senatvės blokas – tie finansiniai mechanizmai, iš kurių „Sodros“ pensija sudaro tik trečdalį ar ketvirtadalį, po to yra kaupiamieji fondai, draudimai, investiciniai fondai ir pinigų taupymas.
Kitas didelis pajamų šaltinis – nekilnojamas turtas. Visi turime butą ar sklypelį žemės – reikia galvoti, kaip tai panaudoti.
Trečias šaltinis – kilnojamas turtas. Tai nutolina žmonių priklausomybę nuo pensijos dydžio.
Ketvirtas blokas – žmogaus galimybė ilgai išlikti darbo rinkoje. Turiu galvoti, kaip išlikti darbo rinkoje kuo ilgesnį laiką.
Kitas blokas – sveikatos išsaugojimas. Reikia dėl savo sveikatos dirbti nuo mažesnių dienų, taip turėsi mažesnes išlaidas vaistams, aktyviau dalyvausi socialiniame gyvenime“, – kalbėjo profesorius.
Pats svarbiausias sėkmingos senatvės garantas, anot profesoriaus, yra vaikai.
„Turime rūpintis, kad vaikai būtų tinkamai išugdyti ir jiems bus įskiepyta pagarba vyresnio amžiaus žmonėms. Tokiu būdu žmogus išvis gali neturėti jokių pajamų, o vaikai gali jus išsiųsti į Tailandą pailsėti, nupirkti pavalgyti ir t.t. Tai yra didžiausia garantija laimingos senatvės visai Lietuvai“ ,– kalbėjo B. Gruževskis.
Galiausiai B. Gruževskis pabrėžia, kad sėkmingą senatvę svarbiai lemia ir kiekvieno žmogaus investicija į savo dorovinį turinį, kad žmogus būtų įdomus sau pačiam ir kad jo vertė nebūtų matuojama pensijos dydžiu.
„Gal tikrai būsiu pririštas prie lovos, tačiau turėsiu pagarbą gamtai, dėkingumą Dievui, jeigu tiki, ir tos pensijos tada neapspręs mano laiminga senatvė. Juk ne pensija svarbiausia, o mūsų vidinis turinys“, – sakė jis.
N. Mačiulis pažymi, kad kitais metais nedidelių pokyčių pensijos kaupimo srityje bus, tačiau esminių pasikeitimų galime tikėtis tik nuo 2017-ųjų:
„Vidutinė senatvės pensija didėja – tai patvirtinta su ateinančių metų biudžetu, taip pat keičiasi ir (pensijos – red.) kaupimas, nes vietoj vieno procento nuo atlyginimo, bus galimybė kaupti du procentus.
Kalbant apie esminius pokyčius, labai daug kas priklausys nuo rinkiminio periodo, kokius pasiūlymus teiks partijos. Visgi kad būtų esminiai pokyčiai, reikia politinio konsensuso – nemanau, kad prieš rinkimus gali būti kažkokių esminių pokyčių. Jie galimi ne anksčiau kaip 2017 metais”, - sakė ekonomistas.
Statistika
Statistikos departamento teigimu, išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas – 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų – vis didėja. 2010-aisiais jis siekė 26, 2011-2013-ais – 27, 2014-2015-28.
Per 11 šių metų mėnesių gimė 29362 kūdikiai arba vidutiniškai 2669 kūdikių per mėnesį. 2014 metais vidutiniškai gimė 2530 kūdikių per mėnesį, o 2013 metais – 2490 naujagimių per mėnesį..
Gyventojų skaičius nuolat mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. Lietuvoje gyveno 3, 46 mln. gyventojų, 2014 metų gruodį – 2,92 mln. žmonių, o 2015 metų gruodį (išankstiniais duomenimis) – 2,89 mln.
