Užsienis

Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų gatvėse šeštadienį trečią savaitgalį iš eilės, budint gausioms saugumo pajėgoms, susirinko tūkstančiai protestuotojų, kurių dalis Helovino proga persirengė klounais ir raganomis. Prancūzijos institucijos siekia neleisti pasikartoti neramumams, sukrėtusiems šalį prieš dvi savaites. Keli tūkstančiai žmonių, vilkinčių įvairiausius kostiumus – nuo Žmogaus-voro iki Frankenšteino, žygiavo rytine Paryžiaus dalimi, virš kurios skraidė sraigtasparnis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė sprendimo dėl naujų smūgių Iranui, šeštadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Šis pareiškimas nuskambėjo įstrigus taikos deryboms. „Galime pasiekti karinių tikslų, jei to siektume. Jis sprendimo nepriėmė. Šiandien neturiu jokio pranešimo šiuo klausimu ir nė į vieną iš šių dalykų nežiūrime pro pirštus“, – spaudos konferencijoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Atlantoje, Džordžijoje, sakė M. Rubio.

JAV ambasada Maskvoje šeštadienį pranešė, kad įspėjo Rusiją apie galimai planuojamą išpuolį sostinėje, o Rusijos FSB atsakė, kad gavo šį įspėjimą ir imasi atitinkamų veiksmų. JAV ambasada teigė, kad „žino apie realią grėsmę, kad Maskvos Carycino muziejuje-draustinyje gali įvykti incidentas, kurio metu gali būti daug aukų“. Rusijos FSB pranešė, kad gavo įspėjimą ir imasi „atitinkamų veiksmų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl karo veiksmų atsinaujinimo, Irano diplomatijos vadovas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis neplanuojamos. „Susitikimai su Amerikos pareigūnais šiuo metu neplanuojami, o bet kokios priešingos spėlionės tėra žiniasklaidos prielaidos“, – duodamas interviu „Al Jazeera“ sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

2021 metų gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo priverstinis nutupdymas Minske tapo tarptautiniu skandalu. Šio įvykio liudininkė ir viena iš „Černa kniga Belarusi“ (ČKB) („Juodoji Baltarusijos knyga“) kūrėjų Sofija Sapega atvirai prabilo apie tą dieną patirtą šoką, bendravimą su Ramanu Protasevičiumi ir vėlesnius išbandymus KGB bei izoliatoriuje.

Nors po Jevgenijaus Prigožino nužudymo Rusijos valdžia perėmė jo privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius į savo rankas, įtraukdama juos į Rusijos Afrikos korpusą, jo sūnus sugebėjo išsaugoti šeimos „verslą“ Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). Padėjo jam šiame procese ne kas kitas, o CAR prezidentas Faustinas-Archange'as Touadéra, dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo diplomatai ir „Wagner“ veiklos tyrėjai.

Rusijos pilietis, teigiantis ilgus metus buvęs Rusijos elito dalimi, padėjo Ukrainos žvalgybai surinkti informaciją apie generolą leitenantą Fanilą Sarvarovą, kuris buvo nukautas Maskvoje 2025 metų gruodį, pasakojama BBC dokumentiniame filme „Šešėlių žmonės: Rusijos diversantai prieš Putiną“. Apie filmo herojų žinoma nedaug – juodame filme jis pristatomas slapyvardžiu Foma.

Šiaurės Kalifornijoje esančioje Helovino parduotuvėje penktadienį per šaudynes žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė policija. Pareigūnai pridūrė, kad tyrėjai dar nenustatė, kas atsakingas už šį išpuolį. Incidentas įvyko prieš pat 20 val. 30 min. parduotuvėje „Spirit Halloween“ prekybos centre Ferfilde, maždaug už 76 km į šiaurės rytus nuo San Fransisko.

Per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė galimybę surengti taikos derybas Turkijoje, pranešė Ukrainos prezidentas. Volodymyras Zelenskis tai pareiškė per spaudos konferenciją Stambule, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Šiuo metu ruošiamės lapkričio pirmojoje pusėje surengti trišales derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija.

Vis garsiau kalbama, kad per Europą besiritantys, riaušėmis virstantys masiniai protestai gali būti viena iš hibridinio karo prieš Vakarus formų. Jungtis į masinius protestus žmonės kviečiami visoje Europoje. Kiek prie šių riaušių kurstymo prisidėję rusai ir į ką gali šie neramumai pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su filosofijos profesoriumi Gintautu Mažeikiu.  Jau kurį laiką Prancūzijoje kunkuliuoja protestai.

JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose'as paragino konflikto dėl Konstitucinio Tribunolo (KT) šalis vengti eskalacijos. „Lenkijos Konstituciniame Tribunole besiklostantys įvykiai iš tiesų yra labai rimti, – penktadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ rašė T. Rose'as. – Panašu, kad stebime beprecedentę konfrontaciją dėl to, kaip vyriausybė naudoja valstybės galią, ir dėl konstitucinės institucijos nepriklausomumo bei autoriteto.“ Penktadienį apie 18 val. vietos (19 val.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei šeštadienį rašytiniame pareiškime įspėjo Jungtines Valstijas ir Izraelį neatnaujinti karo veiksmų. „Jei priešai vėl surengtų karines ar teroristines atakas, būtent Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos ir Irano tauta nustatys laiką ir sąlygas, kada jos bus nutrauktos“, – teigiama M. Khamenei priskiriamame pareiškime, kuris buvo paskelbtas jo internetinėje svetainėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybas dėl Ukrainos konflikto kalbėjo melus, penktadienį sakė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kaltindama Maskvą nepasirengimu taikos deryboms. „Kalbėjome apie dideles geopolitines krizes, įskaitant Ukrainą, ir galėjome tiesiogiai su Sergejumi Lavrovu tai aptarti“, – Atlantoje JAV Džordžijos valstijoje vykstančio G20 užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė K. Kallas.

Evakuoti Oleškų gyventojai per kelias valandas pasieks Ukrainos teritoriją. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos parlamento frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davydas Arachamija. „Ketvirtasis ir paskutinis lėktuvas nusileido Gomelyje (Baltarusija). Per kelias valandas visi iš Oleškų evakuoti Ukrainos piliečiai kartu su Ukrainos delegacija pasieks Ukrainos teritoriją“, – sakė D. Arachamija.

Pentagono pareigūnai galimai paragino Baltijos šalių lyderius švelninti viešus pareiškimus apie Rusiją, amerikiečių spaudimas lietuviams įsileisti baltarusiškas trąšas, V. Putino „istorijos paskaita“ Suomijos ir Norvegijos lyderiams – šią savaitę gausu pranešimų, kurie rodo, kad JAV vykdo „santykių švelninimo politiką“ Rusijos atžvilgiu. Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.

Reaguodami į Varšuvoje kilusį ginčą dėl paskyrimų į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą, Lenkijos ambasadoriai Kinijoje ir Rumunijoje paskelbė, kad atsistatydina. „Atsižvelgdamas į bandymą neteisėtai perimti Konstitucinį Tribunolą, nebematau jokių galimybių toliau eiti Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Rumunijoje pareigas“, – šeštadienio rytą socialiniame tinkle „X“ parašė ambasadorius Bukarešte Pawelas Solochas.

Šeštadienio naktį Rusijos Kaliningrado srityje sutriko elektros tiekimas, o Baškirijos sostinės Ufos pramoniniame rajone, anot pranešimų, paskelbus perspėjimus dėl galimų Ukrainos dronų atakų pasigirdo sprogimai, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak vietos žiniasklaidos, Kaliningrado ir kelių aplinkinių miestų gyventojai pranešė, kad elektra dingo apie vidurnaktį.

Reaguodamas į pokyčius Konstituciniame Tribunole (TK) ir kilusią krizę, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad šaukia skubias konsultacijas su parlamentinių frakcijų atstovais, jog būtų išspręsta politinė padėtis ir atkurta konstitucinė tvarka. Prezidento kanceliarijos vadovas Pawelas Szefernakeris ankstų šeštadienio rytą perskaitė K. Nawrockio pareiškimą prie TK susirinkusiai protestuotojų miniai.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje naktis buvo chaotiška. Plinta vaizdai, kaip šalies prezidentas Karolis Nawrockis jėga brovėsi į Konstitucinio Teismo pastatą. Penktadienį Lenkijos prezidentas K. Nawrockis nutraukė savo kelionę į Senegalą, jo lėktuvas apsisuko. Prie Lenkijos Konstitucinio Teismo buvo dislokuotos riaušių policijos pajėgos. Šių veiksmų imtasi po to, kai per konfliktą tarp centristinės vyriausybės ir nacionalistinės dešinės buvo nušalintas teismo pirmininkas. Kilo neramumai.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas transliuotojui ERR pareiškė, kad Rusija žudo moteris ir vaikus, todėl jis nevaržys savęs kalbėdamas apie Rusijos grėsmę. Naujienų agentūra „Reuters“ penktadienį, remdamasi keliais anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad JAV paprašė Baltijos šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusiją ir viešuose pareiškimuose mažiau akcentuoti Rusijos keliamą grėsmę.

Šeštadienį Prancūzijoje vėl laukiama didelių protestų, todėl valdžios institucijos palieka galioti komendanto valandą ir mitingų apribojimus, nes riaušininkai anksčiau šį mėnesį keliuose miestuose niokojo turtą. Baimindamasis naujų neramumų, Paryžius uždraudė demonstracijų maršrutus sostinės centre ir patvirtino juos tik atokesnėje teritorijoje. Kai kuriose centrinėse miesto vietose vėl bus įvesta naktinė komendanto valanda.

Paradoksas – anksčiau finansiškai neatsakingais laikyti graikai kitiems metams suplanavo perteklinį biudžetą, o mūsų regiono šalys gyvena į skolą. Bet tam yra ir paaiškinimas – regione sparčiai didinami gynybos biudžetai, nerimaujant dėl Kremliaus ketinimų. Ir Lietuva nėra išskirtinė – didesnius deficitus turi ir latviai, ir estai. O kaimynai lenkai apskritai tiek išlaidas gynybai, tiek ir biudžeto deficitą pučia įspūdingu tempu. Į 5 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai, pranešė Valstybės departamentas, tačiau Ukrainos prezidentas įspėjo, kad tiekimas gali užtrukti kelerius metus. Šis sprendimas, kurį dar vertins Kongresas, buvo priimtas po kelias savaites skambėjusių Ukrainos pareigūnų nusiskundimų, kad turimos perimančiųjų raketų atsargos senka.

Dirbtinio intelekto saugumo lyderis teigia nustojęs taupyti pensijai, nes tiki, kad dirbtinis intelektas mus visus pražudys per ateinančius 10 metų, rašoma „Business Insider“. Taupymas pensijai yra pasitikėjimas savo ateitimi ir siekis užsitikrinti geresnį gyvenimą – Mašininio intelekto tyrimų instituto (MIRI) prezidentas Nate’as Soaresas nėra tikras, ar dirbtinis intelektas leis mums nueiti taip toli, kad jo santaupos atsipirktų. „Šiuo metu netaupau pensijai.

Sužeisti ukrainiečių kariai ligoninę kartais pasiekia net po mėnesio – juos apšaudo ir iš mūšio lauko išgabenti neleidžia rusų okupantai. Sveikatos apsaugos ministerijai tarpininkaujant, „Blue/Yellow“ į Ukrainą nugabeno 10 lietuvių pagamintų antidroninių sistemų, kurios jau gelbsti žmonių gyvybes. 200 tūkst. eurų vertės antidronines sistemas ukrainiečiams padovanojo juos gaminanti įmonė „NT Service“. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Reaguodamas į įvykius Lenkijoje pasitraukė Lenkijos ambasadorius Kinijoje Jakubas Kumochas, skelbia „Onet“. Penktadienį Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė savo kelionę į Senegalą, jo lėktuvas apsisuko. Lenkų žiniasklaida ir agentūra „Reuters“ penktadienio vakarą praneša apie neramumus Lenkijoje. Penktadienį prie Lenkijos Konstitucinio Teismo buvo dislokuotos riaušių policijos pajėgos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmenis, prašiusius didinti spaudimą sankcijomis Rusijai, išvadino kvailais. Tai jis pareiškė komentuodamas žiniasklaidai su amerikiečiu, kurį Rusija buvo įkalinusi dėl kaltinimų kariavus Ukrainoje. Stephenas Hubbardas buvo išlaisvintas anksčiau spalį. Trumpas vėl svaidosi pasisakymais D. Trumpas amerikietį penktadienį priėmė Baltuosiuose rūmuose. „Kai derėjausi dėl jūsų, kvaili žmonės norėjo, kad skirčiau sankcijas Rusijai.

Penktadienį Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė savo kelionę į Senegalą, jo lėktuvas apsisuko. Lenkų žiniasklaida ir agentūra „Reuters“ penktadienio vakarą praneša apie neramumus Lenkijoje. Penktadienį prie Lenkijos Konstitucinio Teismo buvo dislokuotos riaušių policijos pajėgos. Šių veiksmų imtasi po to, kai per konfliktą tarp centristinės vyriausybės ir nacionalistinės dešinės buvo nušalintas teismo pirmininkas. „Tokiu metu prezidentas privalo būti Lenkijoje.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad pritarė galimam 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai. Ši žinia, tikriausiai, bus palankiai sutikta Kyjive, kur jau kelis mėnesius jaučiamas raketų trūkumas. Sandorio vertė, kaip apskaičiuota, siektų 2,1 mlrd. JAV dolerių, o pagrindinis rangovas būtų „Lockheed Martin“. Skelbiama, kad pirkimą finansuos Kanada, Vokietija, Norvegija ir ES remiami Ukrainos fondai.

Rusų apsiaustą Oleškų miestą pasiekė humanitariniai autobusai, prasideda žmonių evakuacija. O rusų propaganda stengiasi parodyti, neva dauguma žmonių norėtų išvykti į Rusiją. Tuo pat metu baigėsi kitos – neoficialios paliaubos. Donaldo Trumpo administracijos spaudžiama Ukraina – dvi savaites nelietusi rusų naftos perdirbimo gamyklų – šį rytą atsigriebė su kaupu. Surengė vieną didžiausių dronų atakų, smūgiuodama naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų (UR) ministrai penktadienį prieš susitikimą Atlantoje nedarė tradicinės grupinės nuotraukos, Europos atstovams paprieštaravus Rusijos dalyvavimui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos smūgių giliai Rusijos teritorijoje pajėgumai yra viena iš šalies „ilgalaikių saugumo garantijų“, rašo „Sky News“. V. Zelenskis džiaugėsi Ukrainos gebėjimu smogti giliai už sienos su Rusija. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina pasiekė didelę sėkmę vykdydama dronų kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, dėl jos Rusijoje kilo degalų trūkumas.

Luhansko srityje ukrainiečiai sunaikino rusų sraigtasparnį Mi-8, skelbia Trečiasis armijos korpusas. „Per reidą prieš priešo logistiką, dronų-kamikadzių „Hornet“ ekipažas iš „SKYFOM“ smogiamųjų sparnų būrio, priklausančio Bepiločių sistemų batalionui, aptiko priešo Mi-8 ir išskrido jam į kelią. Priešas buvo priverstas keisti skrydžio kryptį. Sraigtasparnio greitis viršijo puolamųjų dronų greitį, tačiau vos tik Rusijos Federacijos orlaivis nusileido – kariai smogė į degalų bakų sritį.

Rinkimams Izraelyje pasiekus finišo tiesiąją, vis garsiau kalbama apie Benjamino Netanyahu eros pabaigą, tačiau politinis neapibrėžtumas šalį gali įstumti į dar gilesnę krizę. Tuo pat metu JAV artėjantys vidurio kadencijos rinkimai žada rimtų išbandymų Donaldui Trumpui – prognozuojama rekordinė respublikonų nesėkmė. Politologė įvertino, kokių pokyčių tikėtis galima Artimuosiuose Rytuose ir kodėl D. Trumpas pratrūko prieš Volodymyrą Zelenskį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa penktadienį Monrealyje susitiko su Kanados ministru pirmininku Marku Carney, siekdami užbaigti naujos partnerystės susitarimą pasaulyje, kuriame dominuoja Jungtinės Valstijos ir Kinija.

Pataikavimas Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui atneš tik pažeminimą, sako Esijos premjeras Kristenas Michalas, rašo „RBC Ukraina“. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys aiškiai suvokia Rusijos keliamą grėsmę. Penktadienį agentūra „Reuters“ pranešė, kad Pentagono pareigūnai pastarosiomis savaitėmis paprašė kelių NATO šalių sušvelninti retoriką dėl Rusijos keliamos grėsmės, teigdami, kad kai kurie Europos lyderių ir pareigūnų pareiškimai pakenkė žemyno saugumui.

Per Helovino šventę Baltuosiuose rūmuose tarp šventėje dalyvavusių vaikų pasirodė mergaitė, apsirengusi rusiškais tautiniais rūbais, ir berniukas, apsivilkęs sovietinę karinę uniformą, skelbia „European Pravda“. Vaikus Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona Melania Trump saldainiais vaišino ketvirtadienį, spalio 29 d. Prie D. Trumpo ir jo žmonos priėjo mergaitė, apsirengusi rusišku sarafanu ir kokošniku bei berniukas, vilkintis sovietinę karinę uniformą.

Praėjus mėnesiui po to, kai Tenesyje išgyveno nepavykusią egzekuciją, Christa Pike penktadienį pareiškė, kad vis dar jaučia nuolatinį skausmą ir jai sunku kalbėti, o dėl šios nesėkmės ji kaltina nekompetenciją. Pirmajame viešame pareiškime po egzekucijos Ch. Pike teigė niekada nesitikėjusi gyventi ilgiau nei numatyta bausmės įvykdymo diena ir buvusi pasirengusi ramiai numirti, tačiau ligoninės lovoje pabudo vieniša ir sumišusi.

Kyjive per Dnipro upę pradėti statyti nauji tiltai, Ukrainai susiduriant su vis intensyvesnėmis Rusijos atakomis prieš svarbiausią infrastruktūrą, penktadienį pranešė susisiekimo ministras. Ukrainos sostinėje, kurioje gyvena apie 3 mln. žmonių, Rusijos dronai ne kartą smogė tiltams, todėl buvo sustabdytas eismas, o gyventojai įstrigo ilgose spūstyse.

Ukraina po trumpos pertraukos atnaujino atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, penktadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras. Ukraina šio pareiškimo kol kas nekomentavo. Rusija teigia, kad Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelias savaites spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, teigdamas, kad dėl jų kyla dyzelino kainos.

Vokietijoje naktį į penktadienį netoli Kaselio-Kaldeno oro uosto esančioje gynybos pramonės bendrovės „Rheinmetall“ statybvietėje sudegė trys statybinės mašinos, pranešė „Der Spiegel“, kurį cituoja „Evropeiska pravda“. Liudininkas 3.15 val. pranešė apie gaisrą ugniagesiams ir policijai. Gaisras buvo užgesintas, tačiau apgadintos ir netoliese stovėjusios kitos transporto priemonės.

Elitinėje Maskvos gyvenvietėje Malyje Berežki (Rusija) nenustatyti asmenys išpaišė sieną name, kuris priklauso Kristinai Orbakaitei, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse. Anksčiau buvo skelbiama, kad namas priklauso jos mamai Alai Pugačiovai, tačiau atstovų teigimu, namas priklauso lietuvių kilmės K. Orbakaitei. „Tai nėra Alos Borisovnos (Pugačiovos) namas, o Kristinos Orbakaitės. Pareiškimo (policijai) rašyti mes neplanuojame“, – TASS cituojama A. Pugačiovos padėjėja Jelena Čurpakova.

Lenkijoje 30 metų vyras autobuse peiliu užpuolė du ukrainiečius dėl jų tautybės. Jį jau sulaikė policija, skelbia „RMF24“. Išpuolis įvyko spalio pirmoje pusėje Varšuvos miesto autobuse. Vyras panaudojo peilį ir keleiviams padarė daugybę durtinių bei pjautinių žaizdų, o po to pabėgo iš įvykio vietos. Ukrainiečiai dėl daugybinių sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę. Policijos duomenimis, išpuolio motyvas buvo nukentėjusiųjų tautybė.

Spalio 29 d. ir naktį į spalio 30-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė taktinės raketų sistemos „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Rusijos Federacijos Kursko srityje, taip pat Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėliams, logistikos objektams ir remonto padaliniams.

Naujoje verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ pateiktoje analizėje teigiama, jog kitą savaitę vyksiantys JAV kadencijos vidurio rinkimai greičiausiai lems susiskaldžiusią valdžią ir Vašingtono vidaus politikos paralyžių. „Coface“ pažymi, kad prezidentas Donaldas Trumpas vis tiek toliau valdys prezidento dekretais, daugiausia prekybos ir užsienio politikos srityse, o tai kelia apčiuopiamą eskalacijos riziką.

Naujausios spalio ir lapkričio sandūros orų prognozės Lenkijoje pranašauja staigų temperatūros kritimą – dienomis ji gali nukristi iki 5 laipsnių šilumos, o naktimis numatomos šalnos. Pietų Lenkiją lapkričio 1 d. pasitiks žiemiški orai – lietus su šlapdriba ir sniegu. Naujausios orų prognozės rodo, kad artėja smarkus atšalimas. Jau nuo šeštadienio visoje šalyje vyraus debesuotas dangus, protarpiais lis, kai kur numatomi ir intensyvesni krituliai, kuriuos keis dulksna.

Planuojamų trišalių derybų Abu Dabyje tema esą bus Rusijos ir Ukrainos saugumas pasibaigus karo veiksmams. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai pareiškė Rusijos diktatoriaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Reikia bent jau pereiti prie darbinio režimo, rasti tinkamų sąlyčio taškų, pradėti rimtai diskutuoti... Juolab kad būtent dabar mes ir iškėlėme šią temą“, – sakė J. Ušakovas.

Penktadienį, pagal JAV tarpininkaujant pasiektą susitarimą dėl paliaubų, pradėti evakuoti Rusijos okupuotame, nuniokotame Ukrainos pafrontės Oleškų mieste įstrigę gyventojai, pranešė Rusijos ir Ukrainos pareigūnai. „Evakuacija ir humanitarinės pagalbos dalijimas jau prasidėjo“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos derybininkas Davydas Arachamija. Tuo metu Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į autobusus lipti laukiančios žmonių grupės.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas perspėjo Europos šalis neriboti laivybos Baltijos jūroje ir užsiminė apie galimą krizę, panašią į susidariusią Hormuzo sąsiauryje, tačiau pabrėžė, kad Maskva nenori karinės konfrontacijos su Europa, praneša naujienų portalas „The Statesman“. Ketvirtadienį Maskvoje kalbėdamasis su žurnalistais V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi galimam konfliktui, tačiau tebėra atvira diplomatinių santykių su Europos valstybėmis atkūrimui.