švietimas

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas teigia kol kas nematantis pokyčių dėl Vyriausybės biudžeto projekte kolektyvinės sutarties reikalavimų neatitinkančių mokytojų algų kilimo. „Kol kas situacijos pokyčių tikrai nematyti. Mes pateikę savo alternatyvas, savo pasiūlymus. Iš ministerijos kol kas jokios reakcijos nėra, girdėjome tik tai, kas yra viešai pasakyta – kad tai dar tik pirminis (biudžeto – ELTA) variantas.

Vilniuje palaipsniui mažėja moksleivių, besimokančių rusų kalba, sako sostinės savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas. Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus vaikų, besimokančių rusakalbėse klasėse, sumažėjo daugiau nei 1 proc. Šiuo metu Vilniuje yra apie 10,5 tūkst. tokių moksleivių – tai beveik 15 proc. visų sostinės mokyklose besimokančių vaikų.

 Vilniaus rajono savivaldybė savo valdomoms švietimo įstaigoms perdavė 8 naujus geltonuosius mokyklinius autobusiukus, kurių bendra vertė siekia 704 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, ši investicija padės užtikrinti geresnes ir saugesnes mokinių transportavimo sąlygas bei prisidės prie švietimo prieinamumo gerinimo. Nauji 20-viečiai mokykliniai autobusai perduoti 8 švietimo įstaigoms: Buivydiškių mokyklai–darželiui, Rukainių, Zujūnų, Nemėžio šv.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, premjerė Inga Ruginienė sako su švietimo atstovais ieškosianti sprendimų.  „Ta suma, kuri yra skirta 2026 m., ji atitinka kolektyvinį susitarimą. Bet turime daugiau problemų ir įtampų 2027 ir 2028 metams. Trimečio biudžeto kontekste pinigų iš tikrųjų trūksta.

Vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – 51-eri, o jaunesni nei 30-ties sudaro vos 4 procentus – štai tokius duomenis atskleidžia tarptautinis mokytojų tyrimas. Net 7 iš 10 specialistų teigia patiriantys stresą dėl nuolatinių švietimo reformų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta sistemines klaidas ir žada „stabilizuoti situaciją“, taip pat tikisi pritraukti daugiau jaunų specialistų į mokyklas, ypač Vakarų Lietuvoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialiniai tinklai tapo ne tik vieta dalintis nuotraukomis, bet ir erdve kalbėti apie švietimo problemas ir pasiekimus. Tačiau su švietimo influencerių augimu kyla klausimas, ar tik „like’ų“ skaičius užtikrina atsakingą ir pagrįstą nuomonę šioje jautrioje srityje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, lektore, knygų autore ir viena ryškiausių švietimo viešųjų balsų Lietuvoje dr. Austėja Landsbergiene.

Penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir premjerė Inga Ruginienė įteikė nacionalines premijas labiausiai nusipelniusiems šalies pedagogams. Šiemet, atrankos komisijos sprendimu, Metų mokytojo, Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo premijų laureatais išrinkti 11 mokytojų. Iš jų, devyniems Lietuvos pedagogams įteiktos Metų mokytojo premijos.

Lietuvos ekonomikos iššūkiai – žemos pajamos ir darbo jėgos kvalifikacija reikalauja skubių permainų. Siekiant augimo, būtina koncentruotis į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir švietimo prioritetų keitimą. Ar esame pasirengę pradėti nuo pagrindų? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Arvydas Paukštys, „Teltonika“ įkūrėjas, investuotojas.

Švietimo ir mokslo komitetas šios dienos posėdyje susipažino su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės dr. Mildos Pivoriutės atliktu kokybiniu būsimų studentų tyrimu, kuris atskleidė, kaip jauniausi Z kartos atstovai mato save ir ko tikisi iš švietimo sistemos. Tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią mokytojams – dėmesio ir pagarbos nusipelno visi mokiniai, ne tik pažangiausieji.

Tarp buvusios Lietuvos švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir buvusio kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio socialiniuose tinkluose užvirė ginčas. Buvę ministrai nesutarė ar atnaujintoje lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje buvo pašalintas Martynas Mažvydas, o programoje įrašyti rusų autoriai.

Šį rudenį Estija pradeda antrą technologinę revoliuciją savo nepriklausomybės istorijoje. Prieš 25 metus estai sėkmingai įgyvendino visuotinę mokyklų skaitmenizaciją, kuri padėjo išauginti 10 technologijų „vienaragių“ ir įsitvirtinti pasaulyje kaip „e-Estonia“. Dabar šalis imasi naujo iššūkio – pasaulyje dar neregėto dirbtinio intelekto šuolio, pranešime spaudai rašo organizacija „Švietimas #1“. Šuolį į ateitį Estija ir vėl pradeda nuo svarbiausios vietos – mokyklos suolo.

Neseniai pasirodė konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimas apie Suomijos didžiuosius verslus. Nors nedidukė Suomija ilgai laikėsi aukščiau savo ūgio, pastaruoju metu jos ekonomika stringa. Tyrėjai konstatavo: Suomijos didelės įmonės nebepajėgia pasivyti užsienio kolegų dėl trijų priežasčių. Tai kultūra, kapitalo paskirstymas ir... per maža ambicija. Su pastarąja – ambicijos – problema susiduria ir Lietuva.

„Atgimti kiekvieną dieną augimui“ – toks Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos šūkis, šiemet tapęs realia jos kryptimi. Vos prieš kelis mėnesius mokyklai vadovauti pradėjusi Jolita Petkevičienė čia atsinešė ilgametę patirtį iš Alytaus – naujieji mokslo metai Druskininkuose prasidėjo „Vertybių dienomis“, startavo Visos dienos mokyklos projektas, antreprenerystės ir finansinio raštingumo programos, tačiau ryškiausiu švyturiu mokyklai tapo emocinės kultūros stiprinimas, pranešime spaudai rašo organizacij...

Devynios Trakų rajono mokyklos įdiegė inovatyvią technologiją, kuri leidžia aptikti ne tik tradicinius cigarečių dūmus, bet ir elektroninių cigarečių garus. Pernai ši sistema išbandyta Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o šiais metais savivaldybė nusprendė ją įdiegti dar aštuoniose rajono ugdymo įstaigose. Anot Trakų rajono savivaldybės, detektoriuose veikia jutiklių sistema, kurios duomenis apdoroja dirbtinis intelektas, realiu laiku stebintis kietųjų dalelių judėjimą ir pasikeitimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, nuo ateinančių mokslo metų moksleiviai pirmąja užsienio kalba galės rinktis ispanų bei laikyti ispanų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Iki šiol mokiniai pirmąją užsienio kalbą galėjo rinktis iš anglų, prancūzų arba vokiečių.  Ministerija pažymėjo, kad kol kas ispanų kalbą buvo galima rinktis kaip antrąją, o sprendimas sudaryti galimybę ją rinktis kaip pirmąją užsienio kalbą priimtas matant augantį susidomėjimą.

Valstybės kontrolė įvertino, kad šiemet pridedant papildomus 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų, buvo viršyti įgaliojimai. Ar galime vadinti tai teisingu sprendimu? Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Nuo naujausių sprendimų – valstybės kontrolės išvados sako, kad galimai viršyti įgaliojimai.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, jog tam tikri siūlymai dėl mokyklų tinklo sistemos pakeitimų bus parengti jau kitą mėnesį.  „Spalio mėnesį mes jau turėsime tam tikrus siūlymus dėl mokyklų tinklo“, – ketvirtadienį lankydamasi liberalų frakcijos  posėdyje kalbėjo ministrė.  R. Popovienė pažymi, jog Lietuvos demografinė situacija yra itin prasta, o moksleivių skaičius toliau nuo regionų centrų esančiose mokyklose sparčiai mažėja.

Lietuvoje nestinga gabių mokytojų ir pasiekimų, tačiau mūsų švietimo sistema vis dar nepakliūva tarp geriausių Europoje. Politiniai vėjai, nuolatinės reformos ir nevienodos galimybės mokyklose kuria nestabilumą, trukdantį ilgalaikei pažangai.

Šį pirmadienį minėjome Rugsėjo 1-ąją, kuri primena – nuo mokyklos prasideda mūsų šalies ateitis. Mokykla nėra tik vieta, kur vaikai įgyja žinių – tai vieta, kur formuojasi požiūris į mokymąsi, pasitikėjimas savimi bei gebėjimai siekti tikslų. Ir tai, kaip mūsų vaikai mato save ir savo galimybes, priklauso ne vien nuo įgimtų gabumų ar mokyklos išteklių. Vaikų tikėjimą savimi formuoja ir mūsų – tėvų, mokytojų, bendruomenės – požiūris.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas ketvirtadienį BNS patvirtino, kad Nacionalinė sporto agentūra (NSA) nuo 2026-ųjų bus jungiama su Nacionaline sporto taryba.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valstybės kontrolė teigia, kad vertinimo komitetai, nusprendę prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) pridėti papildomus 10 taškų, galimai viršijo savo įgaliojimus. Kaip trečiadienį paskelbė institucija, dėl šios situacijos ketinama atlikti auditą. „Tokie sprendimai mažina jaunų žmonių pasitikėjimą ne tik švietimo sistema, bet ir pačia valstybe. Pažangesni mokiniai, susidūrę su nesąžiningu taisyklių keitimu, patiria fundamentalų neteisingumo jausmą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neatmeta, kad diskusijos dėl 4 darbo dienų savaitės galėtų paliesti ir mokinius – tokiu atveju jie į mokyklą eitų vos keturis kartus per savaitę. Visgi švietimo bendruomenė pastebi, kad svarstant tokį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį logistinių klausimų, pavyzdžiui, mokytojų algos, higienos normos bei darbo krūvis. O šiuo metu tokia idėja, jų teigimu, atrodo neproduktyvi.

Lietuvos startuolių organizacijos „Švietimas numeris vienas“ nario, Roberto Dargio teigimu, Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Estijos, kuri dar 1995 metais ėmė tobulinti ir šiuo metu turi puikios kokybės švietimo sistemą.

Lietuvoje per penkerius metus mokyklų sumažėjo beveik dešimtadaliu, o bendras mokinių skaičius padidėjo maždaug 22 tūkst., pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, 2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 327 tūkst. mokinių. 2024–2025 mokslo metais mokyklų sumažėjo – jų buvo 885, tačiau mokinių skaičius išaugo ir siekė 349,5 tūkstančio.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus sostinės metų mokytojo apdovanojimams, kurie bus įteikti spalio mėnesį, mokytojų dienos proga. „Jų pasišventimas, vertybės, profesionalumas lemia šalies ekonomiką, kultūrą, demokratijos būklę. Metų mokytojo vardas yra miestiečių įvertinimo už sunkų mokytojo darbą ir indėlį visam jaunųjų vilniečių gyvenimui simbolis“, – pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Lietuvoje tradiciškai mokytojams dovanojamos gėlės – tai dar iš sovietmečio atėjusi praktika. Vis dėlto šiandien vis dažniau keliama diskusija, ar ši tradicija tebėra prasminga. Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – jau beveik keturis dešimtmečius žymi naujų mokslo metų pradžią visose Lietuvos mokymo įstaigose. Nuo 1984-ųjų ši diena tapo neatsiejama tradicija, o 1997 m. ji įtraukta ir į oficialų atmintinų dienų sąrašą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė sako, kad tolesni veiksmai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėtų 10 taškų prie egzaminų rezultatų bus priimti gavus prokuratūros išvadas. „Taip, šitas aspektas buvo aptartas, tačiau, visų pirma, reikia palaukti tų išvadų ir tada daryti tolesnius sprendimus“, – penktadienį žurnalistams po prezidento susitikimo su R. Popoviene teigė J. Karpavičienė.

Siekiant išvengti šiais metais egzaminų sesijoje vykusių nesklandumų pasikartojimo, iki gruodžio pradžios bus peržiūrėta valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelė, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Išlaikymo kartelė buvo per aukšta, rezultatai tą labai aiškiai parodė (...) Pagal įstatymus, iki gruodžio 1 d. turėsime peržiūrėti egzaminų išlaikymo kartelę“, – po susitikimo su prezidentu teigė R. Popovienė.

Pietų Korėja priėmė įstatymą, draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklų klasėse visoje šalyje, siekiant pažaboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Pietų Korėja, viena iš labiausiai pasaulyje naudojančių mobiliuosius telefonus, nori sugriežtinti elektroninių prietaisų naudojimo mokyklose taisykles, motyvuodama susirūpinimu dėl mokinių priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei tęsiant Vyriausybės formavimą, penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su pareigose pretenduojančia likti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.  Pernai spalį R. Popovienė kartu su socialdemokratais buvo išrinkta į Seimą, tapo Gintauto Palucko Vyriausybės švietimo ministre, anksčiau dirbo Kauno rajono vicemere.

Paskirtajai premjerei formuojant naująją Vyriausybę, į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą siūloma šiuo metu laikinai šias pareigas einanti socialdemokratė Raminta Popovienė. Penktadienį numatomas kandidatės į ministres susitikimas su šalies vadovu Gitanu Nausėda.

Praėjusios Vyriausybės inicijuota kolegijų pertvarka buvo neteisinga, sako kandidatė į premjeres Inga Ruginienė ir žada pradėti diskusiją dėl reikalavimų stojant į kolegijas mažinimo. „Konservatorių padaryta reforma tikrai man buvo labai skaudi ir, mano požiūriu, neteisinga.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad jos vadovaujama ministerija turėtų išsiaiškinti situaciją dėl pradinių klasių mokytojos bei Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkės Eglės Navickienės paskelbtos bado akcijos. Socialdemokratės teigimu, ji šią situaciją jau aptarė penktadienį susitikime su profesinėmis sąjungomis. „Penktadienį buvau susitikime su profesinėmis sąjungomis ir buvo susitikimas su pedagogais.

Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šiuo metu šalyje trūksta 458 mokytojų, daugiausiai – matematikos ir lietuvių kalbos. „Šiuo metu pagal mums pateiktus duomenis trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Tai 52 matematikos, 46 lietuvių kalbos, fizikos, chemijos po 20, anglų – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių“, – teigė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog siekiant užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų (VBE) vykdymą bei geresnį moksleivių pasirengimą atlikti patikrinimų užduotis, su užsienio partneriais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl VBE užduočių bazės kūrimo.

Švietimo įstaigos per ateinančius mokslo metus turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas, skelbia laikinoji švietimo mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.  „Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengėme mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose rekomendacijas.

Pradinių klasių mokytoja, Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkė Eglė Navickienė paskelbė rugpjūčio 25 dieną pradedanti bado akciją. Kraštutinis sprendimas priimtas dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio spaudimo, diskriminacijos ir nuolatinio bandymo ją išstumti iš mokyklos teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešime spaudai. Profesinė sąjunga gimnazijoje veikia nuo 2010 metų.

Iki naujųjų mokslo metų likus savaitei, 40 sostinės devintokų ir apie 100 kitų gimnazijos klasių moksleivių Vilniuje vis dar nežino, kurioje mokykloje mokysis, sako laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „40 devintokų yra nepatenkinti prašymai ir per 100, man atrodo, yra gimnazijos klasių moksleivių.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog, artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvoje ieškoma apie 450 įvairių specialybių mokytojų. Labiausiai, pasak ministrės, trūksta lietuvių kalbos ir matematikos dalykų pedagogų.  „Rugsėjo 1 d. yra siūloma ir ieškoma apie 450 įvairiausių specialybių mokytojų. Žinoma, kad daugiausiai trūksta matematikos mokytojų, lietuvių kalbos mokytojų“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Popovienė.

Pedagogo kvalifikaciją turintys šalies ugdymo įstaigų darbuotojai gali nemokamai  įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak jos, užbaigę studijas jie galės dirbti papildomo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais.

Šiemet į aukštąsias mokyklas kviečiama 20,9 tūkst. stojančiųjų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Iš jų – 12,7 tūkst. kviečiami į valstybės finansuojamas vietas. Pernai kvietimų studijuoti sulaukė 19,4 tūkst. stojančiųjų, 12,5 tūkst. jų – į valstybės finansuojamas vietas. Į universitetus iš viso pakviesta 12,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 8,8 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas.

Į aukštąsias mokyklas šiemet turi teisę stoti 23,3 tūkst. asmenų, daugiau nei pernai jų pretenduoja į valstybės finansuojamas vietas, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas. „Mes turime turbūt per pastaruosius dešimt metų patį gražiausią vaizdą. Realiai 23,3 tūkst. asmenų turi teisę stoti į aukštąją mokyklą. Čia į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas“, – LRT radijui trečiadienį sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patvirtino patikslintą šių metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarką, penktadienį pranešė ministerija. Tvarka buvo patikslinta tam, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir lygios galimybės dėl valstybės finansuojamų vietų pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose visiems stojantiesiems.

Nors abiturientai jau gavo brandos egzaminų rezultatus, daugelio jie nedžiugina, o įsivyravus sumaiščiai dėl švietimo sistemos sprendimų, jiems kyla dar daugiau nerimo ir klausimų dėl savo ateities. Laimei, VILNIUS TECH specialistai organizuoja nemokamą nuotolinę paskaitą, kurios metu stojantieji iš visos Lietuvos galės gauti ekspertų patarimus ir atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Ar tikime, kad visi Lietuvos vaikai gali išmokti to, kas svarbiausia jų ateičiai? Tai – lyg ir paprastas klausimas, tačiau būtent nuo atsakymo į jį prasideda šalies švietimo kryptis. Jei tikime, kad visi gali mokytis, ieškome būdų, kaip jiems padėti. Jei netikime – mažiname lūkesčius, žemindami karteles.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant pakelti abiturientų konkursinius balus, Prezidentūra tokį žingsnį sako vertinanti teigiamai. Toks sprendimas, pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos, galėtų padėti atkurti sąžiningą konkurenciją, stojant į aukštąsias mokyklas.

Po Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimo abiturientams pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, švietimo bendruomenėje kilo milžiniškas pasipiktinimas. Dalis tokį sprendimą vadina rezultatų falsifikavimu, o patys moksleiviai piktinasi, kad daliai abiturientų kuriamos nevienodos sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas.