sveikatos dnr

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai. Apie tokius kūno paradoksus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Ar esate kada susimąstę, ką darytumėte radę be sąmonės gulintį žmogų? Galbūt manėte, kad užtenka paskambinus į 112 rėkti į telefoną „važiuokite greičiau“ ir numesti ragelį? Taip elgiasi daugelis, bet iš tiesų tai viena didžiausių klaidų.

Odos priežiūra – tai ne tik grožio, bet ir sveikatos klausimas. Kasdien oda susiduria su daugybe aplinkos veiksnių – nuo saulės spindulių iki užterštumo, todėl tinkamas jos valymas yra būtinas siekiant išlaikyti sveiką ir spindinčią odą. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių.  Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.

Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių. Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.

Vasara lietuviams – tai ne tik atostogų sezonas, bet ir pastovus tautiečių zyzimas, kokia ji trumpa. Tuo skundžiasi tiek ūkininkai, tiek Palangos verslininkai. Žmonės nori taip greitai pasidžiaugti vasara, kad skubėdami pernelyg atsipalaiduoja ir pridaro kvailysčių, o vieni pavojingiausių vabzdžių Lietuvoje – erkės – to ir telaukia.

Norint išsiaiškinti, ką reiškia mūsų sapnai, nebūtina pirkti sapnininko, viską galime išsiaiškinti patys, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ teigė egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai retai eina tikrintis profilaktiškai, didelė dalis jų pas gydytoją atvyksta tik kamuojami skausmų. Šeimos gydytoja akcentuoja, kad tai – tautos bruožas, mėgstame kentėti ir taip keliame grėsmę savo sveikatai.  Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo, kad lietuvių polinkis iškęsti prastą savijautą ir į gydytojus kreiptis tada, kai situacija ženkliai suprastėja, kelia didelę grėsmę mūsų sveikatos būklei.

Naktimis sapnuoti košmarus yra normalu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ sako egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas. Laidoje J. Grigas atskleidė, kodėl mes sapnuojame blogus sapnus, kaip dažai sapnuoti košmarus yra normalu ir ką tai reiškia, jei sapnuojate mirtį.  Kai kurie žmonės mano, kad jie sapnuoja gerokai mažiau nei kiti, tačiau tai nėra tiesa. Iš tiesų naktimis sapnuoja visi, tik kai kurie sapnus atsimena geriau, komentuoja J. Grigas.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai retai eina profilaktinių patikrinimų, apskritai daug jų pas gydytoją atvyksta tik kamuojami skausmų – ar lietuviai mėgsta kentėti? Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ šeimos gydytoja Rasa Isevičienė. „Mes esame kantri tauta, mes tikime gal gamta, gal Dievu, gali likimu ir mėgstame pakentėti ir palaukti. Iš tikrųjų, šiek tiek ir šaržuoju, žmonės tiriasi, tikrinasi, dažniau tą daro.

Sąkandis, pasak odontologų, yra labai svarbus tinkamam viso organizmo funkcionavimui – jei jis netaisyklingas, gali imti kankinti galvos, kaklo, pečių skausmai, nemiga, gali atsirasti traumų. Dėl to į odontologus, siekdami pagerinti savo rezultatus, kreipiasi net profesionalūs sportininkai. Daugiau apie sąkandį ir jo įtaką visoms kūno sistemoms naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja odontologė, Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos vadovė Rūta Turčinskienė.

Kraujo vėžys – labai klastinga liga, nes pirmieji simptomai gali būti labai nežymūs ar klaidinantys. Neretai pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai, kurie gali būti būdingi daugybei susirgimų, pavyzdžiui, silpnumas, anemija, dažnos infekcijos ar prasti kraujo rodikliai.

Artritas yra autoimuninė liga, kuri gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo metu, juo gali susirgti ir vaikai. Kas yra itin svarbu kalbant apie artritą – nors ši liga yra neišgydoma, jos simptomai turi būti valdomi, kitaip žala sąnariams ar kitoms sistemoms bus itin didelė.

Artritas yra autoimuninė liga, kuri gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo metu, juo gali susirgti ir vaikai. Kas yra itin svarbu kalbant apie artritą – nors ši liga yra neišgydoma, jos simptomai turi būti valdomi, kitaip žala sąnariams ar kitoms sistemoms bus itin didelė.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš būdų ne tik stiprinti imunitetą, bet ir žmogaus kūną. Kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas sako, kad bet koks fizinis aktyvumas, net jei tai yra ėjimas į darbą pėstute, jau prisideda prie geresnės savijautos. O štai sporto klubams treneris žeria kritiką. Kineziterapeuto teigimu, savo savijautą pagerinti norintys žmonės nebūtinai turi užsirašyti į grupines treniruotes ar pradėti lankytis sporto salėje.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš būdų ne tik stiprinti imunitetą, bet ir žmogaus kūną. Kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas sako, kad bet koks fizinis aktyvumas, net jei tai yra ėjimas į darbą pėstute, jau prisideda prie geresnės savijautos. Pašnekovas sako, kad norintys pradėti judėti nebūtinai turi užsirašyti į grupines treniruotes ar pradėti lankytis sporto salėje.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Bet didelę žalą gali padaryti ne tik kosmetika, bet ir valymo priemonės, neplautas ar begalę priedų turintis maistas.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Bet didelę žalą gali padaryti ne tik kosmetika, bet ir valymo priemonės, neplautas ar begalę priedų turintis maistas.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Daugiau apie tai, kaip kai kurios cheminės medžiagos kenkia sveikatai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė endokrinologė, profesorė Džilda Veličkienė.

Alkoholis yra neatsiejama kai kurių žmonių švenčių dalis arba atsipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Visiems žinomas faktas, kad alkoholis kenkia kepenims, o nesaikingas vartojimas priveda prie priklausomybės, tačiau kartais pasigirsta teiginys, kad alkoholis gali būti ir naudingas.

Miegas – tai esminis organizmo atsistatymo etapas, leidžiantis kūnui ir protui visiškai pailsėti. Visgi ne visi žmonės gali mėgautis ramiu nakties miegu. Kai miegas tampa neramus ar sutrinka visai, verta atkreipti dėmesį į galimas sveikatos problemas, tarp jų – ir neurologinius sutrikimus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su Santaros klinikų gydytoja neurologe, VU profesorė Rūta Mameniškiene. Daugelis lėtinių ligų gali paveikti miegą.

Prieš savaitę Lietuvoje vėl buvo įvestas vasaros laikas, tačiau Vilniaus universiteto profesorė, Santaros klinikų gydytoja neurologė, VU profesorė Rūta Mameniškienė sako, kad tol, kol žmonės prie jo galutinai pripras, gali reikėti dviejų savaičių ar daugiau. Gydytoja čia jokios naudos sveikatai nemato, netgi priešingai.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams, nes ji gali būti paveldima. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, yra ne ta tema, kuria žmonės drąsiai pasikalba. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga sako, kad kiekvienas žmogus paveldėjo skirtingų pajėgumų imunitetą ir jį kiekvienas gali lavinti savo galimybių ribose. Imunitetas yra be galo svarbus ir kovojant su vėžiniais susirgimais.

Nors jau matome kalendorinį pavasarį, ligos nesitraukia, o noras artėjant šiltajam metų laikui dar ir gražiai atrodyti, atsikratyti nereikalingų kilogramų gali nualinti organizmą ir ne tik nepagerinti savo išvaizdos ar savijautos, bet dar ir susirgti. Išsamiai apie siaučiančias ligas, vitaminų trūkumą, grįžtantį alergijų sezoną, dietas ir jų poveikį – naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams be gretutinių ligų yra normalu sirgti po 8-12 kartų per metus. „Jeigu tai yra elementari sloga, viena dvi dienos temperatūros, viena dvi dienos namuose ir vaikas pradeda sveikti, vėl pradeda lankyti kolektyvą, tai yra normos variantas.

Virškinimo sistemos vėžiniai susirgimai yra vieni klastingiausių, mat pajausti skrandžio, žarnyno vėžio simptomus jų ankstyvose stadijose pavyksta itin retai. Ką naudinga žinoti apie vėžinius susirgimus, kada ir kaip pasitikrinti ir kokios prevencinės programos gali išgelbėti ne tik sveikatą bet ir gyvybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio centro Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

Ne visi fizinės sveikatos sutrikimai turi aiškiai matomą priežastį – pašlijusi emocinė sveikata gali gana skaudžiai atsiliepti psichosomatiniais sutrikimais, kurie gerokai pablogina gyvenimo kokybę: gali prasidėti skausmai, nevalingi spazmai ar net išsivystyti paralyžius.

Odos priežiūra – tai ne tik grožio, bet ir sveikatos klausimas. Kasdien oda susiduria su daugybe aplinkos veiksnių – nuo saulės spindulių iki užterštumo, todėl tinkamas jos valymas ir šveitimas yra būtinas siekiant išlaikyti sveiką ir spindinčią odą. Kiek yra svarbus veido ir kūno odos šveitimas ir valymas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova.

Šaltuoju metu laiku dažnas peršąla, o gal ir suserga gripu, kovidu ar kokia kita oro lašeliniu būdu plintančia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė – Žukauskė sako, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Šlapimo takų ligų gydytojas urologas, nors gydo ir vyrus, ir moteris, vyrus konsultuoja ir kitais jų sveikatai svarbiais klausimais, pavyzdžiui, prostatos sveikatos, erekcijos sutrikimų, o norintiems – ir vazektomijos. Vis tik ši procedūra Lietuvoje nors populiarėja, jai ryžtasi dar ne tiek daug vyrų kaip Vakarų valstybėse.

B raupai, COVID-19, tymai, gripas – visos šios visuomenėje žinomos ligos yra sukeliamos virusų. Nors atrodo, kad nuo visų jų yra skiepai, o nuo kai kurių – ir antivirusiniai vaistai, vis tik kai kurios gripo atmainos, sparčiai plintančios tarp gyvūnų, jau kurį laiką kelia nemažą grėsmę.

Nors atrodytų sausis yra tas mėnuo, kai duodame sau pažadą sveikiau gyventi ir maitintis, nebūtinai šį mėnesį imamasi pažadus įgyvendinti. Gydytoja paaiškina, kad bet kuriuo atveju, dietos labiau žaloja nei padeda, tad reikėtų ieškoti būdo pokyčius pasiekti pamažu.

Mūsų kraujo rodikliai gali parodyti daugybę dalykų: tiek infekciją, tiek bendrą organizmo būklę. Kaip dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus, kas yra feritinas, o kas hemoglobinas, kurį gydytojai tikrina vertindami kraujo rodiklius? Kodėl būtini reguliarūs kraujo tyrimai, kada susirūpinti dėl padidėjusių limfmazgių ir kitomis temomis naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja onkologas, chemoterapeutas, gydytojas hematologas Domas Vaitiekus.

Senųjų metų pabaiga ir Naujųjų metų pradžia yra ypatingas metas – kai kuriems tai sukelia tiek daug įtampos, kad žmonės per skubėjimą, norą visur suspėti gauna naujas psichotraumas arba paskatina esamų ligų paūmėjimą – kaip to išvengti? Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė paaiškina, kodėl šis laikas kelia daug įtampos ir jį palygina su vasaros pradžia: lūkesčių daug, o resursai – riboti.

Lygiai prieš dvejus metus, 2022 m. gruodžio 28-ąją, Lietuvą apskriejo žinia apie stilistės, verslininkės, nuomonės formuotojos Agnės Jagelavičiūtės mirtį. Kaip pranešta, 42-ejų žinomos moters gyvybę pasiglemžė plaučių uždegimo komplikacijos. 1980 metų spalį Kaune gimusi A. Jagelavičiūtė vėliau mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, yra baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, kur mokėsi drabužių dizaino, ir Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo tapybą ir įgijo bakalauro diplomą.

Prostatos vėžys – vyrams dažniausiai diagnozuojama onkologinė liga, kasmet nusinešanti apie pusę tūkstančio gyvybių. Ši liga klastinga, nes pirminėse stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų – taip buvo ir Pauliui Rakščiui, kuriam prostatos vėžį išdavė paprastas tyrimas.

Iš Alytaus į naujienų portalo tv3.lt studiją atvykusios Laimos istorija – neeilinė. Moteris ne vieną dešimtmetį serga cukriniu diabetu, jai yra persodintas inkstas ir esant visoms šioms aplinkybėms jai pavyko sėkmingai susilaukti sūnaus. Pirmoji Lietuvoje tokiomis sąlygomis susilaukusi sūnaus, Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninės organizacijos „Dalia“ vadovė Laima Kuckailienė pasakoja savo neeilinę istoriją.

Prostatos vėžys yra besimptomė vyrų liga, kuri, jei laiku yra nepastebėta, baigiasi tragiškai. Ši liga progresuodama stipriai pablogina vyro gyvenimo kokybę, tad kada pasitikrinti ir ką reikia žinoti? Daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja POLA valdybos narys ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys ir gydytojas urologas, docentas Aušvydas Patašius.

Vilnietis Andrius skaičiuoja, kad sinusitu sirgo kelis dešimtmečius, galiausiai jį teko operuoti, bet vieno karto nepakako – visiškai neseniai jam buvo atlikta dar viena operacija.

Kiekvienas, tiek suaugęs, tiek vaikas, galime skrandyje turėti bakteriją, žinomą pavadinimu helicobacter pylori. Ši bakterija, jei yra negydoma, gali pradėti ardyti skrandžio sieneles – galiausiai tai sukelia lėtinį gastritą, opaligę, vėžį. Daugiau apie šią bakteriją ir jos sukeliamus pavojus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų profesorius, gastroenterologas Laimas Jonaitis.

Lėtinė Laimo liga – sudėtinga, dažnai klaidingai diagnozuojama arba ignoruojama sveikatos problema Lietuvoje. Nors daugelyje šalių ši liga jau pripažįstama ir yra veiksmingi gydymo metodai, kaip teigia lėtine Laimo liga serganti kaunietė Kristina, Lietuvos gydytojai ir sveikatos apsaugos sistema dažnai atsilieka nuo pažangių protokolų, palikdami pacientus su neišspręstomis problemomis bei skaudžiomis pasekmėmis.

Paauglystėje angina sirgusi Brigita Guobė susirgo inkstų uždegimu, kuris tapo lėtiniu ir neišgydomu, o galiausiai prireikė net inkstų transplantacijos. Dabar asociacijos „Gyvastis“ narė, tarptautinės kategorijos kačių teisėja, felinologė Brigita Guobė sako jau patyrusi keturias transplantacijas.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Lietuvos gydytojai vyksta į tas Ukrainos vietas, kur jokia kita medicinos pagalba nepasiekia. Šeimos gydytojas, rezervo karininkas, Blue/Yellow savanoris, medicininės veiklos koordinatorius Skirmantas Krunkaitis sako, kad net po kelių vizitų galima pamatyti didelį pokytį. Žmonės, atėję pagalbos pas gydytojus savanorius, pasakoja baisias savo istorijas: dalis jų matė, kaip žūsta artimieji, kiti patys patyrė kankinimų, smurto ar prievartos.

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Celiulitas yra aktuali problema, kuri daugeliui moterų kelia rūpesčių. Dažniausiai moterys celiulitu pradeda rūpintis tik artėjant vasarai, tačiau tą reikėtų daryti visus metus, kad pasiektume geresnių ir ilgalaikių rezultatų. Kaip sau padėti ir atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova.

Dažnas pastebi, kad be kavos ar energinių gėrimų rytą pradėti sunku. Tad šie stimuliantai tampa tarsi rytine būtinybe įprastos dienos pradžiai. Apie tai, kaip ir kiek reikėtų vartoti šių gėrimų ryte buvo kalbama TV3 „Sveikatos DNR“ laidoje. Apie kavą ir tonizuojančius gėrimus laidoje papasakojo „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Marozovas.