Sveikata

Eilės pas gydytojus – atrodo, amžina ir neišsprendžiama problema. Nors įstatymu numatyta, per kiek laiko kokiais atvejais gyventojai turėtų patekti pas gydytojus, realybė tokia, kad daugelis stoja į eilę dar tik talonėliui gauti. Taigi viskas gali užtrukti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Teisės aktai numato, kad, jei paciento būklė nėra skubi, pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – 30 dienų.

Kartu su vasara įsibėgėja ir atostogų sezonas. Vis dėlto kelionių kryptimis renkantis Europos šalis sveikatos specialistai įspėja būti kaip niekada atidiems – dėl mažėjančių skiepijimo apimčių Senajame žemyne stebimi „pamirštų“ infekcijų, tokių kaip tymai, difterija, protrūkiai.

Nors daugelis žino, kiek yra svarbi burnos sveikata, pasirodo, ji gali paveikti organizmą kur kas labiau, nei susimąstome. Kalbėdami apie tokius dalykus kaip tylius uždegimus žandikauliuose, dentalinius toksinus, medikai įspėja, kad tai gali nieko nežinant nuodyti organizmą ir sąlygoti įvairias lėtines ligas.

Naktinė vaistinė – tai vieta, kur žmonės ieško pagalbos tuomet, kai visos kitos durys jau užvertos. Vieni skuba ieškoti vaistų karščiuojančiam vaikui, kiti – pagalbos susižeidus ar patyrus ūmų negalavimą, treti ateina nusipirkti preparatų miegui ar įtampai mažinti, kai nerimas neleidžia sudėti bluosto.

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir planuojant dalyvauti būrelių veiklose, vykstant į stovyklas.

Lietuvoje laboratorinė medicina ką tik žengė revoliucinį žingsnį, atveriantį galimybę ilgiau išsaugoti sveiką odą bei efektyviau gydyti. Inovatyvus genetinių tyrimų komplektas padeda ne tik išsamiai įvertinti svarbiausias paciento odos savybes, bet ir skatina kurti personalizuotą kosmetiką. Norintys džiaugtis gražia oda žmonės stengiasi naudoti kokybišką kosmetiką, subalansuotai maitintis, nerūkyti, gerai išsimiegoti, vengti daug saulės ir streso.

Virškinimo problemos vasarą lydį dažną atostogautoją: vargina pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, skrandžio skausmai, rėmuo ar kiti diskomfortą keliantys simptomai. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas patikina, kad šiltuoju metų sezonu tokius negalavimus dažniausiai lemia neapdairumas – net ir iš pirmo žvilgsnio mažos klaidos gali sugadinti išvykas į gamtą ar kitas smagias akimirkas, rašoma pranešime spaudai.

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai. Apie tokius kūno paradoksus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Valstybinės ligonių kasos specialistai primena – klausos aparatai yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientams už juos mokėti nereikia. Valstybinė ligonių kasa prie SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbiausia informacija apie tai, ką būtina žinoti įsigyjant klausos aparatą. Klausos aparatai kompensuojami – mokėti nereikia Primenama, kad klausos aparatus galima įsigyti nemokamai, vis dėlto, paaiškinama ir kokiais atvejais gali reikti primokėti.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro (toliau – Zarasų sveikatos centras) Skubiosios medicinos pagalbos ir dienos stacionaro skyriui laikinai vadovauja gydytojas geriatras Dovydas Vitkus. Jis ne tik koordinuoja skyriaus veiklą, bet ir tiesiogiai rūpinasi pacientais – ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, besigydančiais geriatrijos dienos stacionare.

Įsibėgėjus vasarai ir atostogų sezonui – įspėjimas poilsiaujantiems prie Baltijos jūros. Šylant vandens temperatūrai auga rizika daugintis Vibrio bakterijoms, kurios jautresniems žmonėms gali sukelti sveikatos sutrikimų. Įspėjimą apie palankias sąlygas Vibrio bakterijai daugintis išplatino Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Jis atkreipė dėmesį, kad šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo.

Problema prisiskambinti į poliklinikų registratūras yra gana paplitusi visoje Lietuvoje, todėl nemažai žmonių skundžiasi, kad į valdiškas įstaigas, tokias kaip Panevėžio rajono poliklinikos registratūra, būna sudėtinga prisiskambinti – į pacientų skambučius neatsiliepiama ypač rytais ar po pietų. Žmonės dažniausiai skambina registruotis ar teirautis informacijos. Kita vertus, tai nėra vien tik Panevėžio rajono poliklinikos problema – panašių nusiskundimų nuolat kyla ir didesniuose miestuose.

Brangiausias iki šiol Lietuvoje kompensuotas vaistas – spinaline raumenų atrofija sergančiam kūdikiui skirtas genų terapijos preparatas – jau netrukus pasieks Kauno klinikas, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Nors užsitęsusios derybos, klinikiniai sprendimai ir logistiniai klausimai pareikalavo itin glaudaus koordinavimo, šį kartą visos institucijos veikė išvien, kad vienkartinė, bet gyvenimą keičianti infuzija laiku pasiektų labai reta liga sergantį kūdikį.

Lietuviai skundžiasi be paliovos kylančiomis ne tik maisto, bet ir vaistų kainomis, tad kartais net dvigubai pigesnių vaistų traukia pirkti į Lenkiją. Negana to, mažesnių miestelių gyventojai piktinasi, kad jiems į vaistinę tenka keliauti po 10 ir daugiau kilometrų, mat vaistininkai susigrūdę didžiuosiuose miestuose.  Vaistininkai teisinasi, esą kainas kelia gamintojai ir siūlo medžioti akcijas arba vaistus pirkti pigiau internetu.

Jauniems žmonėms kartais gali atrodyti, kad sveikatos problemos juos pasivys tik tolimoje ateityje, todėl čia ir dabar ja rūpintis nėra būtina. Tačiau kuo anksčiau ugdomi savisaugos įpročiai yra tai, kas saugo mus visą gyvenimą. Apie tai, kaip savimi pasirūpinti ir ką tikrintis jaunoms moterims bei merginoms naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Vasarą gera pabėgti nuo miesto šurmulio ir daugiau laiko praleisti arčiau gamtos – tam neretai pasirenkamos sodybos, kuriose yra vandens šuliniai ar gręžiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šulinių vandenį gerti ir vartoti maistui reikėtų tik įsitikinus, kad jis saugus, t. y. atlikus tyrimus, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešime.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena apie itin pavojingą sveikatos būklę, kuri gali ištikti netikėtai. Liepos 8-ąją buvo minima Tarptautinė alergijos diena, kurios šių metų tema – anafilaksinis šokas. Tai – pavojingiausia alerginės reakcijos forma, galinti kelti grėsmę gyvybei.

Žmonėms vartojant vis daugiau vaistų, medikams tenka dažniau gydyti ligonius nuo jų sukeltų alerginių reakcijų, tarp kurių ir itin pavojingas, mirtimi galintis pasibaigti anafilaksinis šokas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai. Kartais žmonės įtaria, kad vaistas sukėlė alergiją, bet pas alergologą išsitirti neskuba. O be reikalo – prireikus operacijos, jei kils neaiškumų dėl alergijų vaistams, operacija gali būti net atšaukta.

Šią savaitę dėl apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis Kauno klinikose mirus paaugliui, sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, jog vaikams taip pat yra itin reikalinga psichologinė pagalba, tačiau tam trūksta specialistų. „Viena iš didesnių problemų yra tai, kad tokiems vaikams ir paaugliams ne tik gydymo apsinuodijus reikia, bet ir labai rimtos psichologinės pagalbos“, – BNS šią savaitę kalbėjo viceministrė.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai moterų ryžtasi nutraukti nėštumą – tai joms yra viena sudėtingiausių asmeninių patirčių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ plačiau pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė. Laidoje taip pat savo aborto istorija dalijosi Vilma Ramašauskaitė.  Kai sužinojo, kad laukiasi, gyvenime darbo neturėjusiai studentei Vilmai atrodė, jog nebėra jokios išeities.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai.  Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ plačiau papasakojo Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Apie geležies trūkumą žmogaus organizme išduoda tokie lengvi simptomai kaip nuovargis, blyški oda ir silpnumas. Tuo tarpu anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, yra rimtesnė būklė, kurios metu geležies trūkumas progresuoja ir sutrikdo normalų raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl organizmas pradeda patirti rimtus deguonies tiekimo sunkumus.

Nors vaistai, atrodo, turėtų tik padėti, pasitaiko, kad dėl alergijos konkrečiam medikamentui žmogus gali pakliūti net į reanimaciją. Kam dažniausiai alergiški lietuviai ir kokie simptomai jau būtų pavojaus signalas? Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas, alergiškų vaistams pacientų yra nemažai.  „Su jais susiduriame kiekvieną savaitę, dirbame su jais.

Po tragiškos žinios apie Kaune mirusį 15-metį, kuris, kaip įtariama, apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis parūkęs elektroninę cigaretę, gydytojai konstatuoja matantys tik ledkalnio viršūnę. Pasak jų, nors šiandien veipina vis daugiau jaunimo, neretai jie nė nenutuokia, kuo gali baigtis vos kelis kartus įtrauktas dūmas.  Tragiška nelaimė vėl privertė garsiau prabilti apie jau epidemijos mastą pasiekusį neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Išvykote atostogų nepasirūpinę reikalingais receptiniais vaistais? Juos įsigyti Lietuvoje galite ir nuotoliniu būdu, užsakydami juos su pristatymo paslauga. Lietuvoje E. receptuose išrašytus vaistus taip pat jau galima įsigyti ir aštuonių ES šalių fizinėse vaistinėse, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Turbūt mažiausiai, kuo norėtųsi rūpintis atostogų metu, yra vaistai.

Vasarą mūsų oda patiria didžiausią UV spindulių poveikį, kuris gali sukelti nepageidaujamų pokyčių – vienas iš jų yra pigmentinės dėmės. Nors jų atsiradimas gali atrodyti kaip ilgalaikis procesas, nesaugant odos nuo saulės, pirmosios gali išryškėti dar šią vasarą. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė įspėja, kad pigmentinės dėmės gali ne tik kelti estetinį diskomfortą, bet ir kartais signalizuoti apie gilesnes sveikatos problemas, rašoma pranešime spaudai.

Skaudi netektis medikų bendruomenėje – mirė gydytoja, ilgametė Telšių apskrities ligoninės vadovė Alma Vitkienė (1949–2025). Liūdna žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Laidojimo paslaugų centras, pranešęs, kur ir kada vyks atsisveikinimas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjas dr. Rolandas Gedgaudas pelnė prestižinę Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją jauniesiems mokslininkams už mokslinį darbą, kuriame nagrinėjo mikrobiotos – žmogaus organizme gyvenančių mikroorganizmų – įtaką žmogaus sveikatai ir ligų vystymuisi.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė jau šių metų trečiąjį ketvirtį patyrusiems nudegimus suaugusiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradėti kompensuoti specialius gydomuosius drabužius, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).  Iki šiol kraujotakos sistemos gydomosios priemonės buvo kompensuojamos tik vaikams, todėl suaugusieji turėdavo jas įsigyti savo lėšomis.

Lietuvos apeliacinis teismas kyšininkavimo byloje nuteisė buvusį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių ir medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadybininką Rolandą Žilinską. Kaip ketvirtadienį pranešė teisėsauga, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadybininkas R. Žilinskas tuomečiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovui N. Markevičiui davė 138 eurų vertės kyšį, o šis jį priėmė.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) Vilniuje ketvirtadienį bus pristatytas Lietuvoje planuojamas tarptautinis žmogaus biologinės stebėsenos tyrimas. Jo metu bus tiriama, kokių kenksmingų cheminių medžiagų yra žmogaus organizme. Dalyvauti tyrime bus kviečiami atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės. Jis bus atliekamas NVSPL partnerių vietose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Periferinių kraujagyslių ligos – dažnas, bet dažnai nepastebimas pavojus, galintis baigtis mirtinai. Laidoje „Sveikatos DNR“ kraujagyslių chirurgas iš Santaros klinikų Gediminas Vaitėnas paaiškina, kodėl verta susirūpinti arterijų sveikata ir kada būtina pasitikrinti dėl vadinamojo „tyliojo žudiko“ – aneurizmos. Pasak gydytojo, dažniausios periferinių kraujagyslių ligos mūsų šalyje – venų ligos.

Šeštadienį Kauno klinikose užgesus psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusio 15-mečio gyvybei, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog narkotinių medžiagų vartojimo problema tampa vis didesnė. „Tai parodo, kad yra problema. Jaunimui tai yra problema, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas, pagal tuos kritinius atvejus, tikrai aktualėja, didėja“, – trečiadienį Vyriausybėje Eltai teigė M. Jakubauskienė.

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus, rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5 345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai), skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

„Forbes“ duomenimis, per metus šunys įkanda dešimtims milijonų žmonių pasaulyje, o per 80 proc. šių nelaimių įvyksta namuose arba įkandus pažįstamiems keturkojams. Deja, šunų įkandimai gali būti pavojingi, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šuo vos grybštelėjo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė į tokius nelaimingus nutikimus pataria nenumoti ranka – būtina žinoti, kaip elgtis, kur kreiptis ir kaip prižiūrėti žaizdą.

Magnis – svarbus mineralas, veikiantis šimtus organizmo procesų: nuo energijos gamybos iki nuotaikos ar net širdies ritmo reguliavimo. Nors magnio mums reikia visus metus, vasarą jo poreikis gali išaugti – dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, gausesnio prakaitavimo. Pasireiškus šio mineralo trūkumui, svarbu ne tik papildyti jo atsargas, bet ir pasirinkti tinkamą magnio formą. Pasak šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, viena efektyviausių formų – magnio bisglicinatas.

Nuo liepos 9 d. į savo buvusias patalpas grįžta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyrius. Tiesa, čia nedaug kas beprimena ankstesnį vaizdą. Po ilgiau nei metus trukusios renovacijos Skubiosios pagalbos skyrius pasikeitė iš pagrindų – jame atnaujintos visos darbo vietos bei pacientų zonos, suteikiant joms daugiau erdvės, komforto ir privatumo, renovuota korpuso vėdinimo bei kondicionavimo įranga, kiti inžineriniai tinklai.

Vos prieš keturis mėnesius Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Jurbarko pastotėje dirbti pradėjusi Rasa Tumšytė jau susidūrė su įsimintinu atveju – greitajai paskambinusi moteris pasiskundė nugaros skausmu, tačiau atvykus į vietą ją ištiko klinikinė mirtis. Greiti komandos veiksmai tapo sėkmės istorija – moterį pavyko atgaivinti. Sėkmės istorija iš paramedikų veiklos socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo GMP tarnyba. Kauno rajono teritorinis skyrius.

Vasara – puikus metas pasimėgauti šviežiomis sezoninėmis uogomis ir vaisiais. Ar žinojote, kad net ir sveikiausios vasaros gėrybės gali sukelti virškinimo sutrikimus ar cukraus šuolius kraujyje? Šios gėrybės ne tik gardžios, bet ir itin naudingos sveikatai. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad svarbu mokėti juos tinkamai įtraukti į kasdienį racioną – derinti su kitais produktais ir vengti dažnai pasitaikančių vartojimo klaidų.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas paskelbė, kad jauniausias jo rankose atsidūręs psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijęs pacientas buvo vos 7-erių metų vaikas. Mažylis į Kauno klinikas buvo atvežtas su sąmonės sutrikimu ir traukuliais. „Asmeniškai mačiau apsinuodijusį septynerių metų vaiką. Laimei, jam pavyko išgyventi, tačiau atvykęs į ligoninę jis jau buvo su sąmonės sutrikimu ir traukuliais“, – pasakojo medikas.

Lūžinėjančius nagus, blyškią odą, plaukų slinkimą ir užsitęsusį nuovargį dažna moteris priskiria stresui, sezonų kaitai ar nuolatiniam skubėjimui bei užimtumui. Vis dėlto daugelis medikų sutartinai tvirtina, kad dažnu atveju šie požymiai išduoda geležies trūkumą organizme. Tai gali smarkiai paveikti darbingos ir iš pažiūros sveikos moters gyvenimo kokybę, rašoma pranešime spaudai.

Naujausi Europos kardiologų sąjungos duomenys rodo, kad aukštas kraujo spaudimas ir su juo susiję varginantys simptomai lydi 41 proc. europiečių vyrų ir 36 proc. moterų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė įspėja, kad aukštas kraujospūdis yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, o pastarosios kasmet nusineša per 3 mln. europiečių gyvybių. Ji dalijasi, ką galime padaryti, siekdami kontroliuoti kraujo spaudimą, rašoma pranešime spaudai.

Vasara – metas, kai inkstų akmenligė pasireiškia dažniau. Net jei karščiai nealinantys, organizmas netenka daugiau skysčių, o šlapimas tampa labiau koncentruotas – tai viena pagrindinių akmenų formavimosi priežasčių. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas urologas Titas Telksnys įspėja: akmenligė – ne tik staigus skausmas, bet ir lėtinė, linkusi kartotis liga, kuriai būtina ilgalaikė priežiūra.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog šeštadienį jų įstaigoje miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, nuo kurių išsivystė organų nepakankamumas. „Pirminė informacija yra tokia, kad birželio 30 d. į mūsų vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas paauglys. Pagal klinikinius duomenis ir pirminę informaciją buvo kalba apie apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis.

Vaikai, kurie neteko galūnės, tačiau, nepaisydami to, aktyviai sportuoja, netrukus galės papildomai gauti Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) kompensuojamus sportui pritaikytus šlaunies ir blauzdos protezus. Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šių ortopedijos techninių priemonių įtraukimui į kompensuojamųjų sąrašą.

 Aukšto meistriškumo sporto varžybose, treniruočių stovyklose, vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo metu nuo rugsėjo turėtų budėti paramedikai.  Tai numatantį įsakymą liepą turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Lankantis pas šeimos gydytoją dažnai yra atliekami bendri kraujo tyrimai, o ten matomas ir hemoglobino kiekis žmogaus kraujyje. Kai šis rodiklis nepakankamas, paprastai yra skiriamas gydymas, tačiau hemoglobino stoka gali būti tokia didelė, kad teks skubėti į ligoninę. Naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus papasakojo, ką gali reikšti mažas hemoglobino kiekis kraujyje.

Po savaitgalio išvykų prie ežerų, upių ar jūros, kai kurios moterys gali pastebėti nemalonius infekcijų simptomus. Dažniausi simptomai – niežėjimas, išskyrų pakitimai ar nemalonus kvapas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip teisingai rūpintis intymia higiena po maudynių ir ką daryti, jei visgi pasireiškė infekcijos požymiai.

Siūlymas suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas, nepaisant kitų jiems jau mokamų pensijų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Tokią išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas, įvertinęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus kartu su kitais parlamentarais birželio mėnesį įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas.