Sveikata

Rytoj, rugsėjo 19 d., minima Pasaulinė Aortos diena, skirta atkreipti dėmesį į klastingą šios arterijos ligą – aneurizmą. Blogiausia, kad paprastai žmogus net nežino ja sergantis, nes nevargina jokie simptomai ir liga gali būti diagnozuota pernelyg vėlai.   Aorta – stambiausia kraujagyslė žmogaus organizme – gali pradėti plėstis be jokių išorinių ženklų ir, pasiekusi tam tikrą diametrą, plyšti.

Per rugpjūtį Lietuvoje registruoti dar 23 kokliušo atvejai. Nors ši infekcija yra valdoma skiepais ir dar neseniai laikyta pamiršta, pastaruoju metu ji kelia daugiau nerimo. Prieš porą metų Europoje ir Lietuvoje fiksuotas pavojingas kokliušo atvejų šuolis. Sveikatos specialistai įspėja, kad mažėjant skiepijimo apimtims sąlygos grįžti ligoms, apie kurias daugiau žinota iš vadovėlių, darosi vis palankesnės.

Lietuvoje nuosekliai stiprinama nėščiųjų, gimdyvių, pagimdžiusių moterų ir naujagimių sveikatos priežiūra, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymo pakeitimus, kuriais užtikrinamas efektyvesnis motinos ir naujagimio sveikatos paslaugų teikimas. Taip pat nėščiųjų priežiūra papildyta naujais reikalavimais bei diagnostikos metodais.

Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos šiandien medikams kelia vis daugiau iššūkių – skaičiuojama tūkstančiai įvairių rūšių, kurios atsiranda taip greitai, kad kartais net specialistams sunku nustatyti, ką žmogus pavartojo ir skirti gydymą. Prieš savaitę mirus garsaus advokato Vytauto Zeliankos 29-erių sūnui Jurgiui, kovojusiam su įvairiomis ligomis ir priklausomybėmis, specialistai įspėja, apie kokius pavojus dažnas nė nesusimąsto.

Vasarai pasibaigus, medikams darbo netrūksta – tenka iš dalių surinkinėti subyrėjusius paspirtukininkų žandikaulius. Vaikai ir paaugliai laksto gatvėse be šalmų, kelia grėsmę kitiems, o galiausiai patys gulasi po chirurgo skalpeliu. Susisiekimo ministerija skelbia – šiemet 65 procentais padidėjo paspirtukais važinėjusių ir rimtai susižalojusių skaičius. Policija baudžia šimtus girtų ir tūkstančius be šalmų, tačiau situacija nesikeičia. O vairuotojai niršta dėl chaoso mieste.

Rugsėjį tūkstančiai pirmakursių pradeda studijas, neretai įsikuria naujuose miestuose. Ligonių kasos specialistai primena, kad būtina pasirūpinti ne tik būsto, studijų tvarkaraščio ir kasdienių maršrutų klausimais, bet ir išsirinkti gydymo įstaigą savo studijų mieste. Šiemet pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo beveik 22 tūkst. pirmakursių.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet nustatoma apie 3 tūkst. naujų jos atvejų. Rugsėjo 15-ąją minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Kauno klinikų gydytojai primena svarbiausią žinutę vyrams – neatidėlioti rūpinimosi savo sveikata ir profilaktiškai tikrintis net ir gerai jaučiantis. Ankstyvosiose stadijose ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų. „Vyras gali jaustis visiškai sveikas, o atsiradus simptomams liga jau gali būti pažengusi.

Patvirtinta vieninga tvarka, kaip turi būti stebima jaunatviniu artritu ir sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančių vaikų sveikatos būklė, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmą kartą nustatyti konkretūs vaikų reumatologo ir oftalmologo konsultacijų intervalai – priklausomai nuo ligos aktyvumo, vaikai turės būti tikrinami kas pusmetį arba kartą per metus.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruota dar viena mirtis nuo erkinio encefalito – jau ketvirtoji šiemet. Nors sergamumas šia liga šiemet kiek mažesnis, specialistai primena, kad ruduo – ne metas prarasti budrumą, mat erkės vėl tampa aktyvios. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruoti 136 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, 78 jų prireikė gydymo ligoninėje.

Nors beveik kas antras lietuvis savo sveikatą vertina palankiai, realybėje vaizdas kur kas niūresnis. Gyventojai vis dažniau kreipiasi į gydytojus, daugiau vartoja vaistų, o daugiau nei pusė gyvena su ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Be to, 61 proc. susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o depresijos simptomus jaučia daugiau nei kas ketvirtas. Daugiau nei pusė (52 proc.

Europoje – lytiškai plintančių ligų antplūdis: per dešimtmetį vien užsikrėtimų gonorėja skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus. Specialistai tokį šuolį sieja su migracijos srautais ir dažnesne diagnostika. O gydytojai pasakoja, kad žmonės dažnai net nežino, kaip tokios ligos plinta – užsikrėsti galima ne tik vaginalinio sekso metu.

Siekiant gerinti onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams inovatyvių vaistų prieinamumą, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis patvirtino pažangiosios terapijos (PT) vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimų ir leidimų juos gaminti išdavimo pakeitimus, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Teigiama, kad taip sudaromos palankesnės sąlygos gaminti pacientui pritaikytus inovatyvius vaistus, o gydytojui priimti pacientui labiausiai tinkamus ...

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ primena pacientams, kad jie gali pasirinkti ne tik šeimos gydytoją, bet ir gydymo įstaigą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei dabartinė gydymo įstaiga pacientui nebėra patogi, ją galima pakeisti į kitą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Tokiu atveju iš ankstesnės gydymo įstaigos papildomai išsiregistruoti nereikia – tai atliekama automatiškai.

Lietuvoje – didelės permainos nustatant ir gydant dažniausią vyrų onkologinį susirgimą – prostatos vėžį. Medikai pabrėžia, kad nauja taktika leis ne tik taikliau diagnozuoti vėžį, bet ir išvengti daugelio nemalonių reiškinių. Deja, kartu jie apgailestauja, kad dalis vyrų dar apskritai per mažai domisi savo sveikata.  Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2000 prostatos vėžio atvejų. „Tai yra penktadalis visų vyrų vėžio atvejų.

Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas. „Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą.

Nuo įkyrių pacientų, kurie ne savo laiku veržiasi į gydytojo kabinetą sakydami „aš tik paklausti“ medikai ėmė gintis specialiais užraktais. Vis daugiau poliklinikų remontuodamos kabinetus įrengia duris, kurios atsidaro tik iš vidaus arba su specialia mediko kortele. Tad, kad ir kaip norėtų ligonis, į vidų be gydytojo kvietimo nebeįeis. Kaip į tokią naujovę reaguoja pacientai? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Atsiprašau, aš tik paklaust noriu.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją žmonėms, susiduriantiems su sąnarių skausmais. Specialistai primena, kad nuolatinio skausmo nereikėtų kentėti ar tikėtis, jog jis savaime praeis. Sąnarių problemos gali apsunkinti net įprastą kasdienę veiklą, o kai kuriais atvejais pacientui gali būti reikalinga sąnario endoprotezavimo operacija. Tokiu atveju svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kokia pagalba pacientui priklauso.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis vis pradėjęs eiti naujas pareigas paskelbė ambicingą planą – 30 proc. sumažinti eiles pas tuos gydytojus, kur jos yra ilgiausios. Tiesa, kaip tai padaryti, kol kas dar tik ketinama aiškintis. Ministras žadėjo, kad per šią Seimo rudens sesiją bus pristatytas veiksmų planas, kaip suvaldyti eiles bent pas dalį gydytojų.

Daliai medikų, ypač – slaugytojams, jų darbo užmokestis tiesiog bado akis, tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jo rankos kai kuriais atvejais yra surištos. Tuo metu dalyje ligoninių – sunkūs laikai: įstaigos yra stumiamos į deficitą ir net nebegali įsigyti vaistų. Tačiau ministras jau teigia ruošiantis pokyčius – svarsto medikų atlyginimus didinti siejant juos su vidutinio darbo užmokesčio augimu.

Magnetinių audrų prognozes viešojoje erdvėje dažnai lydi įspėjimai apie galimus kraujospūdžio svyravimus, širdies ritmo sutrikimus ar net išaugusią infarkto ir insulto riziką. Vis dėlto klinikinė praktika tokio nerimą keliančio scenarijaus nepatvirtina: ryškaus pacientų srautų augimo tokiais laikotarpiais nepastebima, o mokslinių įrodymų, leidžiančių magnetines audras tiesiogiai sieti su ūmiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, kol kas nepakanka.

Apie milžinišką slaugytojų trūkumą kalbama jau ne vienus metus, tačiau, panašu, problema jau netrukus gali pasiekti kritinį tašką. Ministras Linas Kukuraitis sako, kad jau 2029–2030 metais į sveikatos sistemą gali palikti daugiau slaugytojų, nei į ją ateiti. Nors žadama ieškoti galimybių didinti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, patys slaugytojai entuziazmu netrykšta.

Nors infekcinių vaikų ligų gydytojams šiltuoju metų laiku darbo kiek sumažėja, tai gali būti tik tyla prieš audrą. Ypač didelį nerimą jiems kelia augantis neskiepytų vaikų skaičius. „Gali užtekti vos vienos kibirkšties gaisrui sukelti“, – įspėja gydytoja Inga Ivaškevičienė.   Štai paskutiniais naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje liepą fiksuota daugiau nei ankstesniais metų mėnesiais kokliušo atvejų.

Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.

Per aukštas daugelio lietuvių „blogasis“ cholesterolis – viena dažniausiai gydytojų įvardijamų problemų. Jie ne vienus metus taip pat priekaištavo dėl riboto naujausių cholesterolį mažinančių vaistų prieinamumo Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė gerą žinią – šie vaistai pagaliau taps kompensuojami. Tiesa, pažangus gydymas bus skiriamas tik pagal aiškiai nustatytus kriterijus.

Nors šaldytuvas įprastai laikomas viena saugiausių vietų maistui laikyti, pasirodo, galima stipriai suklysti. Pavojingoms bakterijoms listerijoms žema temperatūra – nė motais: jos gali ne tik išgyventi šaldytuve, bet ir čia daugintis. Kokias didžiausias klaidas laikydami ir ruošdami maistą daro lietuviai? Per maistą plintančios ir į ligos patalą galinčios paguldyti listerijos specialistų neretai apibūdinamos kaip nematoma grėsmė.

Kinijos mokslininkai skelbia nustatę naują erkių platinamą virusą, sukeliantį į gripą panašią ligą, kuriai būdingas karščiavimas, nuovargis, virškinamojo trakto simptomai. Šis virusas kai kuriems pacientams taip pat gali būti susijęs su trombocitų kiekio sumažėjimu kraujyje – trombocitopenija.

Po vasaros sugrįžus į įprastą rutiną dažną pradeda varginti padidėjęs nuovargis, dirglumas ar nuotaikų svyravimai. Nors tokią savijautą gali lemti miego trūkumas, netinkama mityba ar įvairūs sveikatos sutrikimai, viena iš galimų priežasčių – vitaminų ir mikroelementų trūkumas.

Pasibaigus vasarai, įsibėgėja derliaus nuėmimo ir konservavimo sezonas –  konservuojamos daržovės, grybai, ruošiami mėsos gaminiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad netinkamai paruoštuose ar laikomuose konservuose gali susidaryti botulino toksinas, sukeliantis retą, tačiau sunkią ligą – botulizmą, todėl juos ruošiant būtina laikytis maisto ruošimo, konservavimo ir laikymo taisyklių.

Įsibėgėjant kalendoriniam rudeniui ir vėstant orams šeimos gydytojai nespėja apsidairyti, kaip į jų kabinetus plūsteli peršalimo ligomis sergantys pacientai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius primena, kad „peršalimas“ nėra viena liga – už jo gali slypėti įvairūs virusai. Tad kaip atpažinti jų simptomus? „Rugsėjį šeimos gydytojų praktikoje gana staigiai padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sloga, gerklės skausmu, kosuliu, užkimimu ar karščiavimu. Tačiau „peršalimas“ nėra viena liga.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje sėkmingai atlikta minimaliai invazinė kraujagyslių operacija, naudojant Lietuvoje sukurtą robotinę sistemą „Sentante“. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje, kai ši technologija pritaikyta realioje klinikinėje praktikoje, gydant periferinių arterijų liga sergantį pacientą. Pacientei atlikta klubinių arterijų angioplastika – minimaliai invazinė procedūra, skirta atkurti kraujotaką susiaurėjusiose ar visiškai užakusiose arterijose.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga. Jai būdingas negrįžtamo (ar tik dalinai grįžtamo) pobūdžio oro srauto ribojimas. Oro srauto pokyčiai paprastai atsiranda dėl lėtinio bronchito ir plaučių emfizemos, kai yra plaučių alveolės. Dažniausiai LOPL susergama dėl ilgalaikio rūkymo, tačiau daug nulemti gali ir oro tarša, dulkės, cheminės medžiagos, kiti gyvenamojoje ar profesinėje aplinkoje esantys dirgikliai.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose tęsti paslaugas ir po spalio 1 d., o galutinį sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje turėtų priimti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba.

Akušerijos skyrių baziniam finansavimui nuo kitų metų papildomai planuojama skirti iki 15 mln. eurų, sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, didesnis finansavimas turėtų padėti išlaikyti akušerijos paslaugų tinklą ir specialistų komandas regionuose. „Išskyrus turbūt vienus gimdymo namus, visi kiti akušeriniai skyriai, kurių yra 14, išgyvena finansinius minusus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Psichologinę pagalbą pernai gavo mažiau nei kas dešimtas nusižudęs asmuo, todėl bus stiprinama tikslinė pagalba ir prevencija rizikos grupėse esantiems asmenims, sako sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas. „Tik 8 proc.

Ruduo atėjo ne tik kalendoriuje – su vėsesniu oru prasidėjo peršalimai ir kitos sveikatos problemos. Aiškėja, ką šiuo metu labiausiai perka gyventojai. Nors žmonės apsiperka skirtingose vaistinėse, tam tikrų prekių paklausa labai aiški. Iš to galima daryti prielaidą, kokios problemos kamuoja gyventojus. Aktualiausios priemonės nuo peršalimo  Šiuo metu itin paklausios priemonės nuo peršalimo. Tą patvirtina visi pagrindiniai vaistinių tinklai.

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasa primena, kad psichikos sveikatos pagalba gali būti reikalinga ne tik ištikus ūmiai emocinei krizei ar jau nustačius psichikos sutrikimą. Psichikos sveikatos centruose specialistai gali padėti įvertinti kylančius sunkumus, suteikti reikiamą pagalbą ir prireikus nusiųsti tolesniam gydymui. „Neretai manoma, kad psichikos sveikatos specialistų pagalbos prireikia tik susidūrus su sunkiais sutrikimais ar gydymu vaistais.

Mokslo metų pradžia į Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą šiemet atnešė ne tik rugsėjo ritmą, bet ir gerokai didesnį vaikų traumų srautą. Centro medikai pastebi, kad pirmosios rudens dienos šiemet išsiskiria ne tik laisvalaikio traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu – daugėja atvejų, kai vaikams prireikia operacinio gydymo.

Tailando valdžios institucijos trečiadienį pranešė atliekančios tyrimą dėl mirtimi pasibaigusios Nigerijoje gimusiam britų verslininkui ir nuomonių formuotojui vienoje Bankoko klinikoje atliktos varpos didinimo procedūros. Praėjusį mėnesį Londono teismo medicinos ekspertas padarė išvadą, kad 43-ejų metų Igho Ubiribo mirtį Tailando sostinėje kovo 6 d. sukėlė jam prieš keletą valandų suleista hialurono rūgšties injekcija.

Vilniaus Santaros klinikose ketvirtadienį vyks civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu bus imituojama masinės nelaimės situacija ir ligoninės sąveika su Lietuvos kariuomene. Pratybose dalyvaus Santaros klinikų ir Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniai. Jų metu bus tikrinamas karių evakavimo ir medicinos pagalbos teikimas, taip pat ligoninės pasirengimas priimti didelį nukentėjusiųjų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad iki 2030-ųjų planuojant įrengti požemines operacijas, Vyriausybė nepamirš Klaipėdos universiteto ligoninės. „Yra planai visai Lietuvai, visoms ligoninėms, toms, kurios yra numatytos, kad būtų atrama. Lėšos irgi planuojamos ir jos bus skiriamos“, – Klaipėdoje trečiadienį sakė ministras.

Rugsėjis minimas kaip Skausmo žinomumo mėnuo, skirtas didinti visuomenės supratimą apie skausmą, jo gydymą ir žmonių, gyvenančių su skausmu, patirtis. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas neuropatiniam skausmui – skausmui, atsirandančiam dėl nervų sistemos pažeidimo ar ligos. „Neuropatinis skausmas gali pasireikšti deginimu, dilgčiojimu, tirpimu ar net elektros iškrovą primenančiais pojūčiais.

Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės išvažiuojamajame posėdyje patvirtintas XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Sveikatos apsaugos srityje išskirtinis dėmesys bus skiriamas paslaugų prieinamumo užtikrinimui, visuomenės sveikatai ir aktyvesniam gyventojų įtraukimui į prevencijos programas, motinos ir vaiko sveikatos priežiūros kokybės gerinimui bei pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

Šeimos gydytojai keičia pacientų požiūrį į sveikatą – savo kabinete jų laukia ne tik sunegalavusių, bet taip pat deda daug pastangų, kad žmonės skirtų deramą dėmesį ir ligų prevencijai. Lietuvoje privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos penkios prevencinės programos, leidžiančios anksti aptikti pakitimus, nustatyti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti. Tyrimai pacientams nekainuoja nė cento, bet šeimos gydytojai vis tiek pasigenda didesnio pacientų aktyvumo.

Daugiau galimybių padėti pacientams nuotoliu, nauja tvarka skubios pagalbos skyriuose ir išduodant mokinio sveikatos pažymėjimą, eilių pas vaikų ortodontus mažinimas – tai tik dalis gyventojus paliesiančių pokyčių, kurie įsigalios nuo lapkričio 1 d.  Naujienų portalas tv3.lt  trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų. Keisis Mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimas Nuo šių metų lapkričio 1 d. keisis Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka.

Lėtinis apatinių galūnių venų nepakankamumas - tai būklė, kai dėl venų vožtuvų pakitimų (nepakankamumo) ir (arba) pablogėjusio venų praeinamumo didėja spaudimas venose, atsiranda veninė hipertenzija ir įvairaus laipsnio audinių pažeidimų. Dažniausiai įvardijami simptomai yra gana nemalonūs ir varginantys: kojų tempimo ir sunkumo jausmas, tinimas (edema), vis pasikartojantys naktiniai mėšlungiai ir odos pokyčiai.

Panevėžyje pacientus pasitinka daugiau nei už 3 milijonus eurų rekonstruota konsultacijų poliklinika. Tačiau gyventojai sako, kad reikia ne naujų sienų, o gydytojų. Mat norint pakliūti pas kai kuriuos specialistus, tenka laukti pusmetį ir ilgiau. Pavyzdžiui, laukti kardiologo konsultacijos gali tekti ir 8 mėnesius, akių gydytojo – dar ilgiau.  Plačiau apie tai –TV3 Žiniose.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos šiemet gydymo įstaigas pasieks vėliau, nei įprasta, – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. Gamintojo teigimu, vėlesnį pristatymą lėmė užsitęsęs vakcinų atnaujinimo procesas ir reikalingų reagentų vėlavimas.

76-erių metų Vida pirmuosius regos pokyčius pastebėjo dar praėjusiais metais – akyse vis dažniau atsirasdavo rūkas, o ilgainiui tapo sunku skaityti. Regėjimui palaipsniui silpstant, kaunietė nusprendė kreiptis į Kauno klinikų Akių ligų klinikos specialistus. Atlikus tyrimus, jai diagnozuota katarakta ir atlikta operacija, kurios metu implantuotas daugiažidinis intraokulinis lęšis.

Pasaulinę kineziterapijos dieną Valstybinė ligonių kasa primena, kad kineziterapeutas gali padėti ne tik medicininės reabilitacijos metu. Šis specialistas dirba ir šeimos gydytojo komandoje, tačiau tai žino nedaugelis – ligonių kasos inicijuotoje apklausoje kineziterapeutą tarp šeimos gydytojo komandos narių paminėjo tik kas dešimtas apklausos dalyvis. „Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada.