Sveikata

Eilės pas medikus tik ilgės, o gydymui reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir pažinčių ar net kyšių – tokią niūrią ateitį piešia mokslininkai, pristatę tyrimą apie tai, kaip keisis situacija gydymo įstaigose, jei įsigalios nauji Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai. Ministerija siūlo uždrausti privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas.

Vienas iš 5 dienų badavimo eksperimento iniciatorių, gydytojas Voldemaras Giedrimas dalinasi ilgalaikio badavimo nauda ne tik fiziologijai, bet ir psichinei sveikatai. Pasak jo, tai žmogui gali suteikti ne tik energijos pliūpsnį, bet ir padėti „išvalyti mintis“, suteikti vidinės ramybės. Ar tikrai alkanas žmogus yra piktas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, gydytojas su tuo nesutiko. „Sakyčiau, yra netgi visai priešingai.

Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius.  „Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio.

Augant susirgimams COVID-19 ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie sugriežtintas tvarkas, prašo atvykstančius pacientus dėvėti kaukes. Informacija su prašymu virusams plintant elgtis atsakingai pasidalino ir viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – VUL Santaros klinikos.  „Ruduo – kvėpavimo takų infekcijų metas (gripas, COVID-19 ir kt.

Kasmet daugėja žmonių, kuriems vitamino D trūkumas nustatomas net vasarą. Šios ypač svarbios organinės medžiagos trūkumas ilgainiui gali lemti prastą savijautą, susilpninti imunitetą, paskatinti infekcijas ar net kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Dabar puikus metas atlikti vitamino D tyrimus ir aptarti priemones su gydytojais, kurios galėtų padėti panaikinti jo trūkumą, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo 15-ąją minime Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną. Iš visų onkologinių ligų prostatos vėžys vyrams Lietuvoje diagnozuojamas bene dažniausiai. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai savo sveikata gali pasirūpinti nemokamai. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst.

Rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl džiaugdamiesi maloniais orais, gamtoje turime išlikti budrūs – vis dar galime susidurti su pavojingas ligas platinančiomis erkėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, o papildoma apsauga – tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra grįžus iš lauko, gali padėti išvengti ir kitos – Laimo ligos.

Dar kovo 11-ąją socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ organizuota akcija „Mažiesiems iš didelių rankų“ subūrė žmones iš visos Lietuvos – 1175 pledukai iškeliavo į didžiąsias šalies ligonines, kuriose ankstukai ir jų šeimos kovoja už šviesesnį rytojų.  Socialinė akcija „Mažiesiems iš didelių rankų“ tapo jautriu pilietiškumo ir bendrystės simboliu, visos kampanijos metu (ir jai pasibaigus) žmonės buvo kviečiami megzti trispalvius pledukus.

Ilgametis Vilkaviškio ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas atleistas iš pareigų po to, kai darbo vietoje įkliuvo gerokai išgėręs. Vilkaviškio ligoninė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad ilgamečio gydytojo atleidimo priežastis – girtumas darbe. Kaip informavo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Ieva Petrulevičienė, anoniminis pranešimas dėl neblaivaus gydytojo darbo vietoje gautas dar rugpjūčio 30 d. „Apie 23 val.

„Panaudoti politinius argumentus sunaikinant sveikatos sistemą, apskritai neskiriant jai finansavimo, kad ji tiesiog kritiškai nusilptų, žaisti tuo politine prasme yra didžiulis neatsakingumas prieš Lietuvos gyventojus“, – emocingai kalbėjo paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė Seime, atsakydama liberalui Eugenijui Gentvilui į jo samprotavimus dėl pozicionuojamos ideologijos.

Pogimdymine depresija sergančios moterys Europos Sąjungoje (ES) galės būti gydomos nauju medikamentu. Europos Komisija davė leidimą prekiauti zuranolonu, pranešė institucija. Tačiau numatyta griežtų ribojimų: vaistas nerekomenduojamas žindymo metu, taip pat neturėtų būti vartojamas nėštumo metu. Pogimdyminė depresija pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, baime, išsekimu ir sunkumais kasdienybėje. Liga gali būti sudėtinga ir ilgalaikė ir turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek vaikui.

Praėjusiais metais daugiau nei 7,1 tūkst. gyventojų pirmą kartą aukojo kraujo – tapo donorais, skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC). NKC pastebi, kad į jo padalinius rugsėjį užsuka daugiau žmonių nei vasarą, tarp jų – ir tie, kurie kraujo dovanoja pirmą kartą. Tam, kad pirmasis apsilankymas kraujo donorystės centre donorui būtų sklandus, primenama, kodėl po pirmosios donorystės būtina sugrįžti pakartotinai po kelių mėnesių.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse gyventojai galės įsigyti koronaviruso gydymui skirtą valstybės kompensuojamą vaistą „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra nirmatrelviro ir ritonaviro, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Dėl šio pakeitimo naudą pajus ne tik pacientai, kuriems bus paprasčiau ir patogiau įsigyti vaistą nuo COVID-19 ligos, bet ir gydytojai, kurie galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą“, – pranešime sakė sveikatos viceministras Danielius Naumovas.

Per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje patvirtinti dar 5 susirgimai legionelioze (legionierių liga). Visiems asmenims prireikė medikų pagalbos ligoninėje, deja, vienas žmogus neišgyveno.  Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per paskutinį vasaros mėnesį šalyje fiksuoti 5 legioneliozės atvejai – 4 susirgusieji buvo vyrai ir viena moteris. Visiems jiems prireikė gydymo ligoninėje. Deja, vienas atvejis buvo mirtinas.

Ar žinojote, kad vienas svarbiausių mūsų organų – kepenys – gali tyliai sirgti metų metus, o mes apie tai nė neįtariame? Jokio skausmo, jokio perspėjimo – pirmieji ženklai pasirodo tik tada, kai žala jau būna didelė. Ne veltui kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos kasdien kantriai valo, skaido ir filtruoja tai, ką valgome, geriame ar vartojame, tačiau mes retai susimąstome, kiek daug nuo jų iš tiesų priklauso.

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, dažnai vadinamas prohormonu, kurio funkcijas organizme suskaičiuoti būtų gana sudėtinga. Kodėl? Todėl, kad jis sveikam kūnui - itin svarbus; reikšmingų jo vaidmenų mokslininkai atranda vis daugiau ir paskutiniu metu šis hormoninį aktyvumą turintis vitaminas tyrėjus domina ypatingai stipriai. Jau žinoma, kad vitaminas D svarbus ne tik normaliai kaulų, dantų bei raumenų funkcijai.

Moteris patyrė didžiulį emocinį skausmą, kuris sutrikdė ne tik jausmus. Skaudi netektis išbalansavo hormonus ir medžiagų apykaitą. Šiandien Janinos gyvybei gresia pavojus – jos kūno svoris siekia 170 kilogramų. Padėti Janinai skubėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Janinai kasdien darosi vis sunkiau įkvėpti, nesuvokiamu greičiu didėja kūno svoris. Ji maldauja pagalbos, o vyras baiminasi, kad bet kada gali prarasti savo žmoną. Šeima tikina, kad pagalbos iš medikų nesulaukia.

Atėjus rudeniui ir subjurus orams, prasideda ir ligų sezonas. Specialistai įspėja, kad daugėja susirgimų COVID-19 liga, tačiau užklupti gali ir peršalimas bei gripas – specialistas paaiškino, kaip atskirti, kuo susirgote. Apie peršalimo, gripo ir COVID-19 simptomus socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos, skelbiama antradienį pristatytame tyrime. Vertinimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikai. Tyrimą užsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė konstatuoja, kad kritiškai reikia didesnio sveikatos sistemos finansavimo, nes sąnaudos jau nebepadengia išlaidų. To pasekmė – pusė regiono ligoninių dirba nuostolingai. Tokią liūdną realybę ministrė konstatavo Seime, susitikime su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Jo metu parlamentaras Kęstutis Mažeika teiravosi, kokie sprendimai numatyti dėl paslaugų regiono ligoninėse.

Jauna gydytoja otorinolaringologė Rytė Patalavičiūtė, neseniai gydytojos karjerą pradėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje, džiaugiasi savo pasirinkimu. Tačiau jos kelias į mediciną ir šią specialybę prasidėjo dar gerokai anksčiau – nuo noro padėti kitiems. Jauna specialistė neabejoja, kad Šiauliuose siekiai bus įgyvendinti, nes skyriuje ne tik gera atmosfera, bet ir galimybė augti kaip specialistei.

Kauno rajono paramedikų pamaina prasidėjo ramiai, tačiau netrukus viskas žaibiškai pasikeitė – gavę iškvietimą, kad žmogų ištiko klinikinė mirtis, jie reagavo nedelsdami. Greiti ir koordinuoti veiksmai davė vaisius – dabar jie džiaugiasi dar viena išgelbėta gyvybe. Paramedikų pasakojimu ir padėkomis šioje situacijoje padėjusiems kolegoms socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi GMP tarnybos Kauno rajono teritorinis skyrius.

Atnaujintos vardinių vaistų įsigijimo taisyklės, kurios pagerins tokių vaistų prieinamumą, užtikrins jų kokybę, sumažins administracinę naštą gydytojams ir farmacijos specialistams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Gydytojai galės skirti inovatyvius, dar nė vienoje valstybėje neregistruotus vaistus, kurie kai kuriais atvejais gali būti vienintelė pasirinkimo galimybė gydant pacientą. „Vaistų registravimas yra būtina procedūra, kuri padeda užtikrinti pacientų saugumą.

Rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė limfomos diena, skirta atkreipti dėmesį į dažniausią kraujo sistemos piktybinį susirgimą. Ši liga dažnai užklumpa netikėtai – štai vos 19-os sulaukusi Vladislava praėjusiais metais kovojo už savo gyvybę, o įveikusi ligą ją vadina mokytoja ir drąsina kitus sergančiuosius. Tuo tarpu 55-erių klaipėdietis Iretas šiandien švenčia „antrąjį gimtadienį“ – įveikęs ligą, jis džiaugiasi, kad vėl gali mėgautis gyvenimu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės kolektyvas gedi netekę kolegos – po ligos mirė ilgametis ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas Romualdas Dabriškis (1937–2025). Apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešusi Respublikinė Šiaulių ligoninė pranešė, kur ir kada vyks atsisveikinimas su velioniu.

Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena primena apie vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, liga kasmet diagnozuojama 1,5 mln. vyrų. Atitinkamai Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 3 tūkst. naujų susirgimų atvejų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad pirminėse stadijose ši onkologinė liga dažnai nesukelia jokių simptomų, tad prevencija išlieka svarbiausia priemone užkertant kelią ligos progresavimui, rašoma pranešime spaudai.

Nuo sunkios kuprinės iki miego trūkumo ir „nenoriu į mokyklą“ ašarų – rudenį vaikus slegia ne tik naujos užduotys, bet ir sveikatos iššūkiai. Kaip tėvams padėti vaikui išlikti sveikam fiziškai ir emociškai, kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį? Atsakymų į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ieškome kartu su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie vadinamuosius ilgaamžiškumo (angl. longevity) papildus – kofermentą Q10, resveratrolį, omega-3 riebalų rūgštis ar NAD+. Jie pristatomi kaip priemonės, galinčios palaikyti organizmo sveikatą ir netgi sulėtinti senėjimą.

Skausmingos mėnesinės arba dismenorėja dažniausiai kamuoja jaunesnio amžiaus moteris, tačiau jos atvejų pasitaiko ir tarp vyresnių. Vienoms skausmai vos juntami, efektyviai palengvinami ilsintis ar dedant šilumos kompresus, tačiau kitoms šis diskomfortas gali būti toks didelis, kad norisi tik susiriesti į kamuoliuką ir niekur neiti. Jei problema nesprendžiama, gali rimtai nukentėti gebėjimas mokytis, darbingumas ir net socialinis gyvenimas.

Nors prasidėjo kalendorinis ruduo, orai išlieka vasariški, tačiau gyventojų ramybę drumsčia, atrodytų, kaip niekada aktyvūs uodai. Kodėl jų dabar tiek daug ir kaip reikėtų saugotis kraujasiurbių? Apie kraujasiurbius vabzdžius ir jų paplitimą plačiau papasakojusi Gamtos tyrimų centro vyresnioji darbuotoja dr. Rasa Bernotienė patvirtino, kad antroje vasaros pusėje, jau rudeniop uodų išties yra gausu.

Savo seksualinį gyvenimą lietuviai vertina vidutiniškai: tyrimas atskleidė, kad dešimtbalėje skalėje vidutiniškai skiria šešetą. Visgi, nors tema skamba pikantiškai ir daugeliui ji vis dar yra tabu, gydytojai reiškia susirūpinimą. Dažniausiai apie problemas kalbėti gėdijasi vyrai, o laiku nesikreipdami į gydytojus jie prisišaukia ir labai rimtų sveikatos problemų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Pasak projektą pristačiusios paskirtosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, įstatymo pakeitimais siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, ypač regionų gyventojams. Politikė atkreipė dėmesį, kad nuotolinė konsultacija būtų teikiama tuomet, kai nėra reikalinga paciento apžiūra ar fizinis kontaktas.

„Matai, kad tokiam žmogui bus labai sunku sirgti“, – kalbėdama apie atvejus, kai liga palaužia ilgai sveikus buvusius žmones pastebi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, tai kartais net gąsdins ir įsimena labiau nei tas pacientas, „kuris juoda lipnia juosta užsiklijavo žaizdą ar susigalvojo, kad gers citriną ir išsigydys opą“.  „Gydytojai mato ligas, mirtį, tai yra gyvenimo dalis.

Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie medžiagą, tiksliau – aminorūgštį, kuri stabdo senėjimą. Pasirodo, jos ribojimas maiste gali padėti stabdyti net vėžinių ląstelių dauginimąsi.  Plačiau apie tai papasakojusi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė priminė, kad kiekvienas mūsų yra sudarytas iš angliavandenių, riebalų ir baltymų.  „Baltymų sudėtyje yra 20 aminorūgščių ir vienoje iš jų yra mūsų tiriamoji medžiaga – aminorūgštis metioninas.

Turbūt daugelis yra girdėję apie išties pavojingą diagnozę – aortos aneurizmą. Tačiau nedaug žmonių išties žino, kokia ji yra pavojinga. Būtent apie šią būklę tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbėjo intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Ar kavos vartojimas ir perdėm didelis fizinis aktyvumas nesveika širdies ir kraujagylių sveikatai, o raudono vyno taurė – kaip tik į naudą? Šiuos ir kitus dažnus mitus apžvelgė Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė.

Nepaisant pažengusio gydymo ir diagnostikos priemonių, sepsis visame pasaulyje išlieka didele problema ir viena iš dažniausių mirties priežasčių. Kaip laiku atpažinti būklę, kuri vos per kelias valandas galinčią tapti mirtina? VUL Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojo anesteziologo reanimatologo Rapolo Kuprio aiškinimu, sepsį paprastai būtų galima įvardyti reakcija į infekciją.

Seime vėl grįžtama prie idėjos privačioms gydymo įstaigoms leisti laisviau dalinti siuntimus ir receptus pacientams. Teigiama, kad tai būtų dar viena dedamųjų, kaip mažinti eiles pas gydytojus. Vis tik kiti įžvelgia, kad tai tik būtų dar vienas smūgis viešajam sektoriui.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – enteriniai mišiniai – pradėti kompensuoti 100 procentų bazinės kainos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Taip mažinama finansinė našta pacientams, kuriems enterinis maitinimas yra vienintelis būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų bei energijos.

LSMU Kauno ligoninės viename iš Vidaus skyrių – neramios dienos. Darbo sąlygomis nepatenkintos slaugytojo padėjėjos teigia daugiau taip tempti negalinčios – dirbti tenka už du tris, o ir atlygio už tai esą nėra. Ligoninės vadovybė teigia, kad apie tokius nusiskundimus pirmiau sužinojusi iš naujienų portalo tv3.lt užklausos, tačiau jau suplanavo susitikti su darbuotojais. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.

Šią vasarą lietuviški orai šiluma taip ir nelepino – buvo vos keli karštesni savaitgaliai, o jau atėjo metas pasitikti rudenį. Nenuostabu, kad daugelis ima dairytis į keliones svetur, kur garantuotas ne tik geras oras, bet ir komfortas. Turkija, Graikija, Egiptas – vienos labiausiai mūsų tautiečių pamėgtų atostogų krypčių, viliojančios patogiais „viskas įskaičiuota“ pasiūlymais.

Ilgalaikis skausmas vadinamas lėtiniu ir tokį apibūdinimą jis įgauna tuomet, kai trunka ilgiau nei tris mėnesius. Net ir mažiausias skausmas nėra malonus, tačiau kai jis stiprus ir ilgalaikis, tuomet gali kilti daug daugiau žalos nei gali atrodyti. Toks lėtinis skausmas asmenį vargina ne tik fiziškai, bet ir emociškai; labai kenkia ir socialiniu požiūriu.

Rugpjūtį mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, tačiau virusas vis labiau siautėja – šį rudenį jau pasiglemžė dvi aukas. Vien pirmadienį nustatyta per 800 naujų ligos atvejų – tai yra du kartus daugiau nei prieš savaitę. Ligos piką medikai prognozuoja dar šį mėnesį, ypač jei žmonės elgsis aplaidžiai. Simptomai Vilnietis Danila su mama kreipėsi į gydytojus, nes berniuką vargino temperatūra, galvos skausmai ir vangumas. „Namuose vakar padarėme testą – teigiamas.

Ketvirtadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Europos ligoninėse sparčiai plinta patogeninis grybelis Candidozyma auris. „Per dešimtmetį daugiausia atvejų užregistruota penkiose šalyse – Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“, – teigiama ECDC pranešime spaudai. Candidozyma auris, anksčiau vadintas Candida auris, yra mielių grybelis, pirmą kartą atrastas Japonijoje 2009 metais.

Klaipėdos apygardos teismas ligoninės slaugos darbuotoją pripažino kaltu dėl nesunkaus paciento sveikatos sutrikdymo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Kaip teigiama teismo pranešime, slaugytojas pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, tačiau šis sprendimas, tenkinus prokurorės skundą, buvo pakeistas. Kauno apygardos teismas vyrą pripažino kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Statistika rodo, kad podagra paliečia iki 4 proc. pasaulio gyventojų. Nors ši liga dažniausiai pasireiškia 40-ies metų arba vyresniems žmonėms, netinkamas gyvenimo būdas ir su amžiumi kintantis organizmas gali lemti ir ankstesnį jos išsivystymą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad klausimų apie podagrą ir ją lydinčius simptomus sulaukia reguliariai.