Kinija

Kinijos vadovas Xi Jinpingas neplanuoja surengti atskiro dvišalio susitikimo su Vladimiru Putinu BRICS viršūnių susitikimo Naujajame Delyje metu. Apie tai pranešė Rusijos Federacijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, rašo „Moscow Times“. „BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje dvišalio susitikimo nenumatoma“, – cituojamas J. Ušakovas. Anot jo, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali pasikalbėti užkulisiuose.

Ketvirtadienį rytų Kinijos uoste prisišvartavusiame su užsienio šalies vėliava plaukiojančiame krovininiame laive kilus gaisrui nukentėjo „labai daug“ žmonių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino skubiai vykdyti paieškos ir gelbėjimo operaciją. „Šandongo provincijos Čingdao mieste esančios bendrovės „Beihai Shipbuilding Co., Ltd.

Taifūnas Saudel Kinijoje pareikalavo aukų. Dziangsi provincijoje  smarkių liūčių sukelta nuošliauža pražudė mažiausiai vieną žmogų. 11 asmenų laikomi dingusiais, šeštadienį pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“. Pateiktais duomenimis, apgadinta dvylika namų. Valstybinis televizijos kanalas CCTV, be to, pranešė, kad nuošliauža Gaopinge Sičuano provincijoje įkalino daugiau nei dešimt žmonių. Nuošliauža nuslinko apie 4.00 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad surengs valstybinę vakarienę Xi Jinpingui, kai Kinijos lyderis rugsėjo 24-ąją lankysis Baltuosiuose rūmuose. „Surengsime valstybinę vakarienę ir kartu su Kinija nuveiksime didžių dalykų“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas. Xi Jinpingo vizitas Jungtinėse Valstijose vyktų po gegužę įvykusios D. Trumpo kelionės į Pekiną. Pastarasis gyrėsi gerais santykiais su Xi Jinpingu, nepaisant abiejų šalių geopolitinės konkurencijos.

Artėjantis APEC viršūnių susitikimas Kinijoje prie vieno stalo gali suburti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą.

CŽA vadovo Johno Ratcliffe‘o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusijos Federacija artimiausioje ateityje gali ruoštis puolimui prieš NATO, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymi, kad vargu ar Rusijos Federacijai pavyks surengti visapusišką invaziją į NATO šalį. Nors JAV žvalgyba ir mano, kad Rusijos puolimas prieš aljansą yra „kelerių ateinančių metų“ klausimas, tačiau J. Ratcliffe‘o kelionės pobūdis rodo susirūpinimą, kad tai gali įvykti greičiau.

Kinija ir Nepalas perspėjo apie naują potvynių pavojų, o tai penktadienį apsunkino gelbėtojų pastangas surasti daugiau nei 1 400 žmonių, dingusių, kai liūtis ir nuošliaužos nušlavė ištisus kaimus palei atokią Himalajų sieną. Per niokojančius potvynius, cunamį primenančiai vandens ir purvo sienai nušlavus miestus po dumblo srautu, palaidojus namus, sugriovus tiltus bei užtvankas ir nusinešus transporto priemones, regione žuvo mažiausiai 472 žmonės.

Taifūnas Dolphin su smarkiu lietumi ir stipriais vėjo gūsiais sutrikdė Šanchajaus kasdienybę. Buvo visiškai nutrauktas eismas keturiose metro linijose, kitose traukiniai kursavo sutrumpintais maršrutais, pranešė miesto transporto tarnyba. Buvo paveikti ir skrydžiai, sustabdytas visų miesto keltų ir pramoginių laivų eismas upėse. Pudongo ir Hongčiao oro uostuose, anot operatorių, atšaukta apie 950 pakilimų ir nusileidimų.

Rytų Kinija ruošiasi artėjančiam taifūnui „Delfinas“, kuris, kaip pranešė šalies valstybinė žiniasklaida, regiono krantus turėtų pasiekti sekmadienį. Šeštadienio vakarą veiklą sustabdė Džedziango provincijos Ningbo oro uostas, esantis apie 150 kilometrų į pietryčius nuo Šanchajaus. Pranešimuose teigiama, kad miesto uoste liko daugiau nei 800 komercinių laivų. Kinijos meteorologijos tarnyba paskelbė aukščiausio lygio perspėjimą.

Kinija šeštadienį pranešė surengusi kariuomenės ir pakrančių apsaugos pratybas prie Skarboro seklumos – ginčijamo rifo Pietų Kinijos jūroje. Taip, manoma, Pekinas siekia pademonstruoti galią po pastarųjų susirėmimų su Filipinais ginčijamuose vandenyse. Filipinai ir Kinija ginčija vieni kitų suverenitetą dėl šios koralinės seklumos, kurioje gausu žvejybos išteklių.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį apkaltino Kinijos internetinės prekybos platformą „Temu“ per patikrinimą nepateikus prašytos informacijos. Patikrinimas buvo atliktas vykdant tyrimą dėl šios bendrovės veiklos.

Bagažui susidėti skirtose lėktuvo spintelėse virš keleivių galvų užsidegė vieno keleivio daiktai. Kaip skelbia „The Sun“, užsiliepsnojo išorinis akumuliatorius. Internete plintančiame vaizdo įraše matyti, kad oro linijų darbuotojas atidaro spintelę, o iš ten ima veržtis liepsnos. Keleivius apima panika, jie ima trauktis nuo spintelės. Skrydžio palydovai iškrovė daiktus.

Kinijos šiaurės vakaruose sekmadienį dėl smarkių liūčių kilęs staigus potvynis nusinešė 10 žmonių gyvybes, dar 23 asmenys buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nelaimė įvyko Gansu provincijoje. Valstybinio transliuotojo CCTV duomenimis, kalnų srautas, kurį sukėlė trumpalaikė intensyvi liūtis Veijuano apskrityje, Dingsi mieste, įkalino stovyklautojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo Kiniją ir Rusiją neparduoti ginklų Iranui, tačiau pridūrė, kad tiki Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino patikinimams, kad jie to dar nedaro. „Taigi dvi didžiosios Šalys, apie kurias žmonės dažnai kalba Irano kontekste, mano nuomone, to nedaro“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Jei jos tai darytų, joms tai būtų labai blogai – tai Tikrai neatitiktų jų interesų“, – pridūrė jis.

Kinijos ir Rusijos karinės jūrų pajėgos Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) surengė bendras kovinio šaudymo iš kulkosvaidžių pratybas, o tai rodo stiprėjantį jų karinį bendradarbiavimą, antradienį pranešė Tokijas. Sekmadienį įvykęs incidentas buvo pirmasis kartas, kai Japonijos gynybos ministerija pastebėjo ir viešai paskelbė apie Kinijos vykdytas kovinio šaudymo pratybas šalies IEZ, skelbia Japonijos žiniasklaida.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino užsienio politikos komandai pastaruoju metu tenka susidurti su vis daugiau nemalonių naujienų. Kaip rašo savo skiltyje „Euobserver“ apžvalgininkas, vienas žymiausių Vakarų žurnalistų, Edwardas Lukasas, tarp blogų naujienų – dvigubas Kinijos komunistų partijos smūgis Kremliui. Visų pirma, ji atsisako tiekti laivams skirtas varomąsias sistemas, reikalingas Arkties „Šiaurės jūrų keliui“. Tuo tarpu planuojamas 50 mlrd.

2025 m. Kinijos mokslininkai paskelbė neįtikėtiną atradimą, kuris galėtų padėti gydyti didelės radiacijos poveikį, kuri atsiranda po branduolinio ginklo panaudojimo, rašo „StarInsider“. Guangdžou biomedicinos ir sveikatos instituto tyrėjai sukūrė gydymo metodą, kurio veiksmingumas kovojant su mirtina jonizuojančiąja spinduliuote buvo įrodytas. Iš tiesų, tyrimai parodė, kad branduolinio konflikto atveju daugiau žmonių greičiausiai mirtų nuo radioaktyviųjų nuosėdų nei nuo pačių sprogimų.

Kinijos institucijos penktadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „pramanais“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija sukėlė pavojų JAV rinkimų duomenims. „Atitinkami JAV pusės teiginiai yra gryni pramanai ir piktavališkas šmeižtas“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Seniai įrodyta“, kad tai „nepagrįsti pareiškimai“, pridūrė jis.

Rytinę Kinijos dalį sekmadienį pasiekęs taifūnas Bavi buvo perklasifikuotas į stiprią tropinę audrą. Kinijos valdžios institucijos iš šių vietovių kiek anksčiau evakavo beveik du milijonus žmonių. Pranešimų apie žalą ar aukas kol kas nėra. Prieš pasiekdamas Kiniją, taifūnas nusiaubė šiaurinę Taivano dalį ir atokias Japonijos pietvakarių salas, išvartė medžius ir paliko dešimtis tūkstančių žmonių be elektros.

Kinija perspėjo Rusiją nenaudoti branduolinio ginklo kaip atsako į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Politico“. „Manau, esate girdėję tokių nuomonių Rusijos žiniasklaidoje: „Kas, jeigu į Ukrainos smūgius atsakytume branduoliniu ginklu?“. Man regis, tai buvo pirmasis kartas, kai Kinija tiesiogiai atsakė ultimatyvia forma, kad negali būti nė minties apie branduolinio ginklo panaudojimą“, – sakė V. Z...

ES pareigūnai antradienį pranešė išaiškinę tinklą, kuris į Europą importavo daugiau nei 200 tūkst. padirbtų Kinijos gamybos prezervatyvų. Šalių bloko kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė Rumunijoje, Serbijoje ir Ispanijoje konfiskavusi prekes ir nustačiusi, kad jos atkeliavo iš vieno tiekėjo Kinijoje.

Rusija ir Kinija stiprina karinį bendradarbiavimą tiek Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fone, tiek besiruošdamos konfliktui su Vakarais, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis kelių mėnesių trukmės tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais. Autorių žinion pateko vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos ir Pekino gynybos projektus.

Rytų Kinijoje esančioje batų gamykloje ketvirtadienį kilus gaisrui žuvo mažiausiai 28 žmonės, remdamasi preliminariais duomenimis pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Dešimtys ugniagesių ir gelbėtojų skubėjo gesinti liepsnas, apėmusias Dzindziango mieste esančią gamyklą, pranešė pareigūnai. Prezidentas Xi Jinpingas informavo apie „didelius žmonių nuostolius“, tačiau konkretaus aukų skaičiaus nenurodė. Praėjus kelioms valandoms po to, kai apie vidurdienį 12 val. (7 val.

Kinijos povandeninis laivas pirmadienį Ramiajame vandenyne atliko raketos bandomąjį paleidimą, pranešė Pekinas. Kiek anksčiau kitos regiono šalys įspėjo, kad Kinija planuoja išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą. Tai buvo retas Pekino karinės galios demonstravimas strategiškai svarbiame Pietų Ramiojo vandenyno regione, kuriame JAV, Australija ir Naujoji Zelandija jau seniai yra pagrindinės saugumo partnerės.

Kinija ir Rusija šį mėnesį surengs kasmetines bendras karinių jūrų laivynų pratybas ir patruliuos nenurodytose Ramiojo vandenyno zonose, sekmadienį paskelbė  gynybos ministerija Pekine. Maskva ir Pekinas palaiko glaudžius ekonominius ir diplomatinius ryšius, kuriuos dar labiau artina bendras priešinimasis Vašingtono dominuojamai pasaulinei tvarkai. Pastaraisiais metais Kinijos ir Rusijos karinės pajėgos bendras pratybas rengia reguliariai.

Praėjusiais metais vykusias slaptas Kinijos karines pratybas su Rusijos pajėgomis, kuriuose dalyvavo keli Rusijos ir Kinijos generolai, asmeniškai patvirtino prezidento Vladimiro Putino gynybos ministras.

Pirmadienį vykusio Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio metu Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją kuo greičiau atnaujinti taikos derybas ir dar kartą patvirtino savo paramą nedelsiamoms paliauboms, praneša „Kyiv Post“. Kinijos nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Sun Lei paragino abi puses grįžti prie derybų ir parodyti politinę valią, reikalingą taikiam sprendimui pasiekti, laikantis JT Chartijos principų.

Pirmadienį Kinija perspėjo Australiją nežaisti geopolitinių žaidimų, Kanberai ir Vanuatu pasirašius platų ekonominį ir saugumo paktą, draudžiantį steigti karinę bazę šioje Ramiojo vandenyno valstybėje.  „Tikimės, kad atitinkamos šalys bendradarbiaus su Ramiojo vandenyno salų šalimis taip, kad tai iš tiesų būtų palanku salų valstybių regiono vystymuisi ir stabilumui“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Pekine susitiko su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, pirmadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida. Xi Jinpingas priėmė A. Lukašenką puošniuose valstybiniuose svečių namuose, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Kinijos ir Baltarusijos santykiai atlaikė tarptautinių iššūkių išbandymus“ ir „įžengia į geriausią istorijos laikotarpį“, sakoma Kinijos vyriausybės pranešime.

Kinijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad mažam lėktuvui rėžusis į aukščiausią Pekino pastatą žuvo jo pilotas, o dar 13 žmonių buvo sužeisti. Daugiau informacijos apie šį incidentą, įskaitant jo priežastis, nepateikiama. Penktadienį įvykusios avarijos liudininkai pranešė apie lėktuvo nuolaužas prie 528 metrų aukščio „CITIC Tower“ dangoraižio, o įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai pastebėjo skylę vieno iš viršutinių pastato aukštų languose.

Penktadienį pranešta apie apgadintą aukščiausią Pekino pastatą, o socialiniuose tinkluose plintančiose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti šalia dangoraižio gulinčios nedidelio lėktuvo nuolaužos. Nors vaizdai atitiko vietovę, nepriklausomai patvirtinti jų autentiškumo nebuvo įmanoma, be to, jie buvo greitai pašalinti iš interneto.

Kinija tikisi, kad Lietuva nedelsdama imsis ryžtingų veiksmų savo klaidoms ištaisyti, grįš į teisingą „vienos Kinijos“ principo laikymosi kelią ir sudarys sąlygas Kinijos ir Lietuvos santykių normalizavimui, pirmadienį per įprastą spaudos konferenciją pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas.

Kinija pirmadienį pakartojo esanti atvira dialogui dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, tačiau pabrėžia besitikinti, kad Vilnius imsis skubių ir ryžtingų veiksmų taisyti padėtį. „Dabartinių sunkumų esmė yra ta, kad Lietuvos pusė pažeidė „vienos Kinijos“ principą ir nesilaiko politinių įsipareigojimų, prisiimtų bendrame komunikate dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Penktadienį Tokijo pradinėje mokykloje kilo gaisras, sužeista apie 10 žmonių, tarp jų – vaikai, pranešė žiniasklaida.  Po gaisro, kaip pranešta, kilusio muzikos klasėje Takinogawa Dai-san mokykloje šiauriniame Kitos rajone, iš viršutinio aukšto lango veržėsi tiršti juodi dūmai.  Gaisrą gesino 75 mašinos Visi mokiniai ir darbuotojai buvo saugiai evakuoti, gaisras užgesintas maždaug po trijų valandų, įvykio vietoje dirbo dešimtys ugniagesių su 75 gaisrų gesinimo mašinomis.

Kinija paneigė Europos Sąjungos atstovų pareiškimą, kad Pekinas rengia Rusijos karius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tokį pareiškimą per spaudos konferenciją padarė Kinijos užsienio reikalų ministerijos oficialus atstovas Lin Dzianas. „Šie teiginiai yra nepagrįsti ir turi grynai šmeižikišką pobūdį“, – sakė jis. Lin Dzianas neatsakė į klausimą, ar Kinija teikia kokią nors paramą Rusijai kare prieš Ukrainą.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Pchenjaną, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmasis oficialus Kinijos lyderio vizitas Šiaurės Korėjoje nuo 2019 metų.  Xi Jinpingas atvyko vizito į Šiaurės Korėją Xi Jinpingas, kuris per savo dviejų dienų vizitą surengs derybas su Kim Jong Unu, į Šiaurės Korėjos sostinę atvyko pirmadienį vidurdienį vietos (6 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai pranešė leidinys „South China Morning Post“, remdamasis šaltiniais, tačiau netrukus po publikacijos paskelbimo leidinys pašalino šį straipsnį.

Kaip pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida, sekmadienio vakarą trys astronautai pakilo į kosmosą Kinijos raketa ir, vykdydami misiją „Shenzhou-23“, išvyko į kosminę stotį „Tiangong“. Valstybinės televizijos CCTV vaizdo įraše matyti, kad raketa „Long March 2-F“ 23:08 val. pakilo apgaubta liepsnų ir dūmų debesiu iš Dziučiuano paleidimo centro, esančio šiaurės vakarų Kinijos Gobio dykumoje. Vienas iš įgulos narių orbitoje paliks visus metus – tai pirmasis toks atvejis Azijoje.

Kinijos vyriausybė pradėjo „bekompromisį“ tyrimą dėl anglies kasykloje įvykusio sprogimo, kurio metu žuvo mažiausiai 90 žmonių, ir pažadėjo nubausti atsakingus asmenis, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Taivano saugumo vadovas šeštadienį pareiškė, kad Kinija dislokavo daugiau nei 100 karinio jūrų laivyno, pakrančių apsaugos ir kitų laivų regiono vandenyse nuo Geltonosios jūros iki Pietų Kinijos jūros ir vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Žinia pasirodė praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pekine.

Kinijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per sprogimą anglių kasykloje žuvo 82 žmonės, sumažindami anksčiau skelbtą žuvusiųjų skaičių, sakoma valstybinės žiniasklaidos pranešimuose. „Per incidentą žuvo 82 žmonės. Du žmonės vis dar dingę be žinios, vyksta intensyvios paieškos. Dar 128 žmonės buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, – sakė Šansi provincijos Čangdži miesto meras Chen Xiangyangas (Čen Siangjangas), praneša valstybinis transliuotojas CCTV.

Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Xi Jinpingo derybas Pekine Rusija ir Kinija nesusitarė dėl naujojo kelių milijardų dolerių vertės dujotiekio „Power of Siberia 2“, trečiadienį Rusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė Kremlius. Po 2022 m. vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą vis labiau nuo Kinijos ekonomikos priklausanti Maskva šio dujotiekio statybos darbų pradžios siekia jau kelerius metus, tačiau dėl Pekino dvejonių pažanga vyksta lėtai.

Trumpas Pekine kalbėjo apie verslą, sojas, naftą ir lėktuvus, tačiau tikrasis šio vizito svoris – ne pasirašytuose pažaduose. Po devynerių metų pertraukos Amerikos prezidento kelionė pas Xi Jinpingą parodė, kad pasaulio politinė trauka keičiasi: į Kiniją šiandien važiuoja ne tik sąjungininkai, bet ir konkurentai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

 Kinijos lyderis Xi Jinpingas trečiadienį Pekine prie Didžiosios liaudies salės pasitiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paspaudė jam ranką, rodo Rusijos žiniasklaidos paskelbta vaizdo medžiaga. Sutikimas su raudonuoju kilimu surengtas prieš Kinijos ir Rusijos lyderių derybas. V. Putinas ir Xi Jinpingas ramiai stovėjo, kol karinis orkestras grojo abiejų šalių himnus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio naktį atvyko į Pekiną, kur susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Šiuo vizitu siekiama pademonstruoti tvirtus santykius praėjus vos kelioms dienoms po geopolitinio varžovo Donaldo Trumpo vizito. V. Putinas nusileido Pekino tarptautiniame oro uoste netrukus po 23 val. 15 min. vietos (5 val. 15 min. Lietuvos) laiku, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Rusija jau kelerius metus siekia nutiesti naują dujotiekį į Kiniją, kad savo artimai sąjungininkei galėtų tiekti gamtinių dujų už milijardus dolerių. Tačiau projektas lėtai juda į priekį dėl Pekino dvejonių. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, štai kas žinoma apie siūlomą dujotiekį: 50 milijardų kubinių metrų 2600 kilometrų ilgio dujotiekis driektųsi nuo Jamalo pusiasalio šiaurės Sibire per Mongoliją į Kiniją.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas per praėjusią savaitę vykusias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas galiausiai gali pasigailėti dėl invazijos į Ukrainą.

Juodojoje jūroje Rusijos dronas naktį pataikė į Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pranešė Ukraina. Tai įvyko likus dienai iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Pekiną susitikti su Xi Jinpingu. „Dronai smogė Odesai (...) ir vienas iš jų pataikė į Kinijai priklausantį laivą. Rusai negalėjo nežinoti, koks laivas yra jūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pietų Kinijos Guangsi regione pirmadienį įvykus 5,2 balo žemės drebėjimui žuvo du žmonės ir sugriuvo 13 pastatų, pranešė valstybinė žiniasklaida. Žemės drebėjimas Guangsi Liudžou miestą sukrėtė 0 val. 21 min. vietos (18 val. 21 min. Lietuvos) laiku, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, pridurdama, kad vienas žmogus tebėra dingęs be žinios.