Kinija

Tyrant pasauliniam ekonominiam neapibrėžtumui įtampos tarptautinėje prekyboje fone, tiesioginių užsienio investicijų antra pagal dydį pasaulio galiūnė per pirmus aštuonis šių metų mėnesius pritraukė 12,7 proc. mažau nei prieš metus – 506,58 mlrd. juanių (71,2 mlrd. JAV dolerių) vertės skelbia „Trading Economics“, remdamasis Kinijos prekybos ministerija. Beveik tris ketvirtadalius  šios sumos pritraukė paslaugų, o didžiąją likusią dalį – gamybos sektorius.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pradėjo savo planuotą telefoninį pokalbį, kurio metu jiedu turi aptarti prekybą ir „TikTok“ likimą.

 Kinijos gynybos ministras ketvirtadienį atidarydamas saugumo forumą Pekine atnaujino grasinimus, kad jo šalis užims savarankišką Taivaną. Taivano „grąžinimas“ Kinijai „yra neatskiriama pokario tarptautinės tvarkos dalis“, sakė Dong Junas tarptautinių karinių pareigūnų auditorijai Pekino Siangšano forume, kasmetiniame renginyje, kurio metu Kinija siekia parodyti regioninį lyderystę ir sustiprinti karinį bendradarbiavimą. Pekinas laiko Taivaną – 23 mln.

Antradienį šiaurės rytų Kinijoje per oro šou repeticiją susidūrė du skraidantys automobiliai, skelbia CNN. Vienas iš pilotų buvo sužeistas. Vienas automobilis nukrito ant žemės ir užsidegė. Susidūrė skraidantys automobiliai Internete paskelbtuose vaizduose matyti, kad iš vieno automobilio kilo dūmų stulpas. Į įvykio vietą atskubėjo gaisrinės mašinos, greitosios pagalbos automobiliai.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Madride pareiškė, kad Vašingtonas yra labai arti susitarimo su Kinija dėl jų ginčo dėl socialinio tinklo „TikTok“ išsprendimo. Sekmadienį Madride S. Bessentas ir Kinijos vicepremjeras He Lifengas surengė naujausią derybų turą, siekdami sumažinti įtampą dėl prekybos ir dėl „TikTok“. Tikimasi, kad susitikimai tęsis iki trečiadienio – nustatyto termino, iki kurio „TikTok“ turi rasti naują pirkėją, kad nebūtų uždrausta JAV.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas vaikščiojo po Tiananmeno aikštę per iškilmingą Kinijos Pergalės dienos karinį paradą, jie buvo užfiksuoti kamerų diskutuojantys apie galimybę atlikti daugkartines organų transplantacijas, siekiant nemirtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad abu lyderiai neseniai pakeitė savo šalių konstitucijas, panaikindami kadencijų apribojimus, atrodo, jog vienintelis barjeras jų neribotam valdymui yra biologinis mirtingumas.

Kinija penktadienį pranešė, kad jos trečias ir naujausias lėktuvnešis „Fujian“ kirto pažeidžiamą Taivano sąsiaurį, kad Pietų Kinijos jūroje įvykdytų „mokslinių tyrimų ir mokomųjų misijų“. Pastaraisiais metais Pekinas skyrė milijardus dolerių savo kariuomenei modernizuoti – ši tendencija sukėlė nerimą kai kurių Rytų Azijos šalių vyriausybėms, nors Kinija tvirtina, kad jos tikslai yra taikūs. Kinija šiuo metu naudoja du lėktuvnešius – „Liaoning“ ir „Shandong“, o „Fujian“ yra išbandomas jūroje.

Taivano vyriausybė ketvirtadienį pranešė planuojanti skirti 550 mlrd. naujųjų Taivano dolerių (15,4 mlrd. eurų) salos „atsparumui“ didinti, įskaitant pagalbą nuo JAV muitų nukentėjusiai pramonei ir gynybos nuo Kinijos grėsmių stiprinimą. Tokio specialaus biudžeto projektą dar turi priimti opozicijos kontroliuojamas parlamentas. Pinigai būtų naudojami pramonei, kurią paveikė JAV įvesti 20 proc. muitai, ir žmonėms paremti, nurodė vyriausybė. Projektas taip pat apima 150 mlrd.

Derybos tarp aukščiausiųjų Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatų bei gynybos pareigūnų, anot analitikų, gali būti žingsnis link abiejų valstybių lyderių susitikimo, tačiau perspėjama, kad artimiausiu metu to laukti dar neverta. Vėliausią kartą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko 2019-aisiais, tad būtų galima tikėtis diskusijų tokiais naujausiais politiniais klausimais kaip Taivanas, Pietų Kinijos jūra bei JAV muitai.

 JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė norintis konstruktyvaus dialogo su Kinija, praėjus kelioms dienoms po didelio karinio parado Pekine, į kurį atvyko Jungtinių Valstijų priešininkai.  M. Rubio per pokalbį telefonu su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi „pabrėžė atviro ir konstruktyvaus bendravimo įvairiais dvišaliais klausimais svarbą“, nedetalizuodamas sakė Valstybės departamentas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį vykusiame virtualiame viršūnių susitikime paragino 11 kylančių galybių bloką BRICS „priešintis visų formų protekcionizmui“. „Privalome palaikyti daugiašalę prekybos sistemą, kurios centre yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO), ir priešintis visų formų protekcionizmui“, – sakė jis savo kalboje grupei, kuriai priklauso Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Saudo Arabija ir Indonezija.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas rugsėjo 2 d. demonstravo savo įtaką – jis į Tiananmeno aikštę įžengė kartu su Xi Jinpingu ir Vladimiru Putinu. Kadaise menkintas kaip nepatyręs paveldėtojas, šiandien jis tapo vienu svarbiausių autokratinės pasaulio tvarkos žaidėjų, išnaudojančiu Pekino ir Maskvos paramą siekiant savo tikslų.

Panašu, kad praradome Indiją ir Rusiją Kinijai, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Sky news“. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Indijos lyderis Narendra Modi šią savaitę vyko į Kiniją, kur dalyvavo eilėje susitikimų. N. Modi išvyko prieš trečiadienį Pekine vykusį karinį paradą, o V. Putinas buvo vienas iš Kinijos lyderio Xi Jinpingo garbės svečių, užėmęs svarbią vietą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Pekine susitiko su reto užsienio vizito į Kiniją atvykusiu Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Trečiadienį Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kartu su Xi Jinpingu Pekine stebėjo didžiulį Kinijos karinės galios paradą, per kurį užsienio lyderiams buvo parodyti povandeniniai dronai, didžiulės raketos ir lazeriniai ginklai.

Honkongo prisiekusiųjų teismas ketvirtadienį nuteisė tris asmenis, planavusius susprogdinti bombą, kad priverstų miesto valdžią kuo greičiau uždaryti sienas COVID-19 pandemijos metu, pranešė vietos žiniasklaida. Trijulė priklausė septynių asmenų grupei, kuriai buvo pateikti kaltinimai terorizmu, kai 2020 m. sausį ligoninės tualete buvo susprogdinta savadarbė bomba, o kitą mėnesį geležinkelio stotyje buvo rasta sprogstamųjų įtaisų.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Pasaulio akys krypsta į Pekiną, kur didžiausio karinio parado Kinijos istorijoje išvakarėse Xi Jinpingas akis į akį susitiko su Vladimiru Putinu. Ką jie sutarė dėl karo Ukrainoje, nežinia. Tačiau aišku viena – Kinija ir toliau maitins V. Putino karo mašiną pinigais. Mat kaimynės sukirto rankomis dėl didžiausio dujotiekio statybų. V. Putinas Pekine susitiko ir su Slovakijos premjeru, kuriam į šuns dienas vėl dėjo Vakarus – kaltino isterija ir dievagojosi, kad Europos pulti nenori.

Po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, Šiaurės Korėjos darbuotojai kruopščiai nuvalė visus daiktus, kuriuos lietė Kim Jong Unas. Kaip skelbia „Reuters“, Kim Jong Unas netgi atsivežė į Kiniją savo tualetą. Anot leidinio, visa tai yra saugumo priemonės, skirtos kovoti su užsienio šnipais.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, atvykusiu reto užsienio vizito, pranešė valstybinė žiniasklaida. Xi Jinpingas „Didžiojoje Liaudies salėje Pekine surengė derybas su Kim Jong Unu (...), kuris atvyko į Kiniją dalyvauti Kinijos liaudies pasipriešinimo karo prieš japonų agresiją ir Pasaulinio antifašistinio karo pergalės 80-ųjų metinių minėjime“, sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.

Kinija vykdo alternatyvių geležinkelio kelių statybas, kurie padės prekėms iš Kinijos (įskaitant ir tokias lietuvių pamėgtas prekyvietes, kaip „Temu“ ar „AliExpress“, jeigu šios nuspręstų sandėliuoti daugiau prekių Europoje) Europą pasiekti daug greičiau, praneša „Euronews“.  Pietų Kinijos paštas teigia, kad Čongčingo miestas greitai tapo strateginiu Kinijos prekybos tinklo centru, o jo modelis, jei ir toliau bus sėkmingas, galėtų įkvėpti vyriausybę imtis panašių investicijų šalies va...

Kinija ketvirtadienį gynė savo sprendimą pakviesti Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovus į Antrojo pasaulinio karo minėjimo iškilmes Pekine po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino juos sąmokslu prieš Jungtines Valstijas. „Kinijos diplomatinių santykių plėtojimas su bet kuria šalimi niekada nėra nukreiptas prieš bet kurią trečiąją šalį“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad jos prezidentas Xi Jinpingas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, atvykęs reto užsienio vizito, surengs derybas ir „apsikeis nuomonėmis“. „Abu (...) lyderiai surengs derybas ir nuodugniai apsikeis nuomonėmis apie Kinijos ir KLDR (Šiaurės Korėjos) santykius bei abiem rūpimus klausimus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė konfiskavusios daugiau nei 300 000 kilogramų cheminių medžiagų – metamfetamino pirmtakų, kurios, pareigūnų teigimu, keliavo iš Kinijos keliavo ir buvo skirtos Meksikos karteliui „Sinaloa“. „Tai didžiausias konfiskuotas metamfetamino gamybai naudojamų cheminių medžiagų pirmtakų kiekis JAV istorijoje“, – šalies pietuose esančios Teksaso valstijos Hiustono uoste kalbėdama su žurnalistais sakė Kolumbijos apygardos prokurorė Jeanine Pirro.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pat didžiulį karinį paradą Pekine trečiadienio rytą kalbėjosi apie nemirtingumą, o jų pokalbį užfiksavo valstybinės žiniasklaidos mikrofonai. Istorinėse scenose Xi paspaudė ranką V. Putinui ir Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong Unui ir bendravo su jais abiem, visiems einant raudonu kilimu Tiananmenio aikštėje, kai V. Putinas buvo Xi dešinėje, o Kimas – kairėje.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių dalyvavimas trečiadienį Pekine vykusiame dideliame kariniame parade buvo dalis pastangų sukurti antivakarietišką „naują pasaulio tvarką“, pareiškė Europos bloko užsienio politikos vadovė. „Žvelgdami į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, stovintį Pekine greta Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos lyderių, galime suprasti, kad tai ne tik antivakarietiška taktika, bet ir tiesioginis iššūkis tarptautinei sistemai, pagrįstai taisyklėmis“, – žurnalistams sakė Kaja Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supyko, kad Kinija ėmė draugauti su jo draugais, sako CNN. Susitikimai Kinijoje ir buvo skirti suerzinti D. Trumpą, tai puikiai pavyko, pastebi leidinys. D. Trumpas antradienį išsiliejo socialinėse medijose. Jis apkaltino Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją kuriant sąmokslą prieš JAV. „Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – žinutėje Kinijos lyderiui parašė jis.

Kinija šiais metais patyrė karščiausią vasarą per visą istoriją, pranešė šalies meteorologijos tarnyba, o karščio bangos toliau tvyro šalies pietuose.

Antradienį į Pekiną atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasirašė apie 20 susitarimų, kurie, kaip pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“, pabrėžia tvirtus abiejų šalių tarpusavio santykius. Vienas jų – teisiškai įpareigojantis memorandumas dėl naujo dujotiekio per Mongoliją į Kiniją tiesimo. Apie tai Pekine paskelbė dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Kinų prezidentas Xi Jinpingas antradienį savo kolegai iraniečiui Masoudui Pezeshkianui pasakė, kad Kinija nepritaria jėgos naudojimui nesutarimams spręsti. Xi Jinpingo žodžius citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Jėgos naudojimas nėra teisingas būdas nesutarimams spręsti. Bendravimas ir dialogas yra teisingas kelias siekiant ilgalaikės taikos“, – per derybas Pekine M. Pezeshkianui sakė Xi Jinpingas.

Nuo rugsėjo 15 d. rusams, turintiems galiojantį pasą, nebereikės kreiptis dėl vizos, atvykstant į Kiniją, antradienį pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.  Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas TASS sakė, kad naujasis reglamentas, taikomas iki 30 dienų trukmės viešnagei, galios bandomuoju vienerių metų laikotarpiu.

Rusų energetikos milžinė „Gazprom“ ir kinų valstybinė kompanija CNPC antradienį pasirašė įpareigojantį susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“, kuriuo dujos iš Rusijos Jamalo telkinių per Mongoliją į Kiniją bus tiekiamos 30 metų, statybos, pranešė „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Sandoris buvo ilgai atidėliojamas dėl sunkių derybų dėl kainų ir kiekio. Tikimasi, kad naujuoju maršrutu bus tiekiama 50 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą Pekine prieš didžiulį karinį paradą pareiškė Kinijos vadovui Xi Jinpingui, kad jų šalių ryšiai yra „beprecedenčio lygio“. Pasaulio lyderiai, įskaitant Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, trečiadienį renkasi Kinijos sostinėje stebėti Pekino galios demonstravimo.

Serbijos prezidentas antradienį vyks į Pekiną susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir dalyvauti kariniame parade, kurio vengia dauguma Europos lyderių, pirmadienį patvirtino jo biuras.  Aleksandaras Vučičius per savo trijų dienų vizitą kartu su Irano, Šiaurės Korėjos ir Slovakijos – vienintelės kitos Europos šalies – vadovais dalyvaus renginyje Pekine, skirtame paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per išplėstinį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimą pateikė „pasaulinio valdymo iniciatyvą“. Jam jau suskubo pritarti Rusijai vadovaujantis Vladimiras Putinas. Vakaruose perspėjama, kad šios Kinijos iniciatyvos panašesnės į galios atėmimą iš JAV ir Vakarų, o ne pasaulinę santvarką.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, pirmadienį sukvietęs regiono lyderius į aukščiausiojo lygio susitikimą, kritikavo „patyčias“ pasaulio tvarkoje. Savo kalboje šiauriniame Tiandzino mieste jis ragino lyderius, įskaitant Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi, „laikytis sąžiningumo ir teisingumo.

Rusijos ir Baltarusijos prezidentai pirmadienį prisijungė prie dviejų dešimčių Eurazijos lyderių Kinijos prezidento Xi Jinpingo paskutinę  viršūnių susitikimo ceremonijoje dieną.  Šiuo aukščiausiojo lygio susitikimu siekiama, kad Pekinas atsidurtų regioninių santykių centre.

Keturių dienų vizito Kinijoje metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pristatys savo idėją apie „daugiapolį pasaulį“. Tai jis atskleidė sekmadienį prieš išvykimą paskelbtame interviu. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikime Tiandzine jis susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Naujienų agentūrai „Xinhua“ V. Putinas sakė besitikintis, kad susitikimas suteiks „papildomą galingą postūmį“ kuriant naują pasaulio tvarką.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

Ketvirtadienį Honkongo teismas baigė klausyti baigiamąsias kalbas žiniasklaidos magnato Jimmy Lai byloje, siejamoje su nacionalinio saugumo klausimais, tačiau teisėjas atsisakė nurodyti, kada bus paskelbtas nuosprendis. 77-erių J. Lai, įkūręs demokratinius principus ginantį bulvarinį leidinį „Apple Daily“, ginčijo jam pateiktus kaltinimus dėl sąmokslo su užsienio valstybėmis.

Kinijos vyriausiasis pareigūnas vadovaus delegacijai, kuri šią savaitę vyks į prekybos derybas Vašingtone, ketvirtadienį pranešė Pekinas, abiem pusėms bandant susitarti dėl paliaubų po ilgus mėnesius trukusios trinties. Kinijos tarptautinės prekybos atstovas Li Chenggangas ir prekybos viceministras „vyks į Vašingtoną susitikti su atitinkamais JAV pareigūnais“, sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian.

Kinija ketvirtadienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas rugsėjo 3 dieną Pekine dalyvaus didžiuliame kariniame parade, skirtame paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Kinų užsienio reikalų ministro pavaduotojas Hong Lei apie Kim Jong Uno dalyvavimą pranešė spaudos konferencijoje.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad prašyti jos prisijungti prie branduolinio nusiginklavimo derybų su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija yra „nepagrįsta ir nerealu“, praneša „Reuters“. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas tokias pastabas išsakė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė branduolinių ginklų kontrolę ir kad nori, jog dalyvautų ir Kinija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ pasidalijo žinute, kurią, jo teigimu, jam atsiuntė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, rašo „Bloomberg“. Tai – pirmasis žinomas jų bendravimas per daugiau nei dvejus metus ir pirmasis viešas Xi Jinpingo įrašas, kuriame jis siunčia geriausius linkėjimus Ukrainai, minint jos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. metines.

„Bloomberg“ pranešė, kad rugsėjo 3 d. Pekine vyksiantis paradas, skirtas 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, taps naujausių ginklų arsenalo demonstracija. Rugpjūčio 9 d. palydovinėse nuotraukose užfiksuota dešimtys bepiločių orlaivių, oro gynybos sistemų, artilerijos bei raketų pavyzdžių.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva yra „stabiliausi, brandžiausi ir strategiškai reikšmingiausi“ tarp didžiųjų pasaulio valstybių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Susitikimo su Rusijos Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu metu Xi Jinpingas gyrė šalių santykius kaip „stabilaus pasaulio taikos šaltinį“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant to, jog šalyje buvo sukurta rekordiškai daug švarios energijos pajėgumų, pirmąjį šių metų pusmetį Kinijoje sparčiai augo naujų anglimi kūrenamų elektrinių skaičius. Anglis dešimtmečius buvo pagrindinis Kinijos energijos šaltinis, tačiau pastaraisiais metais sparčiai augantis vėjo ir saulės energijos įrenginių skaičius suteikė vilčių, kad šalis gali atsisakyti taršaus iškastinio kuro.

Penktadienį šiaurės vakarų Kinijoje sugriuvus statomam tiltui žuvo dvylika žmonių, keturi dingo, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Valstybinio transliuotojo CCTV paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip staiga įgriuvo ir į apačioje tekančią Geltonąją upę nukrito vidurinė tilto arkos dalis. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad avarija įvyko nutrūkus plieniniam lynui. Laikraštis „People's Daily“ pranešė, kad tuo metu statybvietėje buvo 15 darbininkų ir projekto vadovas.

JAV kariuomenės ir ginklų kontrolės ekspertų teigimu, kartu su didžiuliu tradicinės karinės ginkluotės stiprinimu Kinija pradėjo sparčiai ir nuosekliai didinti savo branduolinių pajėgų dydį ir pajėgumus, praneša „Reuters“. Ruošiasi užimti Taivaną? JAV Strateginės vadavietės vadas Generolas Anthony Cottonas kovo mėnesį JAV Kongresui pranešė, kad Kinijos lyderio Xi Jinpingo nurodymas, kad Kinijos karinės pajėgos turi būti pasirengusios iki 2027 m. užimti Taivaną, skatina branduolinių ginklų, kur...

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis neišvengiamai bus įtraukta į bet kokį karą dėl Taivano dėl savo artumo prie savarankiškai valdomos salos ir didelio filipiniečių darbininkų skaičiaus ten, nepaisant Kinijos stipraus protesto dėl tokių pareiškimų.