biudžetas

Pirmadienį Vyriausybėje posėdžiaus koalicinė taryba – valdančiosios daugumos atstovai ketina tęsti diskusijas apie kitų metų valstybės biudžetą. „Koalicinėje taryboje toliau bus kalbama apie kitų metų valstybės biudžetą – svarbiausias eilutes, prioritetus ir atskirų sričių finansavimą“, – Eltai teigė premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.  Anot jo, nuolatinis bendravimas svarbus siekiant iki biudžeto priėmimo koalicijoje pasiekti tarpusavio sutarimą.

Nuo pirmadienio pūtęsis burbulas apie krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės poziciją sprogo – trečiadienio rytą premjerė Inga Ruginienė pateikė kolegės atsistatydinimo raštą. Daug kas spekuliuoja, kas galėjo privesti prie tokių sprendimų: sumažintas valstybės biudžetas krašto apsaugai, konkurencija ar dar neišgirstos priežastys. Apie tai, kas iš tiesų galėjo paskatinti krašto apsaugos ministrę atsistatydinti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Ainiu Lašu.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Rugienienė sako, kad 2026-ųjų viešųjų finansų planas dar turėtų būti koreguojamas. Ministrė pirmininkė teigia laukianti suinteresuotų asmenų pastabų. „Jeigu kažkas mato, kad techniniame lygmenyje yra susiderėta ne dėl tų skaičių arba procesas vyksta ne tokia linkme, kokia reikia, visada prašau, kad man signalizuotų. Susėdame, kalbamės ir darome sprendimus.

Kitąmet Vyriausybė siūlo daugiau nei dešimtadaliu didinti pensijas ir minimalią algą. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojams algų augimo tempą lėtina ir tvirtina, kad dabar svarbiausia – gynyba. Didesnių algų reikalaujantys pareigūnai jau bruzda. O gynybos pirkiniams Vyriausybė ketina skolintis, tad valstybės skola kitąmet sieks 10 milijardų eurų, o ateityje gali dar labiau didėti. Prie Vyriausybės vos prieš 4 mėnesius pareigūnai proteste reikalavo skubiai didinti algas.

Lietuvos biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 0,3 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 2,9 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 2,7 proc. BVP.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės pateiktame projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad trūkstamų lėšų mokytojų atlyginimams būtų galima rasti peržiūrėjus kitus biudžeto prioritetus. „Iš kažko kito nuėmus galima uždėti mokytojams“, – Seime antradienį žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.  Pernai atnaujintoje šakos sutartyje numatoma pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Seimui antradienį pradeda teikti 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.  Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų augti daugiau nei 69 eurais „į rankas“ – iki 1153 eurų prieš mokesčius. Pensijos kitąmet didinamos 12 proc.

Seimui antradienį teikiant kitų metų valstybės biudžeto projektą, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad jo pakeitimai Seime gali būti tik nežymūs. Tuo metu kiti valdančiųjų atstovai sako, kad biudžeto projektas dar keisis. „Pasiūlymų, aišku, bus labai daug, ir Seimo narių, ne tik iš opozicijos, ir iš pozicijos, manau, bet nelabai yra pajamų, kurias būtų galima perskirstyti“, – LRT radijui antradienį sakė A. Sysas.

Seimui antradienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems praėjusį ketvirtadienį pritarė Ministrų kabinetas. Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – jos auga iki 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų. Vyriausybė teigia, kad sudarant 2026 metų biudžetą pavyko užtikrinti valstybės saugumą ir pasirūpinti kitomis viešosiomis paslaugomis.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad komentuojant apie kitų metų lėšų gynybai paskirtį, esą po lėšomis gynybai yra pakišami planai atnaujinti savivaldybių infrastruktūrą, įvyko nesusipratimas. „Manau, čia daugiau buvo nesusipratimas, nesusikalbėjimas. Kur įvyko nesusipratimas, niekur nėra pabrėžta, kad mano interviu buvo duotas antradienį, o viskas nuskambėjo trečiadienį ir ketvirtadienį, aš po to nekalbėjau.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl gynybos biudžeto, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kartu su kariuomenės vadu Raimondu Vaikšnoru palaikys poziciją dėl didesnio finansavimo. „Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras turi ginti gynybos biudžetą, nes mūsų gynyba šiuo metu yra pats svarbiausias prioritetas. Tai, aš manau, kad mes visi turime būti vienoje ir sutelktoje komandoje. Pradinės sumos, kurios buvo siūlomos gynybai, tikrai neatitiko mūsų poreikio.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nėra pagrindo teigti, jog kitų metų gynybos biudžete numatytos lėšos bus skirtos tenkinti kitiems poreikiams. Pasak šalies vadovo, kariuomenės vadas pirmasis pamatys, jeigu su biudžete gynybai numatytais pinigais bus elgiamasi netinkamai. „Kad kuriamos sąmokslo teorijos vėlgi, mūsų pačių viduje, man yra visiškai nesuprantama. Ir kas jau kas, bet kariuomenės vadas pirmasis matys, jeigu yra kažkas negerai.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Valstybės gynybos fondas, į kurį patenka dalis krašto apsaugos biudžeto, bus skirstomas pirmiausia siekiant vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje ir klausantis karinio patarimo. „Man atrodo, kad mes turime pasitikėti mūsų kariuomene“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. „Pirmas prioritetas – mes turime vykdyti įsipareigojimus, kuriuos davėme savo partneriams. Tai yra, neabejotinai, divizija, tai yra NATO įsipareigojimai.

Mūsų šalyje vyks vienos grupės etapo turnyras ir pačios svarbiausios kovos, kuriose bus rungiamasi dėl Europos čempionato trofėjaus ir medalių. Lietuvos rinktinė grupės etapo rungtynes žais Klaipėdoje, finalinis etapas vyks Vilniuje. Grupių etapus savo šalyse taip surengs Belgija, Suomija ir Švedija. Spaudos konferencijos metu pristatyti Europos čempionato tikslai ir pasiruošimo planai.

  Vyriausybei ketvirtadienį patvirtinus 2026 metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog jis atspindi Vyriausybės programinius įsipareigojimus ir laikmečio iššūkius. „Biudžeto prioritetas – ir kiekvieno žmogaus, ir valstybės sienų saugumas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra įtemptas, bet siekia atliepti gynybos ambicijas, gerina senjorų padėtį. „Biudžetas yra įtemptas, tamprus iš visų pusių, jie stengiasi atliepti du dalykus – mūsų ambiciją dėl gynybos ir atliepia ją, bet, kita vertus, reikia pažymėti, kad rasta 90 mln. eurų papildomam indeksavimui pensijų ir tai leis pensijų padidinti maždaug 12 proc.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, Lietuvoje pradėtų veikti nuo 2027 metų. Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui nukelti e. tollingo įsigaliojimo datą nuo 2026-ųjų iki 2027-ųjų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkė Ineta Kursevičienė nepatenkinamomis vadina kitų metų biudžeto projekte numatytas lėšas statutinėms tarnyboms. Ketvirtadienį pristatytame projekte nurodoma, kad 2026 metais statutinių pareigūnų atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 110 eurų, tai yra 5 procentais. Tačiau, pasak I. Kursevičienės, tiek atlyginimai didės tik labai mažą algos koeficientą turintiems ir nedaug uždirbantiems pareigūnams.

Finansų ministerijai siūlant nuo kitų metų kiek padidinti dyzelino akcizą – dėl to litras kuro brangtų maždaug 4 centais, ministras sako, jog toks sprendimas sušvelnintų labai spartų jo augimą, koks buvo numatytas anksčiau.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui dar dvejus metus mokėti subsidijas darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas ministrų kabinetas patvirtino kartu su 2026 metų valstybės biudžeto projektu. Toliau projektas bus teikiamas Seimui.

Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas kitąmet turėtų augti maždaug 9 proc. iki beveik 64,6 mln. eurų. Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Šiemet asignavimai VSD siekia daugiau nei 59,2 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo mažėsiantį šios žvalgybos institucijos biudžetą. Numatoma, 2027-aisiais ir 2028-aisiais jis sieks beveik 59 mln. eurų. Toliau biudžetą svarstys Seimas.

Valdančioji dauguma ketina keisti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, šie sprendimai turėtų būti priimti kartu su ateinančių metų biudžetu. „Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Ketvirtadienį Vyriausybė nusprendė kartu su biudžeto projektu Seimui siūlyti 115 eurų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1153 eurų prieš mokesčius, o minimalų valandinį atlyginimą (MVA) didinti iki 7,05 euro „ant popieriaus“ – abu šie skaičiai augtų 11,1 proc. Dėl tokio sprendimo Vyriausybė tarėsi su profsąjungomis bei socialiniais partneriais Trišalėje taryboje. Seimui priėmus pakeitimus, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais siektų 47,7 proc.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. „Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų – šios sumos augs atitinkamai 3 mlrd. ir 4,36 mlrd. eurų, lyginant su 2025-ųjų biudžetu. Tai numatyta Finansų ministerijos registruotame projekte – jį ketvirtadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2025 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,3 proc. nuo BVP.

Siūlomu 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžetu siekiama išlaikyti pusiausvyra, lygiagrečiai reaguojant į naujus iškylančius iššūkius – gynybos, saugumo bei konkurencingumo klausimus, teigia eurokomisaras Piotras Serafinas. Pasak Lietuvoje viešinčio Europos Komisijos (EK) nario, planuojamame ES biudžete skiriamas išskirtinis dėmesys gynybai ir Bendrijos išorinių sienų apsaugai. Čia nemenkas vaidmuo atitenka ir Lietuvai, kuri ribojasi tiek su Rusija, tiek su Baltarusija.

Už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus šiemet pervesta 39,6 mln. eurų. Kaip antradienį pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), valstybės biudžetą papildė 23,9 mln. eurų, o savivaldybių – 15,7 mln. eurų. Tarnybos teigimu, per šių metų I–III ketvirčius buvo įveiklinta ne mažiau kaip 25 tūkst. hektarų valstybinės žemės. „Metų pradžioje iškėlėme ambicingą tikslą – įveiklinti ne mažiau kaip 25 tūkst. ha valstybinės žemės.

Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos kitais metais galėtų augti 5,2 proc., o vėliau nuosekliai mažėtų. Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, Vyriausybei trečiadienį pritarus minsiterijos siūlymui supaprasti fiskalinės drausmės taisykles ši riba yra pagrindinė taisyklė – dabar vienintelis ribojantis dydis bus išlaidų augimas. Tai, pasak jo, reiškia, kad didinama fiskalinė erdvė, bet išsaugomas ir viešųjų finansų tvarumas.

Valdančiųjų Socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai antradienį renkasi aptarti kitų metų biudžeto projekto. Tai bus pirmas bendras trijų frakcijų posėdis rugpjūtį suformavus naują valdančiąją koaliciją. Jose iš viso yra 82 nariai. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas BNS išvakarėse sakė pristatysiantis pirminį 2026 metų valstybės biudžeto projektą, pagrindinius jo prioritetus.

Valdantiesiems dėliojant kitų metų valstybės viešųjų finansų kontūrus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad 2026-ųjų biudžetas dėl geopolitinių iššūkių bus įtemptas, o išlaidos gynybai turėtų siekti apie 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Parlamento vadovas pabrėžia, kad pakankamai lėšų bus skirta ir socialinei apsaugai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Planuojant kitų metų valstybės biudžetą, pagrindinis prioritetas išlieka gynyba, teigia ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Ji tikina, kad dar šią savaitę vyks susitikimas su visais ministrais, po kurio bus pradedami vieši biudžeto klausimų svarstymai. „Dedame visas pastangas, kad 5 proc. BVP (gynybai – ELTA) būtų tas skaičius, kurį galėtume dar šiais metais pasiekti – visos dėlionės yra apie tai.

Derybos dėl ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto jau įpusėjo, projektas Seimą pasieks laiku – iki spalio 17 d., sako paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. „Dėl biudžeto – iki spalio 17 d. jis turi ateiti į Seimą, čia yra tam tikri terminai“, – Seime svarstant naujosios Vyriausybės programą ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį po balsavimo pakoregavo šių metų sostinės biudžetą. Atnaujintame projekte biudžeto pajamos didėjo 113 mln. eurų – nuo 1,426 mlrd. metų pradžioje iki 1,539 mlrd. eurų, išlaidos augo daugiau nei 118 mln. eurų – nuo 1,56 mlrd. iki beveik 1,68 mlrd. eurų. Už pakoreguotą 2025 m. sostinės biudžetą balsavo 30 tarybos narių, 2 buvo prieš ir 12 susilaikė.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Šiaurės Europos šalys ketvirtadienį renkasi Vienoje, kur tarsis dėl bendros pozicijos prieš dvejus metus truksiančias intensyvias derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto.

Planuojamas artimiausių metų teismų biudžetas neleis tinkamai vykdyti funkcijų ir kelia grėsmę teismų nepriklausomumui, teigia Teisėjų taryba. „Suplanuota asignavimų suma nepakankama Konstitucijoje įtvirtintai teisingumo funkcijai vykdyti ir kelia grėsmę teismų nepriklausomumui“, – teigiama praėjusią savaitę paskelbtame tarybos pareiškime.

Klaipėdos „Neptūnas“ pasitinka naują sezoną, kuriame varžysis ne tik Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), bet ir sugrįš į Europos taurę. Klubo direktorius Martynas Mažeika prieš sezono startą apžvelgė klubo finansinę situaciją, įvardindamas konkrečius biudžeto skaičius. „Girdėjome labai daug komentarų, kad mūsų biudžetas viršys net keturis milijonus eurų. Būtų labai smagus skaičius, bet šiai dienai tokio neturime. Mūsų biudžetas bus apie 2,8 milijono eurų, didžiąją dalį sudaro savivaldybės lėšos.

Belgrado „Partizan“ artėjantį Eurolygos sezoną pasitinka su gerokai išaugusiu biudžetu. Komandos prezidentas Ostoja Mijailovičius pateisindamas išaugusias bilietų kainas atskleidė apie trečdaliu išaugusią klubo piniginę. „Supranu, kad bilietai gerokai pabrango tiek nuo praėjusio, tiek nuo dar ankstesnio sezono. Vis dėlto mūsų biudžetas auga ir matau norą patekti į Eurolygos finalo ketvertą, aukštus tikslus, bet jie įgyvendinami ne emocijomis, o pinigais, kurie pritraukia aukšto lygio žaidėjus.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pranešė, kad 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įskaitant Lietuvą, prašo paskolų, kurių vertė siekia mažiausiai 127 mlrd. eurų, pagal naują programą, skirtą padidinti gynybos išlaidas. Ši programa yra svarbi ES pastangų skatinti ginklų pirkimus dalis, blokui siekiant skubiai stiprinti Europos gynybą, susidūrus su Rusijos keliama grėsme.  ES centrinio biudžeto lėšomis remiamas Europos saugumo veiksmų programos (SAFE), kurios vertė yra 150 mlrd.

Briuselio valdininkai pradėjo dėlioti planą, kaip artimiausiais metais leis visų Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Būsimasis daugiametis biudžetas įspūdingas – trilijonas 700 milijardų eurų. Esminis klausimas – kam ši įspūdinga suma bus išleista? Lietuvos interesas kuo daugiau skirti saugumui ir gynybai, tačiau panašu, jog ši sritis vis dar nebus svarbiausia Briuselyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Sąjungos finansų ministrai antradienį leido 15-ai šalių narių, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, nukrypti nuo griežtų bloko biudžeto taisyklių, kad galėtų papildomai skolintis gynybos išlaidoms padengti. ES šalys privalo išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą ir mažesnį nei 60 proc. skolos ir BVP santykį. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos keliama grėsmė Europos saugumui paskatino ES šalis didinti savo gynybos pajėgumus.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ paliko galioti Lietuvai anksčiau suteiktą „A2“ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva. Agentūros analitikai vertina, kad artimiausius kelerius metus šalies biudžeto deficitas augs dėl didėjančių išlaidų gynybai, o ekonomika išliks stipri dėl vidaus paklausos – šiemet realaus BVP augimo tikimasi 2,8 proc., kitąmet – 2,5 proc., trečiadienį pranešė Finansų ministerija.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 29,984 mlrd. eurų arba 38,2 proc. BVP, išlaidos – 30,99 mlrd. eurų – 39,5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 10,7 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 17,496 mlrd. eurų, arba 58,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

382 mln. eurų – tokio dydžio šių metų Klaipėdos miesto biudžeto prognozuojamas pajamas patvirtino savivaldybės taryba. Palyginus su 2024 m., pajamų augimas siekia 16 proc.   Kaip skelbiama pranešime, šiais metais prognozuojamos biudžeto pajamos – daugiau nei 382 mln. eurų, o patvirtinti asignavimai siekia daugiau nei 428 mln.  Didžiausia biudžeto dalis atiteks švietimui – daugiau nei 220 mln. eurų, socialinės atskirties mažinimui – daugiau nei 55 mln.

Vilniaus savivaldybės patvirtintame rekordiniame 1,5 mlrd. eurų miesto biudžete – milijonas eurų skirta Benkunsko reklamai ir dar 4 milijonai festivaliui „Žalias kaip Vilnius“. Opozicija tokius Vilniaus valdžios užmojus vadina pinigų taškymu. Esą pagyros socialiniuose tinkluose, kaip klesti Vilnius ir koks geras yra sostinės meras, primena parodomąjį spektaklį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Čia yra dar vienas melas ir klaidinga informacija“, – rėžė Valdas Benkunskas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.  „Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. „Mano nuomone, valstybėje turėtų būti aiškus susitarimas dėl vidaus saugumo finansavimo. Kaip yra su kariuomene – jiems priskiriamas procentas nuo BVP, ir ta suma automatiškai skiriama“, – interviu naujienų portalui „15min“ šeštadienį sakė A. Paulauskas.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Neseniai Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kuris sukėlė nemažai diskusijų ir nerimo visuomenėje. Nutarimas nuo 2026 m. iki 2030 m. krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iškelia klausimą, ar toks reikšmingas finansavimo padidinimas netaps našta kitoms svarbioms sritims, pavyzdžiui, švietimui. Švietimas yra viena iš esminių sričių, sukeliančių daug diskusijų ir nepasitenkinimo.