Žvarbi 2011-ųjų lapkričio pabaiga. Tūkstančiai lietuvių visoje šalyje prieš 8 metus rikiavosi prie kone per naktį bankrutavusio „Snoro“ banko skyrių.
Netrukus visa Lietuva pamatė, kur dingo šimtų tūkstančių banko klientų santaupos ir investicijos. Prabangūs automobiliai požemiuose ir įspūdingas nekilnojamasis turtas.
O banko pinigus, kaip įtariama, po 5 ar net 74 mln. eurų vienu mygtuko paspaudimu 2008 metų lapkritį į savo sąskaitas Šveicarijos bankuose siuntę „Snoro“ savininkai netrukus jau visiems sudie mojo iš Londono.
Jungtinės Karalystės teisėsaugai vos paleidus Vladimirą Antonovą ir Raimondą Baranauską už užstatą – abu kaip mat spruko į Rusiją.
Žinoma, visa ši istorija kur kas sudėtingesnė. Trečiadienį Generalinė prokuratūra kartu su FNTT po 8 metus trukusio pinigų plovimo schemų nagrinėjimo didžiulę bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.
Pareigūnai į dėžes krovė net 517 bylos tomų. Nedaug trūksta iki Sausio 13-osios 700 tomų bylos apimties.
Vien buvusiems „Snoro“ savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui surašyta prieškalėdinė dovana – kaltinamasis aktas, kuris sudaro dar 3 tomus. Jie kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.
„Pagal nusikalstamas veikas, dėl kurių pareikšti kaltinimai, numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė 10 metų pagal tuo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kiti straipsniai numato šiek tiek švelnesnes bausmes“, – sako prokuroras Darius Stankevičius.
„Žala byloje siekia beveik 500 mln. eurų. Ir didesnę dalį tų pinigų – 220 mln. eurų – mes nustatėme buvimo vietą ir šiuo metu byloje yra apribota. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis tos žalos bus atlyginta“, – pasakoja FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianeckas.
Turto paieškos vyko net 18 skirtingų šalių: Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Kosta Rikoje ir kitur.
Bankrutavusiame banke pinigus laikiusių lietuvių patirtos žalos atlyginimu užsiimantis Indėlių ir investicijų draudimas sako, kad tą žalą, kuri buvo apdrausta, indėlius iki 100 tūkst. eurų jau susigrąžino kone visi klientai. Tiesa, draudimas iš „Snoro“ atgavo tik 70 proc. šių lėšų.
Tuo metu šimtai žmonių, turėję „Snoro“ akcijų ir obligacijų, dar neatgavo visų pinigų.
„Šiai dienai neatsiėmusių draudimo išmokų yra 600 vienetų už 1,5 mln. eurų. Iš mokėtų draudimo išmokų „Snoro“ neįsigaliojusių akcijų ir obligacijų savininkams yra virš 7,5 mln. eurų. Tai galima sakyti, kad tęsiasi šitas draudimo išmokų išmokėjimas būtent šitiems neįsigaliojusių akcijų ir obligacijų savininkams“, – teigia indėlių draudimo įmonės vadovė Aurelija Mažintienė.
Turtus iš paprastų žmonių ir verslo suneštų pinigų, kaip įtariama, sau krovęsi Antonovas ir Baranauskas bus teisiami už akių.
„Rusija neišduoda savo piliečių, taip pat ir kito kaltinamojo. Ir atsakymai yra tokie, kad informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, pažeis Rusijos federacijos įstatymus ir jie tokios informacijos teikti negali. Taip sakant, jie pateikė mums neigiamą atsakymą“, – kalbėjo D. Stankevičius.
Beje, buvę banko savininkai daro priešingai – iš Lietuvos jie patys bando prisiteisti per milijardą eurų. Šiemet gegužę jie pasiekė, kad Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas iškeltų bylą Lietuvai tarptautiniame arbitraže.