Dar daugiau, ekspertai perspėja, kad verslininkai būsto kainas gali dar labiau padidinti, o planuojantiems imti paskolas tai gali būti ne vienintelė prasta žinia.
Sustojusios statybos, nė vieno darbininko ir stovintys kranai – tarytum pranašiškas vaizdas, kad šalies būsto rinka mažina apsukas. Tą rodo ir statistika – gruodį naujų butų pardavimai, lyginant su 2021-ųjų gruodžiu, stipriai krito – 80–90 procentų. Vilniuje praėjusį mėnesį parduotas 141 naujas butas, Kaune 25, o Klaipėdoje vos 2.
„Mes esame NT rinkos susitraukimo pradžioje“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Bet verslas, bent jau viešai, sako, kad panikos ir nerimo nėra.
„Situacija, sakyčiau, yra ramesnė. Ramesnė, negu buvo praeitais metais, jinai nėra kažkokia pesimistinė, ar bloga“, – tikina Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Bet džiūgauti tikrai nėra dėl ko – žmonės perka mažiau būstų ir tam yra suprantamas paaiškinimas.
„Lietuvos banko duomenys rodo, kad naujų būstų paskolų palūkanos labai sparčiai auga, dabar jos jau pasiekė 4 procentus ir tai yra didžiausias skaičius nuo pat 2015 metų“, – kalba A. Izgorodinas.
Praktikoje tai reiškia, kad paskolas paėmusiems gyventojams mėnesinės įmokos gerokai išaugo.
„Tos palūkanos, manau, kad galėjo pakilti 100 eurų ir net daugiau. Ir tai kai kurioms šeimoms yra ta suma, kuri veikia ir perkamąją galią ir vartojimą“, – aiškina A. Izgorodinas.
Padaugėjo ir nutraukiamų sutarčių, kuriomis žmonės rezervuodavo būstus. Vilniuje gruodį tokių atvejų buvo jau 34. Tiesa, tą darė ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai.
„Mažesni plėtotojai tiesiog nutraukdavo sutartis, sumokėdavo baudas ir sakydavo, kad mes dabar negalime pastatyti už tiek, kiek žadėjom 21 metų vasarą, ar pradžioje, kada sudarėme rezervacinę sutartį, kita priežastis, patys pirkėjai, kurie buvo rezervavę ir dabar galbūt pasikeitė jų galimybės, norai, pageidavimai“, – kalba M. Statulevičius.
Anot ekonomistų, toks sąstingis rinkoje gali užsitęsti ilgesniam laikui, bent jau metams. Pernai baigėsi ir tie laikai, kai verslininkai būstus parduodavo dar net nepastatytus.
„Jie iki šiol taip greit pardavinėdavo, kad nespėdavo pastatyti ir jau buvo įprasta, kad parduoda pažadus, brėžinius ir praeitais metais didžioji dalis jų siūlomų būstų ir buvo tik brėžiniuose, tai žmonės nebuvo nusiteikę pirkti kažką, ką pastatys po metų, pusantrų“, – sako Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Todėl dabar reikia jau pasistengti, viliojant pirkėjus.
„Jau dabar siūlo ir nuolaidų tam tikrų, ir dovanų, ir buitinės technikos, ar apmoka šildymo kaštus, ar banko palūkanas siūlo apmokėti, ar galbūt atšaukti lengvai sutartį preliminarią pirkimo, jeigu kažkas pasikeičia, be didesnių baudų, arba apskritai be baudų“, – teigia A. Antanavičius.
Bet laukiantiems mažesnių kainų verslas gerų žinių neturi – sako, gerokai išaugo sąnaudos. Juolab, ir kaip patys pažymi, bankai paskolas žmonėms vis dar dalina, pinigų kranelis dar neužsuktas.
„Spaudimas kaštams tikrai didelis, reiškia kainos mažėti gali nebent tik ten, kur jos buvo neteisingai įvertintos, neteisingai sudaryta kainodara. Tą dažniausiai daro mažesni, mažiau patyrę plėtotojai, nepataiko į kainodarą ir tuomet turi atsitraukti truputį nuo savo kainos“, – tvirtina M. Statulevičius.
Asociacijos vadovas sako, kad žmonės pinigų dar turi – su paskolomis nuperkama tik apie pusė parduodamų būstų. O turintieji pinigų nori juos investuoti, kad nenuvertėtų dėl infliacijos. Taigi, laukiantiems mažesnių kainų gali tekti nusivilti dar labiau.
„Kažkiek kainos didės. Nedaug, bet kažkiek jos šiemet, greičiausiai, padidės. Vienženklis gali būti pokytis, nebe dviženklis, kaip matėme, manau didesnė tikimybė, kad kainos visgi dar gali padidėti“, – teigia A. Antanavičius.
Vis tik daugiau niūrių žinių sklinda ne iš mūsų verslininkų, o iš Frankfurto, kur įsikūręs Centrinis Europos Bankas.
„Jie aiškiai sako, kad jie ketina toliau didinti bazines palūkanas“, – kalba A. Izgorodinas.
Į nekilnojamojo turto rinką pastaruoju metu įsisuko ne tik pakilusių palūkanų ir galimos recesijos vėjai, bet ir Konkurencijos taryba. Ji praėjusią savaitę skyrė baudų už beveik milijoną eurų nekilnojamojo turto agentūroms.
Nustatė, kad jos tarpusavyje buvo susitarusios nevilioti, nekonkuruoti dėl turimų klientų ir darbuotojų. Toks susitarimas, anot tarnybos, užkirto kelią pirkėjams siūlyti geresnes sąlygas. Baudos skirtos 39 agentūroms, nors jos sako, kad su sprendimu nesutinka ir jį skųs teisme.
