Sunkiai sužeisti ir išvargę paskutinio ukrainietiško Mariupolio bastiono „Azovstal“ gynėjai sudėjo ginklus ir pateko į Rusijos okupantų nelaisvę. Tačiau jų žmonos ir artimieji nežinioje – kas bus su jų vyrais, kai Rusija ketina „Azov“ kovotojus teisti už terorizmą ir grasina mirties bausmėmis?
„Tada Rusijos pusei būtų sunku paaiškinti ne tik ukrainiečiams, bet ir Vakarams. Žmonės jums pasidavė – taip, jie sužeisti, taip, jie prieš jus kovojo, taip, jūs apie juos kūrėte legendas, darėte juos ne žmonėmis, o žvėrimis – bet finale jie pasidavė visam pasauliui matant. Jeigu jūs juos nužudėte, įkalinote arba jie tiesiog dingo, tai kaip mes galime su jumis kalbėtis?“, – kalbėjo VU TSPMI docentas Deividas Šlekys.
Tuos, kurie Ukrainos prezidento leidimu sudėjo ginklus, Rusijos ir Baltarusijos propagandiniai kanalai eksponuoja kaip didžiausius Putino sukelto baisaus karo trofėjus.
„Sakyčiau, kad ji jų negražins visų, nes tai dabar bus puikus derybinis koziris. Prezidentas Zelenskis pasakė, kad mums reikia herojų gyvų, o ne mirusių, tai kartu tai yra ir silpnoji vieta. Vadinasi, jei tu visam pasauliui pasakei, kad tau reikia jų gyvų, tai Rusija sakys: „gerai, mes duodame juos gyvus, bet ką tu už tai mums duodi mainais? Mums netiks 500 rusų kareivių į 300 „Azov“ karių“. Ne, čia nebus paritetinis mainas, Rusija gali paprašyti kažko daugiau“, – sakė D. Šlekys.
Gali prasidėti kontratakos
Savanoriškas „Azov“ bataliono ginklų sudėjimas toli gražu nereiškia, kad Rusija laimėjo. Netrukus ukrainiečiai gali pabandyti atkovoti prarastą miestą, tačiau tai padaryti bus labai nelengva.
„Tikrai galvoju, kad Ukraina vis tiek turės eiti į kažkokį kompromisą. Besąlyginės Rusijos kapituliacijos, kad jie išeis iš tos teritorijos, atsisakydami visų savo ambicijų ir palikdami ir Krymą, ir Luhanską, ir Donecką Ukrainai, sunkiai įsivaizduoju“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Nors karine prasme Rusija silpnėja, o Ukraina stiprėja, bet kaip pastebi karo analitikai – jei rusai blogai puola, tai nereiškia, kad blogai ginsis.
„Tikrai yra sudėtinga Rusijos pajėgas išstumti šiuo metu ir bus sudėtinga ateityje, nes jos yra gerai įsitvirtinusios. Nemanau, kad ukrainiečiai ryšis plataus masto atakoms, kurios galėtų taip pat sugriauti jų pačių infrastruktūrą. Jie tikrai nenaudos tos pačios taktikos, kurią naudojo rusai“, – kalbėjo specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys.
Ukraina kol kas negali visu pajėgumu naudoti iš Vakarų gaunamos ginkluotės, bet kai reikalingas kiekis ukrainiečių karių bus paruošti karui su modernia ginkluote, gali prasidėti didžiulės kontratakos.
„Visi nori greito proveržio, bet greito proveržio tikėtis nereikėtų. Greitas proveržis reiškia didelę riziką prarasti karius, prarasti techniką,. Sakyčiau, kad reikėtų elgtis racionaliai – ką dabar ir matome iš ukrainiečių karių. Ko dabar labiausiai reikia, tai mokymų ir sąveikos. Sąveika yra pagrindinė bėda“, – sakė atsargos karininkas.
Rusija kaip įmanydama gins ukrainiečių krauju pramirkusį Mariupolį, Chersoną ir kitas užgrobtas Ukrainos pietryčių žemes. O papildę savo resursus gali taikytis į Ukrainos uostą – Odesą.
„Mes žinome, kad Rusija šiuo metu netgi padidino karių skaičių. Tai reiškia, kad Rusija tikrai neketina pasitraukti iš pietų. Atvirkščiai – netgi galima manyti, kad Rusija ruošiasi įgyvendinti arba bent jau bandyti įgyvendinti Putino arba generalinio štabo keliamus tikslus – užimti Mykolajivą, Odesą, Zaporižę“, – svarstė A. Navys.
Vėl mojuos branduoliniu ginklu
Jeigu Putinas nuspręs prisijungti prie Rusijos Chersoną ir Mariupolį, tai jokių taikos derybų gali visai nebūti. Manoma, kad Ukraina nesiles žeminama ir teritorines netektis bandys atsikovoti mūšio lauke.
„Tose teritorijose prasidėtų partizaninis karas, kas vėlgi yra tas pats karas, tik kitokiais būdais. Reikia palaukti ir pažiūrėti, ką darys Rusija paėmusi Mariupolį, iš principo turinti sausumos tiltą su Krymu ir Chersonu taip pat, ar jų gąsdinimai dėl politinių planų tam regionui pildysis. Jeigu taip, tai karas tik labiau užsitęs“, – kalbėjo D. Šlekys.
Kitas scenarijus – tai jau senų seniausiai Rusijos naudojamas metodas sukurti neva nepriklausomas respublikas, tokiu būdu ilgus metus laikyti teritorinės įtampos židinį ir nuolat kurstyti konfliktą.
„Jų pagrindinis tikslas yra išlaikyti Ukrainą įtampoje, daryti viską, kad Ukraina netaptų NATO nare ir, be abejo, turėti tarp Ukrainos ir Rusijos tokią buferinę, užšaldyto konflikto zoną“, – sakė A. Pocius.
Jei po pseudoreferendumų Rusija okupuos Donbasą ir Luhanską, Putinas ukrainiečiams ir Vakarams vėl ims mojuoti branduoliniu ginklu.
„Rusijos federacija ir vėl naudos savo kortą – branduolinį ginklą, nes tai bus Rusijos federacijos teritorija, o tiek Lavrovas, tiek pats Putinas yra ne kartą pasakę, kad ginant Rusijos teritoriją jie gali naudoti ir taktinį branduolinį ginklą. Tai šiuo atveju aneksavus tas teritorijas, grasinimų rimtumas bus šiek tiek kitoks, nei apie jį kalbama dabar“, – sakė A. Navys.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
