44 proc. visų sandorių sudaryta Lietuvoje
Praėjusiais metais Lietuvoje daryta 14 investicinių NT sandorių, t.y. 43,8 proc. visų sandorių Baltijos šalyse. Investicinių sandorių vertė siekė 315 mln. Eur ir sudarė 47 proc. visos Baltijos šalių rinkos.
Lyginant su 2016 m., Lietuvoje investicinių sandorių vertė išaugo 15 proc. Daugiausiai – apie 80 proc. nuo visų sandorių – ir toliau sudarė mažmeninės prekybos ir biurų projektai.
„Pastaruosius kelerius metus Lietuvos NT rinka buvo labai aktyvi. Ypač 2017 metai buvo svarbūs tokiems miestams kaip Kaunas ar Klaipėda – jų rinka vis labiau pasitiki NT vystytojai ir investuotojai“, – pastebi tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Newsec“ analitikas Gintaras Toločka.
Vienas didžiausių ir įdomiausių praėjusių metų investicinių NT sandorių – prekybos centro Vilniuje „GO9“ pardavimas, kurį už neskelbiamą sumą įsigijo „Lords LB Asset Management“.
„Lietuvos rinkoje aktyviausi vis dar išlieka vietos investuotojai. Visgi stambūs užsienio instituciniai pirkėjai pernai atliko rimtus paruošiamuosius darbus, todėl šiemet jau galime išvysti stambių sandorių, kurie dar labiau augintų rinką. Kapitalizacijos normos šalyje šiuo metu siekia 6,5 – 6,75 proc. patraukliausiems biurų ir prekybinės paskirties objektams bei 7,75 - 8 proc. industrinės paskirties pastatams“, – sako G. Toločka.
Didelę svarbą 2017 m. Lietuvos NT rinkoje vaidino ir 6 Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos. Jos pritraukė tokius tarptautinius investuotojus kaip „Continental“, „Hella“, „Devold“, IMG, „Dovista“ ir kitas, artimoje ateityje Lietuvoje planuojančias investuoti šimtus mln. eurų bei sukurti tūkstančius naujų darbo vietų.
Latvijoje užfiksuotas 52 proc. kritimas
Latvijoje 2017 m. investicinių NT sandorių vertė siekė 160 mln. eurų, kai užpernai šis rodiklis buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir sudarė 330 mln. eurų.
52 proc. siekusią investicinių sandorių korekciją nulėmė naujų projektų trūkumas – beveik visi vystymo darbai 2017 metais buvo susiję su jau egzistuojančių biuro ir komercinių erdvių rekonstrukcija ar užsitęsusių darbų baigimu.
Modernaus biuro kapitalizacijos normos Latvijoje šiuo metu siekia 6.8 proc ir yra kiek didesnės nei Lietuvoje.
Nepaisant bendro sąstingio rinkoje, prekybos centro „Akropolis“ vystytojai Latvijoje praėjusiais metais užsitikrino 106,5 mln. Eur siekiantį bankinį finansavimą. Bendra investicijų į projektą suma sieks 177 mln. Eur ir tai yra neabejotinai didžiausia investicija į naują komercinio NT objektą Baltijos šalyse per pastaruosius kelerius metus. Planuojama, kad 100 tūkst. kv. m ploto prekybos centras duris atvers dar 2019 metais, o 10 tūkst. kv. erdvės bus skirta moderniems biurams.
Estija išliko stabili
2017 m. investicinių NT sandorių vertė Estijoje siekė 188 mln. eurų. Beveik pusę šių sandorių – 48 proc. – sudarė sandoriai prekybinio NT sektoriuje.
Išliekanti didelė paklausa ir sandorių skaičius turėjo įtakos ir kapitalizacijos normoms – biurų sektoriuje šis rodiklis sumažėjo iki 6,50 proc., prekybiniame NT – 6,75 proc. Taigi, Estija kartu su kitomis Baltijos šalimis ir toliau artėja prie Vakarų Europos šalims būdingų pajamingumo rodiklių.
„Taline šiuo metu statomi du dideli prekybos centrai – „T1“ ir „Porto Franco“, juos numatoma atidaryti atitinkamai 2018 m. ir 2019 m. Naujų projektų vystymas skatina aktyvumą investicinėje rinkoje – centriniame Talino verslo kvartale įsikūręs „Postimaja“ prekybos centras pernai buvo parduotas už 34,4 mln. Eur“, – sako „Newsec“ analitikas.
Aktyvi yra ir Talino viešbučių rinka – Prancūzijos viešbučių grupė „AccorHotels“ netrukus pradės naujo viešbučio miesto centre statybas – į projektą investuojama 12 mln. Eur. Visgi sparčiausiai Taline auga gyvenamojo būsto sektorius – šiuo metu yra įgyvendinama daugiau nei šimtas daugiabučių projektų. 2017 m. buvo užbaigti daugiau nei 2 500 butų, o tai yra maždaug 23 proc. daugiau nei 2016 metais. Planuojama, kad šiais metais daugiabučių statybos Taline bus dar intensyvesnės – tą liudija ir 64 proc. daugiau išduotų statybos leidimų skaičius.