Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:50 | Liūdnai pagarsėjęs Igoris Girkinas bandė pakliūti į Ukrainą, bet rusai jo neišleido
Buvęs vadinamasis „Donecko liaudies respublikos gynybos ministras“ Igoris Girkinas (Strelkovas) buvo sulaikytas okupuotame Kryme, kai su suklastotais dokumentais keliavo į karą Ukrainoje. „Novosti Donbass“, cituoja Rusijos „Telegram“ kanalus ir Girkino „kovos draugą“ Aleksandrą Žučkovskį. Žučkovskio teigimu, Girkinas „tikrai bandė patekti į frontą, bet buvo sulaikytas Kryme“.
Kovos draugas tikina, kad „Strelkovas nekėlė jokių politinių tikslų ir neketino kelti sumaišties Novorosijoje“, o tai, kad jis negali patekti į frontą, yra neva „didelis politinis nusikaltimas“.
Taip pat paskelbta Girkino nuotrauka ir jo pasas Sergejaus Runovo vardu, su kuriuo buvęs DNR kovotojų vadas bandė keliauti per Krymą. Dokumentas išduotas 2015 m.
Paskelbtoje nuotraukoje Girkinas be ūsų, kuriuos nešiojo anksčiau. Girkinas naudojo priedangos pasą Sergejaus Runovo vardu, šis jam buvo išduotas Rusijos žvalgybos agentūrų, teigia Bellingcat ir The Insider tyrėjai.
23:20 | Zelenskis dalijasi geromis žiniomis iš pietų fronto
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo geras naujienas apie okupantų pajėgų ir priemonių sunaikinimą pietuose.
„Kova šalies pietuose vyksta ir yra gerų žinių apie Rusijos kariuomenės pajėgų ir priemonių sunaikinimą. Mes neprarandame nė dienos – sumažiname įsibrovėlių potencialą“, – vakarinio kreipimosi metu sakė prezidentas.
Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Donbase tęsiasi įnirtingos kovos. „Karščiausi fronto taškai šia kryptimi nesikeičia – Avdiivka, Maryinka, Peskis, Bakhmutas ir visos atitinkamos kryptys. Rusija ten atsiuntė tiesiog kolosalų kiekį savo karinių išteklių – artilerijos, technikos, žmonių. Ten visi mūsų gynėjai ir tie gynėjai yra tik herojai“, – sakė jis.
Charkovo srityje, pasak prezidento, „Ukrainos gynyba stipri, o įsibrovėlių bandymai pulti nuolat žlunga“.
Šeštadienį Nikolajevo srities vadovas Vitalijus Kimas pareiškė, kad visa Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė pietų Ukrainoje juda į kairįjį Dniepro krantą.
22:35 | Rusai skundžiasi „šiukšlėmis“ kariuomenėje
Rusų kariškiai Ukrainos žvalgybos perklausytame pokalbyje skundžiasi dideliu atsisakiusių tarnauti armijoje skaičiumi. Karininkai skundžiasi, kad tarp jų karių daugiausia ne tų, kurie žuvo, bet tų, kurie atsisako kariauti Ukrainoje, skelbia Gynybos ministerijos vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovai.
„Man liko 11 žmonių iš būrio, turėtų būti 30. Turime 320 žmonių batalioną, bet mūsų yra 52. Ne tik sužeistieji ir žuvę, bet ir atsisakiusieji tarnauti, jų – nors vežimu vežk“.
Rusijos karininkas, būdamas Charkovo srityje, pasakoja apie verbavimo į ginkluotąsias pajėgas būklę, pažymėdamas, kad panaikinus atrankos apribojimus, į armiją pradėjo plūsti tik „šiukšlės“.
Pokalbio metu taip pat aptariama dalinyje esančių karių kilmės geografija, akcentuojama, kad karių iš okupuoto Krymo – nėra.
22:15 | Rusai isteriškai skuba gauti Šengeno vizas
Rusijoje užfiksuotas skubus Šengeno vizų poreikis, nes pasigirsta informacija apie būsimus vizų apribojimus Rusijos Federacijos piliečiams. Per pastarąsias dvi savaites besikreipiančiųjų skaičius išaugo 40 proc. Apie tai rašo rusiškasis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais turizmo rinkoje, skelbia Liga.net.
Anot jų, kas antras klientas bando prašyti vizos ateičiai, daugiausia kelionėms su vaikais į Europą rudens atostogų metu. Rusijos kelionių organizatorių asociacijos vykdomosios direktorės Majos Lomidzės vertinimu, dabar rusų srautas į Europą atsigavo 5-10 proc. nuo to lygio, kuris buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.
Viena iš Rusijos įmonių teigė, kad dažniausiai Rusijos Federacijos piliečiai kreipiasi dėl vizų į Švediją, Suomiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Vokietiją, Šveicariją, Vengriją, Austriją ir Graikiją. Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų šalis uždaryti įvažiavimą visiems rusams.
Rugpjūčio 9 dieną Estija taip pat paragino neišduoti turistinių vizų rusams.
Tą pačią dieną apie tai prabilo ir Suomijos ministrė pirmininkė. Rugpjūčio 10 dieną žiniasklaida pranešė, kad ES pradėtas svarstyti Šengeno vizų išdavimo rusams nutraukimas. Draudimas gali būti įtrauktas į naują, septintąjį, sankcijų Rusijai paketą.
22:05 | Raketų ataka prieš Mykolajivą
Šeštadienio vakarą rusai surengė raketų ataką prieš Mykolajivą. Miesto meras Oleksandras Siankevičius „Telegram“ kanalr paskelbė, kad atakas surengta apie 20 val. vakaro. Viena raketų sprogo netoli gyvenamojo namo. Manoma, kad per ataką sužeistas vienas žmogus, rašo UNIAN.ua
21:05 | Rusai apšaudė Dniepropetrovsko sritį
Rusai apšaudė Dniepropetrovsko srities Kryvorizkos rajoną, apgadino elektros linijas. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas. Anot jo, per dieną Rusijos okupacinės pajėgos du kartus apšaudė Kryvorizkos rajoną.
"Raketų kruša užklupo Košovės kaimo pakraštį. Dėl apšaudymo nutrūko elektros tiekimo linija. Be to, buvo apšaudyta ir Velika Kostromka, apgadintas ir ten esantis elektros tinklas", – sakė jis. . Lukašukas pridūrė, kad per apšaudymą niekas nenukentėjo, o gyvenamieji pastatai nebuvo sugriauti.
19:55| Latvijos vadovas siūlo panaikinti Rusijos agresiją remiančių užsieniečių leidimus gyventi
Latvijos prezidentas Egilas Levitas mano, kad Rusijos agresiją palaikantiems asmenims Latvijoje iki šiol išduoti leidimai gyventi ir vizos turėtų būti panaikinti.
Jis tai pareiškė šeštadienį kreipdamasis į Latvijos politinių represijų aukų 23-ojo sąskrydžio Ikškilėje dalyvius.
Pasak Latvijos prezidentūros, E. Levitas neseniai pareiškė, kad tokios diskusijos dėl rusų turistų Europoje vyksta ne tik Latvijoje, bet ir įvairiose kitose Europos šalyse, visų pirma Estijoje ir Suomijoje, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, taip pat Čekijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.
„Ar tai yra politiškai ir morališkai pateisinama, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė žudo ir degina Ukrainoje, rusų turistai gali ramiai ilsėtis Europoje?“ retoriškai paklausė prezidentas.
Jis priminė, kad Latvija turistinių vizų neišduoda nuo pirmosios karo dienos – vasario 24-osios, bet kitos šalys ir toliau jas išduoda. Rusų turistai į Latviją atvyksta ne tik su Latvijos anksčiau išduotomis turistinėmis vizomis, bet ir su vizomis, kurias yra išdavusios kitos Šengeno šalys, pavyzdžiui, Suomija ar Italija.
Todėl E. Levitas mano, kad Latvija kartu su Suomija, Estija, Čekija ir kitomis šalimis, kurios laikosi tokios pat nuomonės, turėtų Europos lygmeniu pareikalauti, kad Rusijos piliečiams nebebūtų išduodamos turistinės vizos. Tai, jo nuomone, prilygtų papildomoms sankcijoms Rusijai.
Visgi Latvijos prezidentas pripažino, jog tam tikras Europos šalis, kuriose rusų turistai, kaip žinoma, palieka daug pinigų, toks pasiūlymas nenudžiugins. Abejonių dėl tokio pasiūlymo buvo išreiškęs ir Vokietijos kancleris.
„Bet aš manau, kad yra būtina apie tai kalbėti. Iš principo būtina apie tai kalbėti“, – pabrėžė E. Levitas.
Latvijos vadovas taip pat laikosi nuomonės, kad Latvijoje jau išduotus leidimus gyventi ir vizas reikėtų peržiūrėti ir tokie dokumentai, išduoti Rusijos agresiją palaikantiems asmenims, turėtų būti panaikinti. Bet kuriuo atveju, anot jo, tokių leidimų galiojimas iš esmės nebeturėtų būti pratęsiamas, išskyrus konkrečius atvejus, kai yra įrodoma, jog esama ypatingų aplinkybių.
Prezidentas taip pat mano, kad leidimai gyventi nebeturėtų būti išduodami nuolatiniams Latvijos gyventojams, kurie priima Rusijos pilietybę, ir tokie asmenys turėtų palikti šalį.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.
„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.
Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.
ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.
19:30 | Vyksta įnirtingi mūšiai prie Avdiivkos, Peskami ir Maryinkos
Rusai Avdejevsko kryptimi bando prasiveržti pro ukrainiečių kariuomenės gynybą Aleksandropolio, Krasnohorovkos, Avdiivkos, Maryinkos ir Peskovo kryptimis. Vyksta įnirtingi mūšiai, sakoma vakarinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje. Bakhmuto kryptimi priešas bandė veržtis į Jakovlevką, Bakhmutą, Veršiną ir Zaytsevą, tačiau nesėkmingai. Kai kuriose srityse kovos tęsiasi.
Charkovo kryptimi priešas bandė pagerinti taktinę situaciją Pitomniko gyvenvietės srityje. Ukrainiečiai apsigynė ir privertė rusu trauktis. Slavjansko kryptimi, netoli Novaja Dmitrovkos rusai bandė prasiveržti pro ukrainiečių kariuomenės gynybą, tačiau jiems nepavyko, jie pasitraukė. Kramatorsko kryptimi priešas puolimo veiksmais bandė pagerinti taktinę situaciją prie Ivano-Daryevkos ir Vyemkos. Sulaukė atkirčio ir pasitraukė.
Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis rusų bandymai pagerinti taktinę situaciją Pavlovkos ir Novoselkos kryptimis žlugo. Južnobužskio kryptimi nesėkmingai bandyta veržtis į Lozovoe ir Shirokoye gyvenviečių sritis.
19:00 | Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE
Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitą apkaltino smūgiais Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižios atominei elektrinei, kuri pastarąją savaitę buvo ne kartą apšaudyta.
Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje.
Zaporižios elektrinė nuo kovo mėnesio yra užimta Rusijos pajėgų ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.
„Būkite budrūs ir kuo mažiau būkite Enerhodaro gatvėse! Esame gavę informacijos apie naujas [rusų] okupantų provokacijas“, – įspėjo Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“, platformoje „Telegram“ pasidalijusi teisėtai išrinkto Enerhodaro mero Dmytro Orlovo pranešimu.
Miestas, prie kurio pastatyta ši elektrinė, ir toliau palaiko Kyjivo vadovybę.
„Pasak gyventojų, vėl šaudoma atominės elektrinės kryptimi... Laiko tarpas tarp sviedinio paleidimo ir atskridimo yra vos 3–5 sekundės“, – rašoma pranešime.
Tuo tarpu promaskvietiški pareigūnai okupuotuose Zaporižios srities rajonuose dėl apšaudymo kaltina ukrainiečių pajėgas.
„Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę ir vėl apšaudo [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio kovotojai“, – pareiškė Maskvos primestos vietos administracijos narys Vladimiras Rogovas.
Anot jo, raketos nukrito „rajonuose, esančiuose ant Dniepro upės krantų ir elektrinės teritorijoje“. V. Rogovas nepateikė informacijos nei apie sužeistuosius ar žuvusiuosius, nei apie padarytą žalą.
Teritorijas, kurias yra okupavusi Rusija, ir teritorijas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, skiria Dniepro upė.
Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne pirmą kartą apsikeičia kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos ir ketvirtadienį buvo sušauktas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.
Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.
18:10 | S&P ir „Fitch“ pablogino Ukrainos kredito reitingus
Tarptautinės kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį vėl pablogino Ukrainos kredito reitingus, nusprendusios, kad karo draskomos šalies susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo vos viena pakopa skiria ją nuo įsipareigojimų nevykdymo reitingo.
S&P Ukrainai skirtą reitingą pablogino nuo „CC/C“ iki „SD“, arba „atrankinio įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo, pažymėjusi, kad dauguma Ukrainos euroobligacijų turėtojų sutiko 24 mėnesiams atidėti skolos palūkanų mokėjimus.
„Atsižvelgdami į paskelbtas restruktūrizavimo sąlygas ir vadovaudamiesi savo kriterijais, šį sandorį laikome probleminiu ir prilygstančiu įsipareigojimų nevykdymui“, – pažymėjo agentūra.
Tuo tarpu „Fitch“ Ukrainai skirtą ilgalaikio skolinimosi reitingą pablogino nuo „C“ iki „RD“, arba „riboto įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo.
Tokius sprendimus agentūros priėmė praėjus dienai po to, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog dauguma kreditorių sutiko iki 2024 metų atidėti šalies 20 mlrd. JAV dolerių (19,4 mlrd. eurų) skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą.
Įsipareigojimų nevykdymo reitingas šaliai skiriamas tuo atveju, jeigu ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, o tai gali būti vyriausybės, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ar privatūs obligacijų turėtojai.
Vakarų valstybių grupė, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Japoniją ir Jungtines Valstijas, praėjusį mėnesį jau sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.
Sprendimas dėl 20 mlrd. JAV dolerių skolos įšaldymo yra dar vienas žingsnis siekiant finansiškai paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą.
17:50 | Didelis sprogimas Mariupolyje – prisidėjo ukrainiečių partizanai?
Mariupolio merija pranešė, kad šeštadienio pavakary mieste nugriaudėjo didelis sprogimas, kurį „girdėjo visas miestas“.
Miesto mero Petro Andriuščenkos patarėjas sakė: „Stiprus sprogimas Mariupolyje! 15.40 val. okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo stiprus sprogimas. Jį girdėjo visas miestas. Tai praneša vietos gyventojai. Detaliau vėliau“. Mero patarėjas P. Andriuščenka sakė, kad su tuo yra susiję ukrainiečiai.
Tuo pat metu Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimus okupuotame Melitopolyje – anot jo, dirba partizanai.
17:40 | Pirmieji keturi savaeigiai pabūklai „Zuzana 2“ iš Slovakijos atvyko į Ukrainą
Slovakija perdavė Ukrainai pirmuosius keturis savaeigės artilerijos pabūklus „Zuzana 2“. Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy. Pasak jo, šie ginklai jau Ukrainos kariuomenės žinioje.
„Jie yra paruošti naudojimui ir apsaugai nuo Rusijos agresorių“, – pabrėžė Nagis. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andriy Yermakas patvirtino ginklų atvykimą.
"Į Ukrainą atkeliavo savaeigiai pabūklai Zuzana 2. 155 mm kalibro, kad su trispalve apvalytų Ukrainos teritoriją nuo nešvarumų", – rašė jis.
Kas žinoma apie „Zuzana 2“
Savaeigis pabūklas Zuzana 2 yra ankstesnės 155 mm Zuzana versijos patobulinimas. 2018 metais Slovakijos kariuomenė įsigijo 25 artilerijos įrenginius. Dėl 52 kalibro vamzdžio ilgio ginklas gali šaudyti iki 41 km atstumu. Savaeigis pabūklo bokštas gali pasisukti 360 laipsniais. Jo priežiūrai reikalingi trys žmonės, o ankstesnėje modifikacijoje – keturi. Be to, haubica turi automatinį krautuvą, kuris leidžia šaudyti MRSI režimu – į vieną taikinį vienu metu pataikys kelios raketos.
Kaip pranešė UNIAN, gegužės 31 d., viešėdama Kijeve, Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova paskelbė apie „Zuzana“ haubicų tiekimą Ukrainai. Kalbėdama Aukščiausiosios Rados posėdyje ji pažymėjo, kad įsibrovėlių iš Ukrainos „neišvarys mūsų pakuotės su vaistais ir produktais“, reikia karinės technikos. Birželio mėnesį tapo žinoma, kad Slovakija atidėjo haubicų perdavimą savo kariuomenei, kad galėtų greičiau išsiųsti jas į frontą Ukrainoje.
17:15 | Meras pranešė apie sprogimus Melitopolyje
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimus okupuotame mieste – anot jo, dirba partizanai.
„Mūsų pasipriešinimo pajėgos jau septintą dieną neduoda rusams nė sekundės ramybės. Melitopolio šiaurės rytinėje dalyje užfiksuotas stiprus sprogimas. Išgirdo visų aplinkinių rajonų ir net netoli miesto esančių gyvenviečių gyventojai. Laukiame gerų žinių apie Rusijos praradimus“.
Primename: laikinai užimto Melitopolio centre rusai ligoninės teritorijoje įkūrė karinę bazę.
16:25 | Rusija ir JAV derasi dėl JAV krepšinio žvaigždės iškeitimo į „karo dievą“
JAV ir Rusija svarsto galimą apsikeitimą kaliniais, kurį vykdant pagarsėjęs rusų ginklų prekeivis būtų iškeistas į amerikiečių krepšinio žvaigždę, šeštadienį pareiškė vienas rusų diplomatas.
Tai pirmas kartas, kai Rusija pareiškė, jog deramasi dėl Brittney Griner, moterų krepšinio lygos WNBA čempionės, su savo šalies rinktine dukart laimėjusios olimpinį auksą, iškeitimo į Viktorą Butą, pramintą „mirties pirkliu“.
„Pokalbiai labai jautria iškeitimo tema tęsiami mūsų prezidentų pasirinktais kanalais“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktorius Aleksandras Darčijevas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Tęsiama tylioji diplomatija ir tai turėtų duoti vaisių, jeigu, žinoma, Vašingtonas pasistengs nepasiduoti propagandai“, – pridūrė jis.
31 metų B. Griner buvo sulaikyta Rusijoje vasario viduryje.
Krepšininkė pripažino, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi, bet teigė nenumananti, kaip jos ten atsirado, nes daiktus kelionei į Rusiją ji krovėsi skubėdama.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos teismas pripažino Finikso krepšinio klube „Mercury“ žaidžiančią B. Griner kalta dėl narkotikų kontrabandos ir jai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
V. Butas 2008 metais buvo suimtas Tailande ir po to išduotas Jungtinėms Valstijoms, kur buvo apkaltintas kelis dešimtmečius pardavinėjęs ginklus despotams, įsitraukusiems į vienus kruviniausių konfliktų pasaulyje, ir 2012 metais buvo nuteistas 25 metus kalėti.
V. Buto gyvenimo istorija įkvėpė sukurti 2005 metų filmą „Karo dievas“ (Lord of War), kuriame pagrindinį ginklų kontrabandininko vaidmenį atliko Holivudo aktorius Nicolas Cage'as.
„Mirties pirkliu“ jį dėl ginklų pardavimo karo draskomoms Angolai ir Liberijai praminė buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Peteris Hainas.
Rusija jau ilgą laiką siekia išlaisvinti V. Butą.
Buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Billas Richardsonas praėjusį savaitgalį pareiškė tikįs, kad pastangos susiderėti su Rusija dėl „dviejų kalinių iškeitimo į du kalinius“ bus sėkmingos.
„Manau, ji bus išlaisvinta,... bus apsikeista kaliniais, nors manau, kad du bus iškeisti į du ir antrasis bus Paulas Whelanas (Polas Vilanas)”, – pareiškė jis per televizijos kanalo ABC laidą „This Week“.
P. Whelanas yra buvęs jūrų pėstininkas, kuriam 2020-aisiais buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą, tačiau jis šiuos kaltinimus neigia.
16:20 | Pirmasis po karo į Ukrainą atplaukęs laivas, jau sėkmingai paliko Černomorsko uostą
Laivas, pirmasis nuo vasario 24 dienos įplaukęs į Ukrainos uostus krauti žemės ūkio produkcijos, ryte išplaukė iš Černomorsko uosto. Tai pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerijos spaudos tarnyba.
"Šį rytą balkeris FULMAR S (su Barbadoso vėliava) išvyko į Turkiją. Laivas prisijungė prie karavano su balkeriu THOE. Dviejuose laivuose yra 14 500 tonų žemės ūkio produktų", – sakoma pranešime.
Priduriama, kad įgyvendinant Saugaus žemės ūkio produktų gabenimo iniciatyvą iš Ukrainos uostų jau išplaukė 16 laivų. Laive yra 450 tūkst. tonų žemės ūkio produktų.
15:15 | Rusija išveda savo karius ir karinę techniką iš Sirijos, viską permeta į Ukrainą
Rusija išveda savo karius ir karinę techniką iš Sirijos, kad tęstų karą Ukrainoje. Tai pavojinga Ukrainai. Apie tai pasakojo Ukrainos karo ekspertas Petro Černykas. Anot jo, tai reiškia, kad Rusijos Federacijai baigiasi parengti žmogiškieji resursai, tačiau priešas nesiruošia trauktis, rašo UNIAN.
„Tai pavojinga padėtis. Rusijos kariai Sirijoje tuo metu, kai jie ten įėjo, buvo labiausiai pasirengę kovai. Tai nutiko dar 2015 m. Tai buvo gana galinga grupuotė. Taigi, yra gerų ir blogų naujienų tuo pačiu metu. Geros naujienos yra tai, kad jiems tikrai baigiasi paruošti ištekliai. Tai negali mūsų nedžiuginti. Bloga žinia ta, kad priešas nesitrauks bent jau iš okupuotų teritorijų“, – paaiškino Černykas.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, ieškodama ginklų karui prieš Ukrainą, Rusija gali juos importuoti komerciniais laivais iš Sirijos. Tai nekariniai laivai, todėl Turkija praleidžia juos per Bosforo sąsiaurį.
15:01 | Rusiška nafta po tranzito sustabdymo vėl įprasta tvarka tiekiama per Ukrainą – čekų įmonė
Dėl sankcijų aštuonioms dienoms sustabdytas rusiškos naftos tiekimas naftotiekio „Družba“ pietine šaka vėl vyksta įprasta tvarka, vėlai penktadienį pareiškė čekų naftos tranzito bendrovė „Mero“.
Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“ antradienį pareiškė, kad naftos tiekimas Čekijai, Vengrijai ir Slovakijai per Ukrainą buvo sustabdytas rugpjūčio 4 dieną.
„Transneft“ tuomet nurodė, jog dėl sankcijų, kurios Rusijai buvo paskelbtos po invazijos į Ukrainą, nebeįmanoma vykdyti mokėjimų Ukrainai už tranzitą, todėl jis buvo sustabdytas.
Slovakijos naftos perdirbimo bendrovė „Slovnaft“ ir ją valdantis Vengrijos energetikos konglomeratas MOL anksčiau šią savaitę pasisiūlė sumokėti tranzito mokesčius ir su tuo sutiko ir Ukraina, ir Rusija.
Naftos tiekimas šioms šalims buvo atnaujintas atitinkamai trečiadienį ir ketvirtadienį.
Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela penktadienį tviteryje parašė, jog Čekija, kuri dėl tranzito derėjosi atskirai, „rado būdą atblokuoti tranzito mokesčių už naftos tiekimą mokėjimus“.
„Tiekimas buvo atnaujintas 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku“, naujienų agentūrai AFP patvirtino „Mero“ atstovė spaudai.
Rusijai vasario 24 dieną nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos Maskvai paskelbė virtinę precedento neturinčių sankcijų, dėl kurių Rusija buvo atkirsta nuo tarptautinių finansų įstaigų.
Nuo rusiškos naftos ir dujų itin priklausomos Čekija, Vengrija ir Slovakija sakė, jog savo saugyklose turi užtektinai naftos daugeliui savaičių ir tiekimo sustabdymas aštuonioms dienoms joms nepakenkė.
Naftos tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją naftotiekio „Družba“ šiaurine šaka nebuvo sutrikęs.
14:42 | Ukrainos žvalgyba: prieš šalį rengiama provokacija, gali būti atakuojama Zaporižios AE
Žvalgybininkų teigimu, Zaporižios atominė elektrinė yra apšaudoma iš Vodianoje (Zaporožios sritis) kaimo teritorijos ir yra ruošiamos įvairios provokacijos.
Šiąnakt vienas artilerijos smūgių pažeidė šiluminių trasų ir požeminių komunikacijos tinklų siurblių stotį, dar vienas smūgis diena anksčiau teko gaisrinės stočiai, kuri yra atsakinga už atominės jėgainės saugumą.
UNIAN teigiama, kad dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo užsidegė miškingi plotai ir žolė gretimose teritorijose.
Skelbiama, kad Rusijos pajėgos nuolat kuria propagandinius vaizdus savo pačių reportažams. Šiuo tikslu neseniai buvo suvežti du autobusais „statistų“, kurie turėjo atlikti tariamų vietos gyventojų ir personalo vaidmenis. Tikrieji vietos gyventojai ir personalas atsisako dalyvauti tokio pobūdžio provokaciniuose projektuose, rašoma Ukrainos žvalgybos ataskaitoje.
Ukrainiečiai taip pat tvirtino, kad į šalia esantį Enerhodaro miestą buvo atitemptas artilerijos pabūklas, ant kurio kažkodėl užkabinta Ukrainos vėliava. Baiminamasi, kad rusai gali bandyti dėl rengiamų išpuolių apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
UNIAN praneša, kad Rusijos pajėgos Zaporižios AE okupavo dar kovo pradžioje, o elektrinės teritorijoje įsirengė iki 500 karių, tankai ir sunkioji artilerija. Darbuotojams tenka dirbti prižiūrint ginkluotiems kariams.
Rugpjūčio 5-ąją Rusijos pajėgos apšaudė elektrinės teritoriją, vėliau apšaudymai nuolatos kartojosi. Patys rusai neigia kaltinimus ir teigia, kad į elektrinę šaudo Ukrainos pajėgos.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“. Oficialiai Kremlius reikalauja Ukrainos atsisakyti savo rytinių teritorijų ir jau anksčiau okupuoto Krymo bei reikalauja neutralaus karinio statuso. Faktiškai reikalaujama Ukrainos kapituliacijos ir perėjimo į Rusijos įtaką.
Rusija jau beveik pusmetį bombarduoja Ukrainos teritoriją. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybes nares, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, o didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
13:49 | Sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko 4 proc.
Dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą Vakarų paskelbtų sankcijų slegiama Rusijos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 4 proc., penktadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.
Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP), „kaip rodo išankstiniai skaičiavimai, sudarė 96 proc. tokiu pat 2021 metų laikotarpiu pasiekto lygio“, rašoma „Rosstat“ paskelbtame pranešime.
Maskva savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį nusiuntė vasario pabaigoje ir, reaguodamos į tai, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę griežtų ekonominių sankcijų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos BVP padidėjo 3,5 proc., tačiau dabar šaliai gresia ilgas recesijos laikotarpis.
Rusijos centrinis bankas penktadienį paskelbė prognozuojantis, kad 2022 metais ekonomika smuks 4–6 proc., o 2023 metais – dar 1–4 procentais. 2024 metais, centrinio banko skaičiavimais, ekonomika turėtų vėl pradėti augti.
„BVP smukimas dugną pasieks per pirmus šešis 2023 metų mėnesius“, – pareiškė centrinio banko vadovės pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas.
„Ekonomika juda link naujo ilgalaikio pusiausvyros taško... Vykstant ekonomikos transformacijai, ji vėl pradės augti“, – pridūrė jis.
Infliacija šalyje balandį buvo pasiekusi aukščiausią per du dešimtmečius lygį, tačiau nuo tada vartotojų kainų augimo tempas kiek sulėtėjo. Visgi infliacija tebėra didelė ir, pavyzdžiui, liepą sudarė 15,1 procento.
13:19 | Zacharova Baltijos šalims pagrasino Ukrainos istorijos pakartojimu
Rusijos užsienio reikalų ministerija „neofašistais“ tris Baltijos valstybių gyventojus pavadino dėl „neapykantos viskam rusiškam kultyvavimo“. Ukrainą užpuolusios ir civilius žudančios valstybės atstovė Marija Zacharova piktinosi kaimyninių valstybių požiūriu į Rusiją ir „priminė“ Ukrainos pavyzdį.
Ji pažymėjo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje „ir toliau vystosi neonacistinė bakchanalija“.
„Faktas yra tai, kad Rusijos artimuosiuose pasieniuose formuojasi iš esmės neofašistinės valstybės, kultivuojančios ksenofobijos ir neapykantos viskas rusiškam ideologiją“, – aiškino ji.
Vakarų šalyse vyksta aktyvi kova su putinizmo ideologija, o palaikantys rusus atstovaujančią valdžią asmenys yra smerkiami. Kremliui tai akivaizdžiai nepatinka, todėl oponentai yra kaltinami siekiu engti rusus.
M. Zacharova taip pat neakivaizdžiai pagrasino kaimyninėms šalims, „priminusi“, kad įvykiai Ukrainoje aiškiai demonstruoja, kokias pasekmes sukelia toks valstybių elgesys.
12:14 | Ukraina: Rusija blokuoja prieigą prie vaistų
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras apkaltino Rusijos valdžią okupuotose teritorijose blokuojant prieigą prie įperkamų vaistų ir taip vykdant nusikaltimą žmoniškumui.
Interviu naujienų agentūrai AP Viktoras Liaško sakė, kad Rusijos valdžia ne kartą blokavo pastangas aprūpinti valstybės subsidijuojamais vaistais žmones okupuotuose miestuose ir kaimuose.
„Visus šešis karo mėnesius Rusija neleidžia [sukurti] deramų humanitarinių koridorių, kad galėtume aprūpinti savo vaistais pacientus“, – vėlai penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje Kyjive sakė ministras.
„Laikome šiuos veiksmus nusikaltimu žmoniškumui ir karo nusikaltimu... [Jie] bus užfiksuoti ir pripažinti“, – pridūrė jis.
Pagal Ukrainos vyriausybės vykdomą programą vaistais aprūpinami vėžiu ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Ukrainos valstybinę sveikatos apsaugos sistemą taip pat smarkiai trikdo ligoninių bei infrastruktūros griovimas, kaip ir tai, jog dėl Rusijos invazijos savo namus turėjo palikti 7 mln. ukrainiečių, sako Jungtinės Tautos ir Ukrainos pareigūnai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo užfiksavusi 445 atakas prieš medicinos įstaigas Ukrainoje, tiesiogiai nulėmusias 86 mirties ir 105 sužeidimo atvejus.
Tačiau V. Liaško atkreipė dėmesį, kad antrinis poveikis yra daug didesnis.
„Kai apgadinti tiltai ir keliai... sunku nuvežti į ligoninę žmogų, patyrusį infarktą ar insultą. Kartais to nepavyksta padaryti laiku, greitoji negali laiku nuvažiuoti. Štai kodėl karas sukelia daug daugiau aukų... To neįmanoma apskaičiuoti“, – sakė ministras.
11:26 | Kazachstanas ir Gruzija baiminasi tapti kitomis Rusijos aukomis – „Die Welt“
Istoriko Karlo Schoegelio manymu, rusų politikų, tokių kaip Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, žodžius derėtų vertinti labai rimtai. Pastarasis savo socialinių tinklų paskyrose nuolat svarsto apie Sovietų Sąjungos atkūrimą. Ekspertas priminė, kad 2021-aisiais D. Medvedevas neigė Ukrainos suverenitetą, o dabar aiškina, kad Kazachstanas tai „dirbtinė valstybė, ir tik Rusija gali įvesti ten tvarką“.
Analitikė Elena Kostiukovič taip pat neatmeta galimybės, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas greitu metu gali nuspręsti užpulti Gruziją. Jos teigimu, Rusijos propaganda sąmoningai nekalba apie konkrečias „rusų pasaulio“ sienas, palikdama tuo pačiu galimybę vėliau teisinti galimą Rusijos Federacijos agresiją.
„Niekas nežino, ar Putinas puls artimiausiu metu Gruziją. Tačiau aš esu tikra, kad Gruzijos jis nori. Niekas negali būti tikras, kad Putinas nesirengia pretenduoti į daugiau“, – cituojama ji.
Remdamasi V. Putino kalbomis ir pasisakymais analitikė mano, kad jo domėjimasis istorija siekia gerokai senesnius laikus už Sovietų Sąjungą, o jo fantazijas paveikė pseudomokslininkai, prirašę teorijų apie „tūkstančius metų siekiančią Rusijos imperijos istoriją“.
V. Putinas šiuo metu siekia ne tik kompensuoti Šaltojo karo pabaigos gėdą.
Pažymima, kad suvokdamos riziką, kurią kelia Rusija, kaimyninės valstybės nesirenka pataikavimo Kremliaus propagandai kelio. Pavyzdžiui, Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas įgijo autoritetą, kuomet akcentavo savo nepriklausomybę nuo Maskvos vykdomos politikos ir išsyk pažymėjo, kad kazachų kariai į Ukrainą nevažiuos.
Birželį K. Ž. Tokajevas, šalia sėdint V. Putinui, pavadino taip vadinamas Luhansko ir Donecko „liaudies respublikas“ „kvazivalstybėmis“, kurių jis nepripažįsta. Laidos vedėja Kazachstaną išvadino „nedėkingu“ ir pasiūlė „įdėmiai pasižiūrėti į tai, kas vyksta Ukrainoje“.
Buvusio ilgamečio Rusijos premjero ir dabartinio Saugumo Tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo „Vkontakte“ paskyroje neseniai pasirodė įrašas apie „SSRS atgimimą“ ir „rusų genocidą“, bei būtinybę „susigrąžinti“ Šiaurės Kazachstaną. Įrašas išnyko praėjus 10 minučių, o kitą dieną jo patarėjas paskelbė, kad „buvo įsilaužta į paskyrą“. Tiesa, pats D. Medvedevas reikalo paneigti jo vardu parašytos informacijos nematė.
Anksčiau D. Medvedevas yra pareiškęs, kad Rusija „tyliai nestebės, kaip prie NATO jungiasi Suomija ir Švedija“ ir pažadėjo „atsakomuosius Maskvos veiksmus“.
Taip pat anksčiau buvo skelbta, kad Kazachstanas šiais metais paskelbė net pusantro karto didintis savo gynybos biudžetą. Manoma, kad tokiu būdu šalis ruošiasi galimai karinei Rusijos provokacijai.
11:13 | Estija išsiuntė vizų režimą pažeidusius Rusijos žurnalistus
Estijos policija vėlai penktadienį išlaipino iš traukinio ir sulaikė du vizų režimą pažeidusius Rusijos leidinio „Izvestija“ žurnalistus, panaikino jų vizas ir išsiuntė juos atgal į Rusiją, šeštadienį pranešė svetainė rus.postimees.ee, remdamasi Policijos ir sienų apsaugos departamento informacija.
Rytų prefektūros sienos apsaugos biuro vadovas Urmas Elmi sakė, kad du Rusijos piliečiai, 30 metų moteris ir 40 metų vyras, penktadienį maždaug vidurdienį atvyko į Estiją per Narvos sienos kirtimo punktą. Pasieniečiams jie pateikė Šengeno erdvės vizas, išduotas Italijos ir Suomijos, nurodė vykstantys į turistinę kelionę.
„Tuomet vyras ir moteris nuvyko prie Narvos tanko [paminklo] ir pradėjo ten propagandinį darbą. Vėliau jiems įsėdus į traukinį Narva–Talinas ir išvažiavus Talino kryptimi, Jehvyje į traukinį įlipo policijos patrulis. [Jis] nuvežė vyrą ir moterį į policijos skyrių patikrinimui“, – sakė U. Elmi.
Pareigūnas pabrėžė, kad per turistines keliones dirbti draudžiama ir kad tai yra vizų režimo pažeidimas. Todėl Policijos ir sienų apsaugos departamentas „panaikins jų vizas, jiems uždrausta atvykti į Estiją, jie išsiųsti į Rusiją“, informavo U. Elmi.
Anksčiau „Izvestija“ skelbė, kad jo korespondentei Ksenijai Soldatovai ir operatoriui Dmitrijui Timofejevui važiuojant iš Narvos į Taliną, policininkai juos išlaipino iš traukinio ir nuvežė į nuovadą.
10:25 | Pentagonas: atakuojant oro pajėgų bazę Kryme JAV ginklai nepanaudoti
JAV Gynybos departamentas penktadienį sakė, kad amerikiečių tiekiami ginklai nebuvo panaudoti atakuojant rusų oro pajėgų bazę Kryme, ir nurodė nežinantis bazėje įvykusių niokojamų sprogimų priežasties.
Manoma, kad galingi antradienio sprogimai Sakų aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, per kuriuos, Kyjivo teigimu, buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos, yra ukrainiečių atakos rezultatas.
Oficialiai niekas atsakomybės prisiėmė; penktadienį vis dar buvo neaišku, kas sukėlė sprogimus bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose.
Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodytų įvykus ataką.
JAV tiekia daug ginklų ir šaudmenų Ukrainai, bet jais nebūtų galima iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų smogti taip toli Rusijos okupuotoje teritorijoje esančiai bazei.
„Nesame parūpinę nieko, su kuo jie galėtų smogti Krymui“, – reporteriams sakė JAV aukšto rango gynybos pareigūnas.
Konkrečiai jis sakė, kad tai negalėjo būti amerikietiškos tikslaus nutaikymo, vidutinio nuotolio taktinės raketos (ATACMS). Tokias raketas, kurių prašė Kyjivas, galima leisti JAV tiekiamomis sistemomis HIMARS.
„Tai nebuvo ATACMS, nes mes nesame davę jiems ATACMS“, – sakė JAV gynybos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Pentagonas neturi informacijos dėl to, ar tai buvo raketų ataka, ar sabotažo aktas.
Britų kariuomenės žvalgyba penktadienį paskelbė, kad sprogimai Sakų bazėje „beveik neabejotinai“ įvyko nepridengtose šaudmenų saugojimo vietose. Tokių vietų galėjo būti iki keturių.
Pasak britų, sunaikinti ar smarkiai apgadinti mažiausiai penki naikintuvai Su-24 ir trys įvairias funkcijas vykdantys lėktuvai Su-30, bet aerodromu vis dar galima naudotis.
Rusijos Juodosios jūros laivyno „aviaciniai pajėgumai dabar reikšmingai sumažėję“, nurodė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.
Maskvos pareigūnai ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
10:05 | Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo trys žmonės
Rusijai penktadienį apšaudant Ukrainą per du atskirus incidentus Kramatorske ir Zaporižioje žuvo trys žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Šalies rytuose per rusų vykdytą apšaudymą paskutiniame ukrainiečių kontroliuojamame svarbiame Donecko srities mieste žuvo du civiliai.
„Nauja ataka prieš Kramatorską... Du žuvę civiliai ir 13 sužeistų. Per bombardavimą apgadinta mažiausiai 20 pastatų, kilo vienas gaisras“, – socialiniame tinke „Facebook“ parašė Donecko srities ukrainiečių administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Jis paragino dar likusius gyventojus evakuotis.
Ukrainos pietryčiuose rusams apšaudant Zaporižią žuvo moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnas Anatolijus Kurtevas.
Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai turėjo palikti savo namus.
Kovo pabaigoje atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos sostinės Kyjivo apylinkių, Rusija savo puolimą nukreipė į šalies rytinius ir pietinius regionus. Tačiau ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų pietinėje Chersono srityje, besiribojančioje su Rusijos 2014 metais aneksuotu Krymo pusiasaliu.
Rusijos pajėgos srities centrą Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.
Srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis feisbuke parašė, kad buvo „sunaikintas“ paskutinis tiltas, rusų pajėgų naudotas karinei įrangai transportuoti.
Ukrainos Gynybos ministerija penktadienį vakare pranešė, kad Rusija pasiekė „dalinių laimėjimų“ Bachmuto rajone, kelyje į Kramatorską.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė privaloma tvarka civiliams evakuotis iš Donecko srities. Tačiau ukrainiečių pareigūnai mano, kad rusų dar neužimtose rytinėse teritorijose tebėra šimtai tūkstančių civilių, įskaitant pagyvenusius žmones.
Kramatorską Rusija apšaudo nuo pat invazijos pradžios. Balandžio mėnesį per raketų smūgį šio miesto geležinkelio stočiai žuvo mažiausiai 57 civiliai, laukę, kol galės išvykti į saugesnius rajonus.
09:52 | Britų eksperto prognozė: karas tęsis ilgai, šiais metais pokyčių tikėtis neverta
Šiais metais nei Rusija, nei Ukraina, tikėtina, nepasieks reikšmingų karinių pergalių, BBC pareiškė Didžiosios Britanijos kariuomenės žvalgybos vadas, generolas-leitenantas Genas Hockenhullas.
Jis pažymėjo, kad britų žvalgyba įdėmiai stebi situaciją fronte ir vertina rusų galimybes panaudoti branduolinį ginklą.
„Mums derėtų vengti svarstymų binariniais terminais – kad žmonės laimi ar pralaimi – ar manyti, kad pasiekta aklavietė“, – paaiškino jis.
Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos politinėje ir karinėje klasėse trūksta pasitikėjimo, o anksčiau kritikuota Vakarų vienybė ir ukrainiečių pasipriešinimas okupantams viršijo lūkesčius.
„Taip pat viršijo lūkesčius rusų kariuomenės nesėkmės. Jos vadovybė, (veiksmų) kontrolė ir tiekimas buvo blogi“, – pareiškė G. Hockenhullis.
Rusijos kariuomenė taip pat nukentėjo dėl politinio įsikišimo: nuo strateginio iki taktinio lygių, aiškino jis. Rusų politinei ir karinei vadovybei trūksta pasitikėjimo, o G. Hockenhullio teigimu, jį patį nustebino, kad Maskva išgyveno visas šias problemas vienu metu.
Jo manymu, Rusija aiškiai stengiasi didinti pajėgas po ženklių netekčių mūšio lauke.
„Rusijai tenka perdislokuoti savo pajėgas iš Donbaso į pietus, kur sulaukia didelio spaudimo iš Ukrainos pajėgų Chersone ir aplink jį, – tvirtina G. Hockenhullis. – Nerealu tikėtis lemiamo postūmio pietuose per artimiausius mėnesius“.
Jis pažymi, kad nors ir bus kontratakos ar kontrpuolimai, kol kas mažai tikėtina, kad viena iš pusių šiais metais imtųsi lemiamų veiksmų. Todėl laukiama, kad karas Ukrainoje bus ilgas.
Ukrainos generolas Dmytro Marčenka anksčiau prognozavo, kad „karštoji karo fazė“ gali baigtis iki šių metų pabaigos. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės ekspertas Aleksandras Kovalnka mano, kad Rusijos pradėtas prieš Ukrainą karas nesibaigs 2022-aisiais.
Tuo metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tikino, jog tikimybė dar šįmet užbaigti karą su Rusija egzistuoja.
Karo tyrimų instituto ekspertai iš JAV mano, kad Kremlius ruošiasi tęstiniam karui.
07:45 | Baltijos jūra taps NATO vidine jūra – pabrėžė Estijos gynybos ministras
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad kartu su Suomija siekiama užtikrinti Suomijos įlankos kontrolę, tokiu būdu faktiškai apribojant Rusijos įtaką Baltijos jūros regione.
Estų ir suomių turimų raketų skridimo nuotolis viršija Suomijos įlankos plotį. Pasak Estijos gynybos ministro, šalys integruoja savo pakrantės gynybos raketų kompleksus.
„Mes turime integruoti savo pakrantės gynybos raketų kompleksus. Estų ir suomių raketų veikimo nuotolis yra didesnis už Suomių įlankos plotį. Tai reiškia, kad mes apjungsime mūsų priešraketinę gynybą ir keisimės tarpusavyje informacija“, – pareiškė H. Pevkuras.
Jis taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas leis „uždaryti“ Suomijos įlanką Rusijos karo laivams. „Baltijos jūra taps vidine NATO jūra kai tik Suomija su Švedija prisijungs prie NATO. Situacija pasikeis“, – aiškino jis.
06:30 | Arestovyčius apie Suvalkų koridorių: jeigu pakils NATO lėktuvai – iš Rusijos neliks nieko
Kalbėdamas „Feigin Live“ jis pareiškė, kad šiuo metu Rusijos karinė vadovybė „nuleidžia“ įsakymus, kurių Rusijos kariuomenė jau nėra pajėgi įgyvendinti.
„Rusijos aukščiausioji vadovybė su aukščiausio lygio užsispyrimu ir toliau pakirtinėja savo pačių kariuomenėje tikėjimą ne tik pergale (ja jau niekas nebetiki), bet ir bent kažkokį tikėjimą nors menkiausiu jų vadovavimo adekvatumu“, – aiškino jis.
Ekspertas pažymi, kad rusų kariai jau netiki net ir tuo, kad karą pavyks kažkaip normaliai užbaigti, jau nekalbant apie pergalę.
Jo teigimu, Rusijos vadovybės bandymas šantažuoti Vakarus branduolinio ginklo panaudojimu ar Suvalkų koridoriaus užgrobimu yra visiškai beprasmis.
„Galima priminti vieną paprastą dalyką. Keturi ukrainiečių lėktuvai su senomis, 86-ųjų raketomis, sutaršė dešiniojo kranto rusų S-300, S-400. Liko nulis. Tai keturi ukrainiečių lėktuvai. NATO vienam smūgiui iš oro, kai jiems prireiks, pakeltų 2,1 tūkst. lėktuvų. Koks dar Suvalkų koridorius? Iki Uralo neliks gyvybės, nieko neliks. Aš turiu omenyje karinę techniką, taikių gyventojų aišku niekas nežudytų. Per 3 paras išvis nieko neliktų. Kam jūs grasinate? Ką jūs ten nurodinėjate? Kokios dar avarijos atominėse elektrinėse? Mes ko iš Putino bijojome, tai adekvatumo praradimo, marškinių plėšymosi, branduolinio ginklo, mobilizacijos. O jie praranda adekvatumą jau net ne kaip desantininkas prie fontano, jie praranda adekvatumą kaip tas nelaimingas pirmaklasis, kurį ketvirtokai dėl kramtomos primušė mokyklos kampe. Dar šiek tiek ir palauš galutinai“, – aiškino jis.
O. Arestovyčius pažymėjo, kad rusai dabar giriasi „trečios ar antros karvidės sienos užėmimu Peskuose“.
Svarbiausios ketvirtadienio naujienos
► Ukraina perspėjo dėl Zaporižios AE: Rusija gali bandyti ją susprogdinti.
► ES svarstoma galimybė įvesti draudimą rusams lankytis Šengeno zonoje, tačiau dalis valstybių tam prieštarauja.
► Čekija siūlys ES šalims nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams.
► „Bloomberg“: karas Ukrainoje nubloškė Rusijos ekonomiką 4 metais atgal.
