Buvęs karo instruktorius Andrejus Šildiajevas Ukrainoje yra beveik nuo pirmųjų karo dienų 2022 m. Į šalį atvyko dėl to, kad Lietuvą ginti nusprendė su rusais kariaudamas ne savo, o Ukrainos žemėje.
Per buvusio kariškio rankas perėjo ne vienas šimtas ukrainiečių, su kuriais jis dar iki šiol susiskambina, vis dar duoda vieną kitą patarimą ar pasikalba apie padėtį fronte.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiavęsis Andrejus Šildiajevas įsitikinęs, kad ukrainiečiai mums suteikė laiko pasirengti galimam karui su Rusija, tad turėtume jį išnaudoti tinkamai.
Konvencinio karo nebus, o kaip atremsime hibridinį?
Ukrainoje apie pusantrų metų praleidęs kariškis įsitikinęs, kad kol Rusija bus smarkiai įklimpusi Ukrainoje, tol atviro konvencinio karo su NATO šalimis Rusija nedrįs ar nepajėgs kariauti.
„Kai man sako, kad kariuomenės vadas yra pasakęs, kad rytoj karo nebus, pilnai sutinku – rytoj karo nebus. Apie tikrą konvencinį karą mes sužinosime iš anksto, tikiu, ir kažkiek pasiruošime. Ką mes darysime su hibridiniu karu, ne informaciniu, o hibridiniu karu su ginklais, Hamas pavyzdys?“, – klausimą kelia Andrejus Šildiajevas.
Tačiau Rusijai net nereikia greitos ir netikėtos atakos, kad išprovokuotų provokaciją; užtenka išnaudoti didelę Baltijos šalyse gyvenančią rusų mažumą, kuri surengtų hibridinę ataką, dėl kurios net gali būti nepaskelbtas NATO 5 straipsnis.
„Paimkime paprastą scenarijų – Narvą, ten 70 procentų ir daugiau rusakalbių žmonių, kažkoks kiekis jų yra už Rusiją. Vieną dieną jie ima ir paskelbia Narvos nepriklausomą respubliką ir kas tada? Jokios invazijos nėra. Pereina per upę 1000 rusų, kurie ten gyveno kažkada, kurie moka estiškai. Karas? Ne, kažkoks vietinis konfliktas“, – svarstė Andrejus Šildiajevas.
NATO laimės karą, bet kas liks iš Vilniaus?
Ukrainoje karius apmokęs buvęs karo instruktorius stebisi Vakarų šalių vangumu teikiant pagalbą Ukrainai. Mat šios valstybės kariuomenė aukodama savo karių gyvybes stabdo Rusiją nuo invazijos į Europą, o ši nesuvokia tikrojo pavojaus.
Nuo europiečių nelabai skiriasi ir nemaža dalis lietuvių, iki galo nesuvokiantys Rusijos grėsmės ir kiek užtruktų, kol NATO sąjungininkai ateitų mums į pagalbą.
„Iki Ispanijos rusams nueiti neužteks jėgų, bet kokiu atveju, ir ispanai dėl to nelabai pergyvena, prancūzai irgi nelabai pergyvena, nes žino, kad prieš juos dar yra Vokietija ir Lenkija. Vokiečiai irgi puikiai supranta, kad dar yra Lenkija, Baltijos šalys ir jie irgi savo problemas sprendžia. Kodėl pas mus taip vyksta, kai mes gyvename 30 km nuo sienos Vilniuje, man kyla klausimų, kiek žmonės naivūs, tiki, kad mums padės. Tad pasikartosiu – NATO laimės karą, bet kas liks iš Vilniaus?“, – klausia Andrejus Šildiajevas.
Ukrainoje fronto žiaurumus iš arti matęs kariškis įsitikinęs, kad mums karo grėsmėms reikia rengtis rimtai, atsakingai ir didinant tempą, kadangi dažniausiai priešas puola ne tada, kai jis yra pilnai pasirengęs.
„Daug ekspertų sako, kad Rusijai pasirengti karui reikės 2, 3 ar 10 metų, tai aš atsakysiu tiems ekspertams vienu paprastu dalyku – yra toks daiktas kaip karo istorija. Nė vienas pasaulyje karas per visą karo istoriją neprasidėjo puolančiosios pusės, kai ji buvo pilnai pasirengusi. Ji niekada nebūna pilnai pasirengusi pulti, puolančioji pusė pasirenka momentą, kai puolamoji pusė yra silpniausia. Ne tada, kai aš esu stipriausias pulsiu jus, o tada, kai jūs esate silpniausias“, – tvirtina Andrejus Šildiajevas.
O Rusija didinti savo karių pajėgumus prie Baltijos valstybių sienų sugeba net ir kariaudama Ukrainoje. Apie tai pranešė mūsų karinė žvalgyba ir saugumo departamentas nurodydamas, kad Putinas sukūrė ne tik naujas karines apygardas, bet ir pradeda jas pildyti kariais.
„Rusija dabar yra pasirengusi karui, nes ji dabar kariauja, pas ją rengiamas pastoviai personalas. Taip, pas juos daug žmonių žūva, bet atsiminkime paprastą dalyką – demografiją. Karo pradžioje, tam, kam buvo 17, tai jam jau 18 ir 19, tam, kam buvo 16, jau 18 ir juos galima pašaukti į kariuomenę. Žmonės auga, jie turi tą rezervą. Ir svarbiausias dalykas, ką pas mus visi neigia, jie gamina techniką, jie gamina daug technikos, jie meta visus resursus į kariuomenę“, – apie Rusijos karinius pajėgumus pasakojo Andrejus Šildiajevas.
Ukrainoje kovojęs Andrejus Šildiajevas naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne tik apie Lietuvai ir kitoms kaimyninėms šalims keliamas Rusijos grėsmes, bet ir pasakojo, kokia tikroji padėtis fronte Ukrainoje.
Daugiau apie geopolitiką ir apie santykius su kaimynais, karus ir Vakarų valstybes jau ne kartą kalbėta „33min. su Artūru Anužiu“ laidose. Apie krašto gynybą ir pasirengimą galimam Rusijos puolimui kalbėta su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei gynybos ekspertais Gintaru Ažubaliu bei Vaidotu Malinioniu. O buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas laidoje yra pasakojęs apie Lietuvos kariuomenės trūkumus ir prioritetus. O apie ateinančius karus ir Vakarų valstybių nuopuolį plačiau atskleidė karo istorikas Robertas Petrauskas. Be to, kaip Lietuvai sekasi išlaikyti savo valstybingumą ir sveikas institucijas pasakojo ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Tačiau tie, kas siūlo tęsti karą – tie Lietuvos patriotai. Tie karo vanagai, patį karą matantys tik paveikslėliuose ir nerizikuojantys absoliučiai niekuo – jie mat patriotai. Siunčiantys į mirtį kitus..
Melžiantys valstybių pinigus iki tokio laipsnio, kad jose, pvz Lietuvoje, uždaromos ligoninės, mokyklos, o gyventojams sakoma – būk patriotu, paremk savo pinigais karą Ukrainoje.
Dzin tavo sveikata, dzin tavo vaikų sveikata, dzin tavo vaikų mokymo lygis ir dzin tai, kad jo gyvenamoje aplinkoje uždaryta mokykla – paremk karą, reikalauja „patriotai“.
Jei tu neremi karo – tu remi Putiną. O popiežius, pasisakęs už taiką ir derybas (ne pasidavimą) – vatnykas ir Putino agentas.
Įdomiai atrodytų, tarp kitko, jei dvasininkas, besiremiantis priesaku „Nežudyk“, pasisakytų už karą. Bet karo vanagams logika svetima, jei ji prieštarauja jų naratyvui - jis vis tiek Putino rėmėjas.
Įdomu dar ir tai, kad tai Putinas dabar laimi Ukrainoje, ir gali tęst savo pergales toliau – nėra prielaidų, kurios galėtų tai sustabdyti, nes ginklų rusai gamina tris kartus daugiau, nei Vakarai gali duoti Ukrainai. Čia, beje, vakarykštė CNN informacija. Ne rusų.
Bet vanagai sako, kad pralaiminčiai Ukrainai esą naudinga tęsti karą iki tol, kol ji pradės skinti pergales ir atsikovos teritorijas
Po galais, Rusija ir gyventojų turi apie 3,5 karto daugiau – ar nebus taip, kad tada, kai ji „pradės skinti pergales“, ten jau nebebus kam kariaut?
O tada, žinote, vanagai pasakys – mes darėme ką galėjome, kaip mums atrodė geriau, kaip geriau Ukrainai. Jie nematys nė lašelio savo kaltės.
Šis karas naikina ne tik Ukrainą – jis naikina ir Europą, jos ekonominį potencialą. 2023 metų ES BVP augimas tik keleto ES šalių dėka nenusirito į recesiją. Net Vokietija nukrito į duobę.
Bet vanagai sako – karas, tai gėris Ukrainai, ji turi atsiimt teritorijas. Kaip galima atsitraukiant atsiimt teritorijas, jie išmintingai nutyli. Ji išmintingai nutyli ir tai, kad plačiai išreklamuotas praėjusios vasaros kontrpuolimas patyrė nesėkmę – neįmanoma laimėti jokio karo, jei tu visada pilnumoje priklausai tik nuo sponsorių, kurių šalyse keičiasi politinė situacija ir požiūris į patį karą.
Trampas susitikęs su Orbanu pasakė – jei aš būsiu išrinktas, nebus jokio finansavimo karui Ukrainoje. Aš jį užbaigsiu.
Tad perspektyvos karui vis mažėja, tačiau nežiūrint į nieką nemažėja vanagų entuziazmas – juk karas sėdint toli užnugaryje – tai didžiuliai pinigai, kai jie priima sprendimus jį tęsti.
Jų negąsdina net didžiulė grėsmė, kad karas persiris per Ukrainos sienas. Jie seniai pasiruošę sau atsitraukimo kelius ir pervedinėja kapitalus į ofšorus.
Bet mes, tie, kurie susidursime su tuo gresiančiu karu akis į akį – mes neturime nei ofšorinių sąskaitų, nei turime kur trauktis. Jų kurstomas karas ateis pas mus, ne pas juos.
Pasakysiu atvirai – ši karo beprotybė mane gąsdina labiau, nei pats karas. Aš imu suprasti, kad mus valdo bepročiai, kuriems sava šalis, savi žmonės, visiškai nėra savi.
G.Landsbergis savo interviu Quest-France leidiniui pareiškė, kad jis palaiko Makrono žodžius apie karių siuntimą į Ukrainą.
Cituoju:
Atsakydamas į patikslinantį klausimą, ar ministras pritaria „didesniam [karių] buvimui vietoje”, jis atsakė: „Taip.”
Įsivaizduojate? - Partiją paveldėjęs Anūkas per keletą metų tapo kariniu strategu ir jau užsienio žiniasklaidai aiškina Lietuvos poziciją. Pastaroji taip ir skelbia – „Lietuvos URM – UŽ.
Dar vienas dalykas man keistas, kad tie, kurie vadina save opozicija, kurie tiesiogiai susidursite su karu savo namuose (rizika nemaža) – palaikote šią politiką. Juk su mirtimi rizikuoja susidurti jūsų artimieji, jūsų giminės, jūs patys.
Ar taip tikite, Anūko strateginiu mąstymu? - Tai gal tada renkame jį prezidentu, vieningai?
Atsibuskit vieną kartą – I-asis pasaulinis karas prasidėjo taip pat. Niekas netikėjo, kad jis įvyks, tačiau darė tą patį, ką matome vykstant šiandien.
Karą užbaigti gali tik politikai. Tik taikos derybos. Parodykite jose savo protinius gabumus ponai. Užteks karo propagandos.
Žmonės nori gyventi taikoje.
