„Išėjo į kiemą, niekas jų nematė, ir dingo kaip nebūta. – Policija nieko negalėjo padaryti? – Nieko, kreipiausi kur tik įmanoma, ir į ekstrasensus, net negaliu įvardyti, nes man apie tai sunku kalbėti, apie tai net su vyru nekalbam“, - sakė Natalija Kurčinskaja, Dingusių žmonių paramos centro direktorė.
Skaičiai gąsdina
Ir tokių istorijų, deja, daugiau nei norėtųsi. Pernai Lietuvoje dingo per 3000 žmonių ir daugiau kaip pusė jų – vaikai. Šiemet irgi jau pranešta apie dingusius 1400-us nepilnamečių. Tiesa, net 9 iš 10-ies patys pabėga iš namų ir vėliau sugrįžta. Arba ne.
Tačiau dalis negrįžta niekada, nors į paieškas įsitraukia visos šalies pareigūnai. Vaiko netekusi Natalija įsitikinusi, kad dažniausiai dėl to kalti būtent tėvai, skiriantys atžaloms per mažai dėmesio. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad tėvai su vaikais vidutiniškai randa laiko pasikalbėti vos 7 minutes ir dėmesio stygių bando atpirkti pinigais.
Pasak moters, daugeliui atrodo, kad tokia tragedija jų nepalies. Tačiau jai įvykus akys atsiveria.
Klesti prekyba žmonėmis
Visgi dalis nepilnamečių dingsta ne dėl problemų šeimoje. Prekyba žmonėmis pasaulyje klesti, už ją gaunamas nelegalus pelnas yra antras pagal dydį po prekybos narkotikais.
Pareigūnai tvirtina, kad finansavimas kovai su tokiais nusikaltimais didėja, veikia ir tarptautinė karštoji linija, kuria teikiama pagalba ir parama dingusiųjų artimiesiems. Visgi didžiausia atsakomybė krinta tėvams.
Tik jie gali geriausiai vaikus apsaugoti ir nuo sukčių žabangų, ir nuo pabėgimų. O atsakomybės pritrūksta netgi prižiūrint pačius mažiausius, kurie kartais pasiklysta. Nors tokie atvejai dažniausiai nesibaigia tragedijomis, pasimokyti yra ko.
Išsamiau žiūrėkite TV3 siužete:
