mokesčių reforma

Buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjui, ekonomistui Romui Lazutkai pareiškus, jog jis prarado viltį, kad valdančioji dauguma vykdys esmines reformas finansų srityje, premjeras Saulius Skvernelis, tikina, kad mokesčių reformos sulauksime jau šiemet.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog esminės mokesčių reformos įgyvendinimui yra būtina stipri valdančioji dauguma. „Jeigu mes kalbėtume apie socialinės atskirties mažinimo ir skurdo mažinimo finansavimo problemas, tai (didesni turto mokesčiai - BNS) galėtų būti vienas iš šaltinių.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Dėl Vyriausybės planuojamų mokestinių pakeitimų valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 2018 metais sumažėtų 83 mln. eurų. Pokyčių įtaka negautos pajamoms būtų dar didesnė, tačiau ją tikimasi sumažinti 130 mln. eurų - pajamomis, gautomis geriau administruojant mokesčius, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Numatomos mokėti išmokos už vaikus valstybei kitąmet kainuotų 195 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai turi užtikrinti socialiai teisingesnę aplinką, tuo metu dabartiniai siūlymai didins šilumos kainą, o naujos „Sodros“ įmokų lubos dar didins labai daug uždirbančių žmonių pajamas. „Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, - komentare BNS sakė D.Grybauskaitė.

  Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti. „Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Išlikusi pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui gali sustabdyti Vyriausybės planuojamą mokesčių pertvarką, mano ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutartus, kad mainais į balsus už urėdijų reformą bus grąžintas lengvatinis PVM tarifas centralizuotam šildymui, N. Mačiulis teigia, kad visos lengvatos turi savo kainą. Šiuo atveju, pasak jo, kyla grėsmė, kad gali įstrigti Vyriausybės planuojama mokesčių reforma.

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo liepos. Tuo metu Mokesčių pakeitimai, viešojoje erdvėje kartais skambiai vadinami „reforma“, dar laukia svarstymo Seime. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad abi šios garsiai išdiskutuotos pertvarkos yra nežymios ir stipriai lietuvių gyvenimo nepakeis. Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai nuo 2018 metų pirmiausia skirti pagerinti smulkiojo verslo ir mažai uždirbančių žmonių padėtį, tačiau jų negalima vadinti esmine mokesčių reforma, teigia BNS kalbinti analitikai. „Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė, ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Vyriausybės planuose numatyta mokesčių reforma. Vienas iš jos tikslų, kaip atskleidė finansų ministras Vilius Šapoka, mokesčių progresyvumo didinimas. Ekonomistų nuomonė apie progresinius mokesčius išsiskyrė, tačiau visi vieningai tvirtina, kad dabartinė mokesčių sistema – niekam tikusi. Didins mokesčių progresyvumą Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Valdančiąją koaliciją sudarančioms frakcijoms pirmadienį vakare bus pateikti Vyriausybės siūlymai dėl mokesčių reformos. Vyriausybė mokesčių įstatymų pataisas svarstys pasitarime pirmadienį rytą. Pataisos Seime turėtų būti priimtos iki liepos 1 dienos, kad po pusmečio, kaip reikalauja įstatymas dėl mokestinių pataisų įsigaliojimo, nuo 2014-ųjų sausio pradėtų veikti.

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“. Dabartinė Lietuvos mokesčių sistemos struktūra, kuomet „Sodrą“ be stambiojo kapitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles pajamas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Rimanto Jono Dagio teigimu, siūloma mokesčių reforma, kurią Vyriausybės sudaryta darbo grupė prieš kelias dienas pristatė Premjerui Algirdui Butkevičiui, yra gerokai nutolusi nuo valdančiosios koalicijos rinkimų pažadų, o žmonėms nežada nieko gero. „Visos valdančiosios koalicijos partijų programos nieko nevertos, nes pasiūlytame plane nieko iš šių jų programų neliko.

Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK) nuomone, dalis naujai siūlomų mokesčių gali būti naudingi, bet skubotas jų įvedimas neduos greito racionalaus efekto, todėl jų svarstymas turėtų būti nukeltas į ateinančius metus. Būtina aiškiai motyvuoti kiekvieną pakeitimą, identifikuoti ekonominę naudą bei įvertinti administravimo sąnaudas.

Kas atidžiau seka Seimo darbą, tikriausiai pastebėjo, kad gruodžio 9 dieną naujų mokestinių įstatymų projektai pasipylė kaip iš gausybės rago. Tai būsimieji įstatymai, reglamentuojantys mokesčius už transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, gyventojų pajamas, o taip pat projektai liečiantys Mokesčių administravimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus. Visų šių naujai registruotų projektų autoriai iškilūs Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai.

Du trečdaliai balsavimo teisę turinčių Japonijos piliečių palaiko naująjį šalies premjerą Yoshihiko Noda, rodo šalies laikraščių atliktos apklausos. Y. Noda ragina siekti solidarumo valdančiosios partijos viduje ir sutarimo su opozicija. Manoma, kad tokia premjero darbo nuostata suteikia vilčių sulaukti greito uždavinių įgyvendinimo. Anot „Nikkei“ verslo dienraščio apklausos, naujojo premjero vadovaujamą vyriausybę palaiko 67 proc. gyventojų.

Beveik 80 procentų JAV Kongresų narių nėra verslo, ekonomikos, apskaitos ar panašių sričių specialistai.Tik 8,4 proc. įstatymų leidėjų studijavo ekonomiką, o 13,7 proc. yra verslo specialistai, skelbiama naujame Įdarbinimo politikos instituto atliktame tyrime. Didžioji dalis Kongreso narių (55,7 proc.) specializavosi valdymo, teisės ir humanitarinių mokslų srityse.

Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų pirmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve protestavo prieš mokesčių reformas. Proteste dalyvavo beveik 5 tūkst. žmonių, suvažiavusių iš visų šalies regionų. Jie švilpė ir barškino metaliniais kibirais, pranešė naujienų agentūra AFP. Pasipiktinusieji numatomomis mokesčių reformomis rengė ne vieną protestą, tačiau šis kol kas buvo didžiausias. Mokesčių pakeitimus praėjusią savaitę patvirtino parlamentas, jie turėtų įsigalioti nuo sausio 1-osios.

Štai ko tikrai neverta daryti jokios krizės priremtai valdžiai - apmokestinti druskos. Tiesiog istorija rodo, kad tokie mokesčiai visuomet atsirūgsta pačiai valdžiai. Manoma, kad būtent druskos mokestis tapo viena senovės Kinų imperijos griūties priežasčių. Prancūzijoje įvestas druskos mokestis tik pagreitino Prancūzijos revoliuciją, o ir Gandis Indijoje savo protesto žygį 1930 m. pradėjo būtent prieš įvestą druskos mokestį.