mokesčių reforma

Paskelbus planuojamą mokesčių reformą, iškilo grėsmė, kad numatomi pokyčiai gerokai brangins psichologų bei psichoterapeutų paslaugas, kadangi absoliuti dauguma jų dirba pagal individualią veiklą, rašoma visipsichologai.lt pranešime spaudai. Prognozuojama, kad emocinės pagalbos konsultacijos kainos augtų apie 20 proc., įvertinus papildomą mokesčių naštą, numatytą valdžios planuose.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? „Aš nežinau, kas čia atsitiko“, – sako politologas Ainius Lašas, komentuodamas tokius valdžios veiksmus.  Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? Giminės ir artimieji politinio pasitikėjimo postuose – ar tikrai čia viskas gerai? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku R.Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku S. Malinausku.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo dviem procentais ir siekia 15 procentų, tačiau žadėtosios defliacijos ir toliau nesulaukėme. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, infliaciją vis dar lemia aukštos maisto kainos.  Ar prasminga tokiu metu visuotinai apmokestinti būstų savininkus, ekonomistė atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Metinė infliacija šiek tiek sumažėjo, tačiau žadėtosios defliacijos mes ir toliau nematome, nes šį mėnesį kainos vėl kilo daugiau nei 0,5 proc.

Šiuo metu nedarbo draudimu yra draudžiami ir įmokas jam nuo savo algos moka tik dirbantys pagal darbo sutartis. Netekus darbo, jiems priklauso nedarbo išmoka. Tūkstančiai gyventojų, kurie dirba savarankiškai, tokio draudimo neturi. Tačiau kartu su naujais mokesčių pakeitimais šiuos asmenis siekiama įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Dėl to kas mėnesį jiems reikėtų mokėti atitinkamas įmokas „Sodrai“. Bet kartu jiems būtų suteikta teisė ir į nedarbo išmokas.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad daugelis diskutuojančių apie mokesčių reformą atkreipia dėmesį į įvairių lengvatų mažinimą, tačiau nekoncentruoja dėmesio į teigiamus pokyčių paketo aspektus. Premjerė sakė, kad neskaitė savo kabineto narės Aušrinės Armonaitės pasiūlymų mokesčių reformai, kuriuos ji pristatė pirmadienį. „Dabar tas laikas, kai pasiūlymus teikia visi“, – tvirtino I. Šimonytė.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo.  Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams bene garsiausiai priešinasi savarankiškai dirbantys asmenys. Tarp tokių yra nemažai teisininkų, draudimo brokerių, reklamos agentūrų darbuotojų. Dalies šių specialistų pajamos kelia daug klausimų. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

Pastaruoju metu Laisvės partiją ir jos pirmininkę Aušrinę Armonaitę drebina galimas nepotizmo skandalas, tačiau Seimo gyvenimas dėl to nestoja ir A. Armonaitės bendražygiai savo kolegoms negaili kritikos dėl įvairių politinių sprendimų. TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomikos ir inovacijų ministrė paaiškino, kodėl kritikuoja kolegų konservatorių siūlomą mokesčių reformą, ir atsakė siūlantiems jai atsistatydinti.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Muzikos autorius, atlikėjas, LATGA tarybos narys Stanislavas Stavickis-Stano antradienio vakarą socialiniuose tinkluose vėl pažėrė pasvarstymus apie Finansų ministerijos planu, kuris keičia individualiai dirbančių žmonių mokesčius. Kovo 22-ąją Finansų ministerija paskelbė planą, kuris individualiai dirbančius žmones įpareigos mokėti progresyvumo mokestį, daugiau tektų mokėti aukštas pajamas uždirbančių profesijų atstovams.

Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). Apie šiuos pakeitimus penktadienį feisbuke paskelbusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pažymėjo, kad ministerija jų nepaminėjo pristatydama siūlomus mokestinis pakeitimus.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Apie tai, kas išloš, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo narys Mindaugas Lingė.

Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). „Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi.

Vyriausybė pažėrė prieštaringai vertinamų pasiūlymų reformuoti mokesčius, o ekonomistai įspėja apie šmėžuojančią recesiją. Apie tai, kas mūsų laukia šiais ekonominės recesijos ir mokesčių reformos metais, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė  sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Turintys verslo liudijimus ir vykdantys individualią veiklą turėtų suklusti. Jau netrukus jie turės mokėti gerokai daugiau mokesčių, nei moka dabar. Tuo metu pagal darbo sutartis dirbantys ir didžiules algas gaunantys gyventojai turėtų sutaupyti. Tokius planuojamus mokesčių pakeitimus antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius, tačiau kokia ta reforma bus ir kaip ji atrodys, Vyriausybė nepasako. Kaip reaguoti į tokią situaciją, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos“ pjūvis aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako kol kas negalintis vertinti Vyriausybės planuojamos mokesčių reformos, nes ji dar nepateikta, o yra tik „paplepėjimai“. „Detalių ir fragmentų nuotrupų, gandų nenoriu vertinti, tai ne mano prerogatyva.

Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos paketas visuomenei bus pristatytas kitą savaitę, įvertinus koalicijos partnerių išsakytas pastabas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tikėtina, kad kitą savaitę, kai pristatysime visuomenei visą paketą, tuomet, kai jau bus įvertintos pastabos, išsakytos koalicijos partnerių, bus paskutinės korekcijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Vienas pagirtinų Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalykų – vadinamojo „gyvulių ūkio“ sutvarkymas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tiek, kiek girdėjau, yra gerų idėjų, yra pagirtinų iniciatyvų, bet visumos aš dar asmeniškai negirdžiu, nematau, tai reikėtų visgi dar šiek tiek analizuoti.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad valdantieji vilkina mokesčių reformą ir dėl jos slapukauja. Būsimų mokestinių pakeitimų fragmentus, kurie pateko į viešąją erdvę, opozicijos atstovas vertina neigiamai ir vadina Frankenšteinu. „Galiu remtis tik žiniasklaida. Kadangi niekas nieko nepasakė. Žiniasklaidoje labai geras pavadinimas yra, kad „mokestinis Frankenšteinas gali pasiekti Seimo salę. Taip ir vertinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad Seimas šios pavasario sesijos metu kovotų su infliacijos padariniais ir mažintų socialinę atskirtį, tačiau būdus, kaip to pasiekti, ekonomistas Raimondas Kuodis, kaip teigia jis pats, yra pasiūlęs jau seniai. Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Jeigu jums reikėtų įgyvendinti prezidento priesakus, ką darytumėte? Pradėčiau nuo mokesčių reformos. Paketą pasiūliau prieš 20 metų, siūlau jį ir dabar, nes problemos yra smarkiai gilios.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, per kurią Vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių reformos paketą, taip pat bus teikiamos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, žvalgybos ombudsmenus. „Iš darbų svarbiausi susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, mūsų piliečių gerove, žmogaus teisėmis ir socialinės atskirties mažinimu.

Kokias naujoves gyventojams žada Vyriausybės rengiama mokesčių reforma? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Vyriausybė mokesčius keisti turėtų ne norėdama pasiekti kriterijus Europos Sąjungos lėšoms gauti, o siekdama ištaisyti jos netolygumus, interviu portalui „15min“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad mes suprastume mokesčių reformos reikšmę žvelgdami į ją ne į kaip kriterijų ES pinigams gauti, nes tikrai nėra tikslas, kad mes imituotume mokesčių reformą, nuramintume Europos Komisiją ir gautume lengvesnę prieigą prie Europos pinigų“, – interviu portalui sakė G. Nausėda.

Galimybių patvirtinti mokesčių reformą langas užsidarinėja, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Irena Segalovičienė įspėja, kad reformos, kurios turinys iki šiol neviešinamas, valdantiesiems gali nepavykti prastumti net buldozeriu.  „Tas langas galimybių užsidarinėja. Ir labai gaila“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.   Tačiau ji pripažino, kad „erdvės padirbėti didinant mokesčių sistemos teisingumą“ yra.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Seime diskusijos dėl mokesčių reformos bus pradėtos pavasario sesijoje, jei dėl to sutars valdančioji koalicija.  „Finansų ministerija turi paruošusi labai neblogą pertvarkos modelį. Praėjusį pavasarį, kai situacija buvo visiškai neapibrėžta, kalbėjome, kad tą reformą reikėtų atidėti. Dabar jau matau, kad prie tos diskusijos jau tikrai galima grįžti“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė I. Šimonytė. „Bus svarstoma turbūt ilgai, turbūt bus daug diskusijų.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad dabartinė valdančioji koalicija įgyvendins mokesčių reformą, ir tikisi, kad tai padarys jau kitas parlamentas. „Aš turiu didelių abejonių, ar šio parlamento politinės partijos turės pakankamai valios atidaryti didelį reformų langą, nesvarbu, ar kalbėtume apie mokesčių reformą, ar apie kitų sričių reformas“, – LRT radijui trečiadienį sakė prezidentas.

Vyriausybės žadėta mokesčių reforma galėtų būti svarstoma Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad uždarius dabartinio biudžeto svarstymo procedūras bus galima prie tų klausimų grįžti. Manyčiau, kad Seimo pavasario sesijoje, tikėtina, kad bus galima svarstyti tuos pakeitimus, jei sutarimas bus“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Prezidentūra turi pasiūlymų Vyriausybei, kaip kovoti su augančiomis energetikos kainomis ir palengvinti mokesčių naštą gyventojams. Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte šalies vadovas Gitanas Nausėda susidarė nuomonę, kad verta judinti ledus – stumti pirmyn mokesčių reformą. Apie prezidento siūlymą įvesti mokesčių reformą antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad šalies ūkis išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos. Apie tai skelbiama pirmadienį paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje. Surenkama per mažai mokesčių „Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.

Vyriausybei nusprendus stabdyti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda ragino to nedaryti. Tokiam raginimui pritaria ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad Lietuvoje pajamos vis dar apmokestinamos labai netolygiai. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis aiškino, kad kai kuriais atvejais vidutines pajamas gaunantys asmenys sumoka didesnį gyventojų pajamų mokestį nei dideles pajamas gaunantys asmenys. Prezidentas ragina užbaigti pradėtą ir nutrauktą mokesčių reformą.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Lenkijos finansų ministras Tadeuszas Koscinskis pirmadienį atsistatydino dėl kritikos sulaukusios mokesčių reformos, dėl kurios valdantieji buvo priversti teisintis. Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovybė „priėmė ministro Tadeuszo Koscinskio sprendimą atsistatydinti“, po partijos susitikimo Varšuvoje sakė jos atstovė Anita Czerwinska.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai šeštadienį pritarė istoriniam susitarimui dėl tarptautinių bendrovių apmokestinimo pertvarkos ir paragino iki šiol susilaikančias šalis prie jo prisijungti. Prie anksčiau šį mėnesį pasiekto pamatinio susitarimo dėl tarptautinės mokesčių reformos, kuriame, be kita ko, numatytas minimalus 15 proc. pelno mokestis, jau prisijungė 132 šalys.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkama gerokai mažiau mokesčių. Mūsų šalyje jie nėra maži, tačiau daugybė lengvatų ir jų slėpimas lemia, kad jų nesurenkama daugiau. Vis dėlto jau artimiausiu metu turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri per pusmetį pateiks siūlymus, kaip šią situaciją pakeisti.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.