mokesčių reforma

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Ir vėl keičiami teisės aktai greituoju būdu, pažeidžiant teisėkūrą. Valdžia kalba apie tai, kad gyventojai turi mokėti mokesčius pagal teisės aktus, tačiau pati nesilaiko nustatytos tvarkos dėl įstatymo keitimo. Manau, šešėlis tikrai sumažėtų be jokių bauginimo akcijų, jei mes matytume Seime skaidrumo ir atsakingo profesionalumo pavyzdį.

Nuo Naujųjų metų pakilo valstybės vadovų, Seimo narių ir miestų merų algos. Dėl naujosios mokesčių reformos kai kurių politikų atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo net keletu tūkstančių. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek nuo šių metų uždirba aukščiausias pareigas valstybėje užimantys pareigūnai.

Įsigaliojantys įvairūs mokestiniai pakeitimai reikš nemažai naujovių kiekvienam dirbančiam Lietuvos gyventojui. Keičiasi darbo užmokesčio ir išmokų skaičiavimo formulės, įsigalioja naujoviškos pensijų kaupimo tvarkos bei didesni akcizai. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais mokesčių pokyčiais, kurie visų laukia jau nuo 2019 m. sausio 1 d. Viena svarbiausių naujovių kitąmet, kurią pajaus kiekvienas dirbantysis, bus darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių sujungimas.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Iki kitąmet startuojančios mokesčių reformos liko tik mėnuo, o vienas jos punktų, darbuotojų atlyginimo sutarčių keitimas, iki šiol kelia neaiškumų buhalteriams. Pastarieji tikina, kad sausį net gali kilti problemų su algos apskaičiavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina esą tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o pasiruošti reformai laiko buvo apstu.

Šeštadienį vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paragino stabdyti mokesčių pertvarką. Kaip rašoma TS-LKD išplatintame pranešime spaudai, G. Landsbergio nuomone, šių metų gegužę Seime priimta mokesčių pertvarka yra neišdiskutuota ir nepristatyta visuomenei. „Mes turime išreikšti suvienytą Lietuvos poziciją. Kai kalbame apie kitų metų biudžetą, nieko panašaus nėra.

Už pusantro mėnesio įsigaliosianti mokesčių reforma dirbančius individualiai bei autorius jau varo į neviltį. Žmonės pradeda suprasti, kad valdžios pažadai, jog mokesčiai nedidės, realybėje nesipildo. Dirbantiems pagal autorines sutartis, daliai ir kitų tautiečių valdžia rengiasi didinti ir gyventojų pajamų, ir Sodros mokesčius. O štai mokesčiai darbdaviams mažinami. Vilniečiui Andriui muzika – ir gyvenimas, ir pragyvenimo šaltinis.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Lieka vos du mėnesiai, kai lietuviai savo banko sąskaitose ir piniginėse pamatys mokesčių reformos vaisius. Štai valdžia žada, kad jie bus saldūs, nes algos augs, o tie, kurie vis dar papildomai nekaupia pensijų fonduose, į juos bus įrašyti privalomai. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, kad būsima tvarka jiems lyg tamsus miškas. Valdžia žada, kad netrukus viskas bus aišku – pasitelkęs specialią skaičiuoklę, kiekvienas galės pamatyti, kaip keisis atlyginimas artimiausius trejus metus.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas kitąmet, po visų mokesčių pakeitimų? Buhalteriai jau griebiasi už galvų ir perspėja, kad galite sulaukti nemalonių žinių iš Mokesčių inspekcijos, jog esate skolingas valstybei. Ir visa painiava – dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.   Valdantieji užsimojo kitąmet keisti darbo mokesčius bei dvigubai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir žada, kad dėl to atlyginimai uždirbantiems vidutines pajamas padidės.

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų sulaukia „Sodros‘ konsultantai po to, kai buvo priimta mokesčių reforma. Norėdami išvengti neaiškumo, analitikai atsako į pagrindinius klausimus.  „Sodra“ pranešime spaudai pateikia paprastus ir aiškius atsakymus į penkis dažniausiai gyventojų pateikiamus klausimus, susijusius su mokesčių reforma.

Praeita savaitė Seime šiek tiek priminė 20 a. pradžios tylųjį kiną. Ne, garso tikrai netrūko (priešingai, kartais net kildavo noras jį prisukti) tik tas didesnis nei įprasta tempas ir... komiškos situacijos bei kaip visada nenuviliantys personažai. Bet Seimas nepaslydo, praslydo pro užsidarančius laiko vartus ir spėjo patiekti mokesčių įstatymų pakeitimus Prezidentei ant stalo. Šiandien jie jau pasipuošę Jos Ekscelencijos parašu laukia 2019 m. sausio.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Mokesčių reforma numato, kad jau kitais metais darbuotojas algalapyje išvys visą savo darbo vietos kainą. Tai reiškia, kad darbdaviai turės atsakingai perskaičiuoti atlyginimus, kad darbuotojui „į rankas“ nenubyrėtų mažiau nei dabar. Seimas pritarė sankcijoms, kurios bus taikomos tiems darbdaviams, kurie vis dėlto tyčia sumanys sumažinti algą. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas reiškia mokestinės naštos darbuotojui perkėlimą.

Vyriausybės ir valdančiųjų Seime atstovai mokesčių ir pensijų reformas laiko esminėmis, tačiau mokesčių sistemos pakeitimus pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė juos vertina veikiau kaip korekcijas, kurių rezultatas priklausys nuo jų įgyvendinimo, skelbia portalas delfi.lt. Išsakydama prezidentės poziciją jos vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė teigia, kad priimtuose pasiūlymuose radikalių pokyčių nematyti, bet galima tikėtis, kad pagerės mažiausias pajamas gaunančiųjų padėtis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė ketvirtadienį Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo prezidentas. Prezidentūra šeštadienį pranešė, kad šalies vadovė D. Grybauskaitė pasirašė aštuonis įstatymus, susijusius su mokestiniais pakeitimais bei kova su šešėliu.

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, ją beliko pasirašyti prezidentei. Jei taip įvyks, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda.  Alga turės būti perskaičiuojama Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Seimas galutinai apsisprendė dėl mokesčių ir pensijų reformos. Jei prezidentė šeštadienį pasirašys Seimo priimtus teisės aktus, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio mėnesio.  Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Apjungus mokesčius galios 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Pritarus Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus.  Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Diskusijos dėl Vyriausybės siūlomo pensijų kaupimo pertvarkos plano kol kas nebaigtos, todėl norint išvengti skubotų pasiūlymų, jas reikėtų atidėti rudeniui, sako parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. „Seime yra inicijuota pensijų reformos darbo grupė, kur frakcijos, koalicijos partneriai kartu su Vyriausybės atstovais ir ekspertais diskutuoja apie alternatyvas.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Seime ketinant pristatyti ilgai ruoštas ir nemažai aptartas mokesčių bei pensijų sistemų reformas, Liberalų sąjūdis pasikvietė premjerą Saulių Skvernelį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį išsklaidyti žmonėms susidarius abejones dėl siūlomų permainų. Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau Seimo nariai šiuo atžvilgiu tokie optimistiški nėra. Vyriausybė tikisi, kad reformos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir galės įsigalioti jau nuo kitų metų.

Pirmosios mokesčių permainas numatančių įstatymų pataisos, kurioms šį trečiadienį pritarė Vyriausybė, jau pasiekė Seimą. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu. Įregistruoti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, kad 0,3 proc. tarifu būtų apmokestinti antras ir daugiau vieno žmogaus turimi būstai.

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos pabaigos liko tik kiek mažiau nei mėnesis. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad šiuo metu struktūrinių reformų paketai guli Vyriausybėje. „Stadija tokia, kad šiandien turėsime Vyriausybės pasitarimą. Trečiadienį Vyriausybės posėdį.

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Finansų ministerijai pristačius ilgai lauktą mokesčių reformą, ekonomistai, politikai ir visuomenė susirūpino, kas padengs daug planuojamų išlaidų, nes numatoma skylė biudžete – 200 mln. eurų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paprašė finansų ministro Viliaus Šapokos paaiškinti, iš kur gausime papildomų lėšų.

Mokesčių reformos dar laukia ilgas kelias pro Seimo koridorius, tačiau dabartinis Finansų ministerijos siūlymas akivaizdus – stiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, ir daug didesnes nei vidutines pajamas gaunantieji, nemaža sumele pasipildytų piniginę. Iš Finansų ministerijos skaičiavimų matyti, kad per tris metus didžiausią pokytį pajaustų nuo 1100 iki 1500 eurų dabar uždirbantys asmenys, neatskaičius mokesčių. Tuomet gaunama suma „į rankas“ pradeda mažėti, tačiau nuo 2800 eurų ir vėl padidėja.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad tai bus oficiali Lietuvos banko pozicija. Buvo keliamas esminis klausimas, ar siūlomos reformos sprendžia dvi didžiausias problemas: per mažus viešųjų finansų pajėgumus ir nepalankių demografijos prognozių poveikį.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovai antradienį išsamiau supažindins su siūloma mokesčių reforma bei kovos su „šešėline“ ekonomika priemones. Vyriausybė pirmadienį pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

 Vyriausybė galiausiai pristatė mokesčių reformą. Ministrų kabinetas didžiuojasi, kad jau kitąmet reformos vaisiais džiaugsis net milijonas lietuvių, jų pajamos vidutiniškai didės apie pusšimtį eurų. Anot premjero Sauliaus Skvernelio žmonės tiesiogiai pajus naujos mokesčių reformos naudą. Darbuotojai galės realistiškai įvertinti, kiek kainuoja jų darbo vieta, o nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Didesnio darbo užmokesčio siekiantys viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai ketvirtadienį paragino Vyriausybę reformuoti mokesčių sistemą ir viešąjį valdymą padaryti skaidresnį.

Mokesčių reformos gaires Vyriausybė svarstys iš karto po Velykų, kitą antradienį, teigia premjeras Saulius Skvernelis. Jis kartoja, kad pokyčiai bus nukreipti į tolesnį skurdo bei socialinės atskirties mažinimą.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.