Nors aštrios strėlės tarp dviejų likusių kandidatų pradėjo skraidyti iš karto, didžiausią smūgį patyrė Laisvės partija su Raskevičiumi ir Šimašiumi priešakyje. Jie pralošė turėtą valdžią – lyginant su prieš penkerius metus vykusiais rinkimais, laisviečių sąrašas gavo dvigubai mažiau, o kandidatas į merus – net 4 kartus mažiau balsų.
Šampano taurės ir bučiniai mylimajai – kiek po vidurnakčio Artūras Zuokas, regis, jau pradėjo švęsti savo patekimą į antrąjį turą kovoje dėl sostinės mero sosto. O kalbėdamas apie besitęsiančią kovą, iš karto pradėjo kalbėti skambiai: „Jeigu reikės, mes ir velnią priversime platinti Vilniaus miesto gatves. Išskyrus Benkunską!“
Tuo metu, kai Zuokas drąsino save ir komandą bei kalbėjo apie žemas konservatorių lubas, nuo konservatoriaus Valdo Benkunsko atsilikinėjo keliais tūkstančiais balsų. Pats Benkunskas tuo metu dar bandė tramdyti pasirodančią šypseną veide: „Matyt, dar reikia šiek tiek palaukti iš didžiųjų apylinkių ir matysime.“
O šypsotis buvo ko. Nors Zuokas buvo laikomas favoritu, jis, lyginant su praėjusiais rinkimais, gavo tūkstančiu balsų mažiau. Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad Benkunskas nuo Zuoko atitrūko 20-ia tūkstančių balsų. Konservatorius sulaukė 69 tūkstančių rinkėjų palaikymo, o Zuokui simpatijas parodė 48 tūkstančiai.
„Darysiu viską, kad Vilniaus mieste meras konservatorius nebūtų, nes nežinau šiandien nė vieno didesnio Lietuvos miesto, kuriam vadovavo konservatorius ir tas miestas būtų buvęs sėkmingas“, – teigia A. Zuokas.
„Kviečiu rinktis ateitį, nesidairyti atgal, neieškoti kažkokių praeities šmėklų, bet labai aiškiai išreikšti poziciją, kad Vilnius turi ir gali judėti pirmyn“, – tikina V. Benkunskas.
Pirmas už antrojo turo borto liko buvęs konservatorius Mykolas Majauskas. Jį palaikė beveik 24 tūkstančiai vilniečių, arba 11 procentų.
„Manau, kad tiesiog šiek tiek pritrūko laiko. Pritrūko laiko žmogiškam bendravimui su vilniečiais“, – sako M. Majauskas.
Dabartinio mero Šimašiaus aktyviai palaikytas Laisvės partijos veidas Tomas Vytautas Raskevičius nesurinko nė 10-ties procentų – gavo 22 tūkstančius balsų. Jis gavo net mažiau balsų, nei jų sulaukė pati Laisvės partija, o, lyginti su Šimašiaus rezultatu prieš 5-erius metus, rezultatas skiriasi kartais – Šimašius tąkart sulaukė 80 tūkstančių balsų, arba beveik 38 procentus.
„Vilniečiai, balsavę už mūsų sąrašą ir mano kandidatūrą, rinkosi ateities ir vakarų kryptį“, – tvirtina buvęs kandidatas į merus Tomas Vytautas Raskevičius.
5-as su 19-a tūkstančių balsų liko Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis. Kiti likę kandidatai jau išsidalino po keletą procentų – pavyzdžiui, už Petrą Gražulį balsavo 2352 rinkėjai.
Laisviečiai prapylė ne tik mero postą, bet ir iki šiol turėtą didžiausią frakciją miesto taryboje. Rinkėjai parodė, ką galvoja apie kontroversiškus ir visuomenę skaldžiusius sprendimus. Iš 17-os dabar turimų mandatų taryboje, laisviečiai naujoje kadencijoje turės tik 9. Jie surinko 13 procentų balsų, kai prieš 5-erius metus gavo 28. Skaičiuojant absoliučiais balsais, kritimas dvigubas – nuo beveik 61 iki 30-ies tūkstančių.
„Mes tiek toli į priekį užmetėm tuos tikslus ir vizijas, kad galbūt vilniečiams norėjosi to tęstinumo kiek ramesniu režimu ir kiek ramiau“, – sako Laisvės partijos vicepirmininkas Remigijus Šimašius.
Nepaisant rinkėjų aiškios žinios, laisviečiai atrodo, geros nuotaikos neprarado. Dėl garsios muzikos į jų štabą net kažkas iškvietė policiją. Didžiausią frakciją taryboje dabar turės konservatoriai. Jie gavo 65 tūkstančius balsų, arba 29 procentus. Jų frakcija auga nuo 9 iki 19-os vietų. Antra liko Zuoko vedama „Laisvė ir teisingumas“ su 9 vietomis, tiek pat narių turės ir Laisvės partija. Lenkų rinkimų akcija iškovojo 7 vietas.
„Vilniuje pagerinome savo rezultatą ir turime 7 mandatus, iki paskutinės apylinkės turėjom 8 mandatus, pagerinom, turėjom 6, 11 procentų balsų“, – kalba LLRA-KŠS pirmininkas Waldemaras Tomaszewski.
Į savivaldą sugrįžo ir socdemai su 4 mandatais ir pirmą kartą rinkimų barjerą įveikė krikdemiška partija Nacionalinis susivienijimas. Jie gavo 3 vietas. Įdomu tai, kad nepaisant rinkėjų smūgio dabar valdžią turinčiai Laisvės partijai, 5-iais tūkstančiais balsų mažiau šiemet, lyginant su praėjusiais rinkimais, gavo Zuoko sąrašas.
Lenkų rinkimų akcija per tą laikotarpį savo gerbėjų skaičių paaugino – šiemet gavo 4-iais tūkstančiais daugiau balsų ir dabar turės ne 6, o 7 mandatus. Valstiečiai ir darbiečiai apskritai neįveikė rinkimų barjero ir iš sostinės tarybos iškrenta.
„Mes turėjome labai daug sąrašų ir labai daug tos konkurencijos, mūsų vienas iš kolegų išėjęs iš partijos irgi nevisai deramą komunikaciją dėl mūsų darė“, – aiškina buvusi kandidatė į merus Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Teoriškai koalicijai sudaryti konservatoriams užtenka sudaryti koaliciją su „Laisvės partija“, tačiau Benkunskas sako, kad jau pradėjo pokalbius su socialdemokratais dėl galimo bendradarbiavimo. Todėl atsiranda reali tikimybė, kad už valdančiosios koalicijos ribų pasiliks dabar su konservatoriais ir laisviečiais drauge dirbantys Lenkų rinkimų akcijos nariai.
