Artėjant Kalėdoms daugiau lietuvių dovanų ieško internetu, nors kiti važiuoja jų pirkti į prekybos centrus.
Mažesnės kainos
Internetu užsakomos prekės dažnai yra pigesnės, nes joms taikomi mažesni mokesčiai savose šalyse. Ten gali būti pigesnė gamyba arba kainą lemia kiti regiono ypatumai.
Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto Elektroninio verslo vadybos katedros lektorė Gabija Lunevičiūtė teigė, kad perkant internetu svarbiausia yra prekės atsisiuntimo kaina ir pristatymo terminai.
G. Lunevičiūtė aiškino, kaip dirba elektroniniai tarpininkai: „Jie seka informaciją apie išpardavimą, pasidalija nuolaidų kodais, priima užsakymus, užsakinėja prekes, sudaro asmeninius prekių paketus ir išsiunčia į Lietuvą, už tai imdami maždaug 15 proc. pirkinio vertės.
Neretai šioje veikloje dalyvauja visa šeima, nes susitvarkyti su dideliu kiekių užsakymų reikia nemažai pastangų“, – dėstė lektorė.
Skaičiai Europoje
Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, aktyviausi virtualūs pirkėjai yra britai ir norvegai. Šiose šalyse internetu perka kas antras. Statistika rodo, kad Lenkijoje kas 5 žmogus yra pirkęs internetu.
Lietuvoje pernai buvo 6 proc. interneto pirkėjų – tiek pat, kiek ir Kroatijoje. Antai Latvijoje ar Estijoje tokių pirkėjų buvo 12 procentų. Tarp atsilikėlių – Rumunija ir Bulgarija (atitinkamai 2 ir 3 proc.).
Gausu individualių skelbimų
Aplenkdami virtualių parduotuvių lentynas dalis lietuvių naudojasi skelbimų tinklapiais, kur daugiau erdvės kūrybai ir mažiau įsipareigojimų.
Didžiausio nemokamų skelbimų portalo skelbimai.lt projektų vadovė Ela Naujokienė atkreipė dėmesį, kad prieš Kalėdas pastebimai didėja sezoninių prekių paklausa ir pasiūla.
„Daugėja parduodamų slidžių, batų, slidininko kostiumų ir rogučių. Pernai buvo juntamas tokių skelbimų trūkumas – kai tik atsirasdavo panašus pasiūlymas, žmonės labai greitai tuos daiktus parduodavo“, – prisiminė E. Naujokienė.
Ji nurodė, kad skelbimus dažnai deda ir parduotuvės, rengiančios kalėdinius išpardavimus. Paprasti žmonės mesteli skelbimų tada, kai turi ką parduoti.
„Yra galimybė susikurti savo skelbimų grupę, ją lengvai redaguoti, keisti ir panašiai. Tai nėra stiprioji dalis, nes daugiausia skelbimų portalais naudojasi tie, kurie turi kitą pragyvenimo šaltinį, o ne internetinę prekybą“, – pasakojo E. Naujokienė.
Aktyvūs tarpininkai
Portalo skelbimai.lt projektų vadovė Lietuvoje pastebi ir profesionalių interneto prekeivių aktyvumą: „Kai skelbimą deda paprastas žmogus, jis privelia klaidų, parašo buitiškai, bet nuoširdžiau, o tarpininkai naudoja standartinį tekstą ir jį masiškai tiražuoja.“
Pašnekovės teigimu, nuo įžūlios rinkodaros siūlymų tenka gintis įvairiais apribojimais, tačiau vertingiausiais ji laiko unikalius skelbimus, kurie dažniausiai peržiūrimi ir komentuojami.
Kaip nenukentėti
Dažnai internetu perkanti vilnietė Eglė „Balsas.lt savaitei“ sakė: „Lietuvoje kai kas kainuoja keletą kartų brangiau, nei gali nusipirkti internete, todėl kartais pasitaiko progų užsidirbti. Prekybininkai čia akivaizdžiai kilsteli kainas“.
Mergina pasakojo, kad didmenininkai ar užsienio parduotuvės dažnai rengia akcijas, išpardavimus ir apie tai praneša savo prekybos agentams, siūlydamos nuolaidų prekėms ar jų paketams.
„Daugelį prekių internetu galima nusipirkti vidutiniškai trečdaliu ar net perpus pigiau. Tada apsimoka pirkti ir sau, nes komisiniai būna mažesni“, – kalbėjo pašnekovė.
Reikia skaityti sąlygas
Eglė patarė atidžiai susipažinti su pirkimo internetu sąlygomis, atkreipti dėmesį į galutinę sumą, žinoti, kad užsienyje taikomas ir kitas dalykas – prekių grąžinimas.
„Svarbiausia, peržiūrėti puslapio taisykles: ar nėra išimčių grąžinant prekę, per kiek laiko galima grąžinti, ar prekes siunčia į Lietuvą ir panašiai. Be to, pravartu susirasti internete atsiliepimų apie tiekėjo patikimumą, ar prekės kokybiškos ir taip toliau“, – aiškino mergina.
Elektroninės prekybos žinovai sutaria ir nurodo pagrindinę taisyklę: prieš mokėdami perskaitykite. Lietuvoje dar retai propaguojamas prekių grąžinimas nepadeda interneto pirkėjui išvengti nesusipratimų, jei nusipirktas daiktas nepatinka.
Pasak pašnekovių, sunkiausia išsirinkti drabužius ar avalynę, nes jų neįmanoma pasimatuoti.
Be to, elektroninės bankininkystės sistemos, leidžiančios sudarinėti prekybos sandorius, dar laikomos nepatikimomis, sunkiai integruojamomis ir pernelyg biurokratiškomis – kur kas paprasčiau su žmogumi susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu, susitikti ir atsiskaityti grynaisiais.
Vienas pavyzdžių
Vilnietis Danila pasakojo, kaip savo keturmečiam sūnui internete pirko lovytę. „Susiradome pagal skelbimą vaikišką lovytę iš Amerikos už 150 dolerių. Lietuvoje tokia kainuoja triskart brangiau. Paskambinau nurodytu telefonu ir išgirdau, kad dabar tokios lovytės pardavėjai neturi, tačiau per porą dienų ją atveš“, – pasakojo Danila.
Vyriškis iš pardavėjos sužinojęs, kad į Lietuvą vaikiškos prekės keliauja per Lenkiją – atplaukia iš JAV jūriniais konteineriais. „Jie turi sandėlius ir užsakinėja prekes dideliais kiekiais“, – aiškino Danila.
Rakštis inspektoriams
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturi tikslių duomenų, kiek Lietuvos gyventojų verčiasi elektronine prekyba. Daugumą apskaitos netikslumų ir mokesčių vengimo atvejų nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o nemalonumų išvengti padėtų individualiosios veiklos registravimas.
„Kai gyventojai pagal skelbimus internete pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nenešiojamus drabužius, batus ir panašiai, jie individualiosios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo, – nurodė VMI atstovas Darius Buta. – Pajamų mokestį gyventojai turi mokėti tik tuomet, jeigu per kalendorinius metus už parduotus asmeninius daiktus gauna daugiau nei 8 tūkst. litų“.
Menkas susidomėjimas
„Jei bandote teigti, kad čia mokesčių vengimas didesnis nei bet kurioje kitoje verslo šakoje – smarkiai klystate“, – tvirtino nepriklausomas ekspertas Artūras Sinkevičius. Pasak jo, Lietuvoje iš tiesų mažai kas deklaruoja iš užsienio gautas lėšas, nors VMI ir yra tam nustačiusi specialią formą.
„Sudarydamas tarpininko sutartį žmogus faktiškai įsidarbina užsienio kompanijoje, todėl Lietuvos mokesčių inspektoriams turėtų rūpėti, kaip paskatinti žmones deklaruoti iš užsienio gaunamas pajamas, o ne kurti dirbtinius barjerus ir biurokratines kliūtis“, – aiškino A. Sinkevičius.
Jo nurodymu, pagal elektroninės prekybos mastą Lietuva gerokai atsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Pasak eksperto, plėtojant šią šaką svarbiausia informuoti visuomenę, kad žmonės suvoktų esmę ir nebijotų naudotis technologijų teikiamais privalumais.
„Vien sutvarkyti elektroninius atsiskaitymus, „prisijaukinti“ tą patį „PayPal“ (pasaulinė internetinių atsiskaitymų sistema – red. past.) ir pritaikyti teisinę bazę būtų pirmieji svarbiausi žingsniai“, – pabrėžė A. Sinkevičius.
Ekspertas negailėjo kritikos valdžios institucijoms, kurios „visiškai nesuvokia šio verslo specifikos ir savo atsilikimo“. A. Sinkevičius minėjo nefunkcionalią e. vyriausybės koncepciją, vangų Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto lankstumą ir jų kompetencijos stoką.
