Portalo tv3.lt skaitytoja Živilė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad jos kelionė į Paryžių Prancūzijoje buvo atšaukta du kartus, o išvykti galiausiai taip ir nepavyko.
„Dar prieš karantiną buvau nusipirkusi kelionę į Kroatiją. Ji neįvyko, pinigų susigrąžinti negalėjau, tačiau už juos galėjau nusipirkti kitą kelionę. Tad prieš tris mėnesius įsigijau bilietus į Paryžių. Sunku buvo rasti tinkamą datą, kad nesikirstų svarbūs darbai, koncertai ir t.t.
Kelionė turėjo būti dovana dukrai pradinių klasių baigimo proga. Planavome aplankyti Disneilendą. Nekantriai laukėme ir svajojome apie nuostabų laiką ten. Tačiau likus mėnesiui iki skrydžio, gavau laišką, kad skrydis atšauktas“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, apėmė panika ir nusivylimas, viskas ėmė griūti.
„Oro linijos pasiūlė kitą skrydį. Tą pačią dieną išvykti ir vakare grįžti. Atsisakėme šio pasiūlymo. Vis tik leido rinktis kitą datą. Teko atšaukti keletą reikalų, bet pagaliau vėl turime bilietus į Paryžių.
Tačiau vėl iš naujo teko užsisakyti viešbučius ir dėlioti kelionės planą. Likus savaitei iki skrydžio viešbutis atšaukė rezervaciją. Nesupratau, kas vyksta, dar bandžiau aiškintis, bet galiausiai nusprendžiau nebesigilinti ir užsisakiau kitą viešbutį – dar geresnį ir pigesnį. Na, atrodo, kad daugiau staigmenų nebegali būti? Klystate. Likus kelioms valandoms iki skrydžio gavau pranešimą, kad skrydis vėl atšauktas“, – piktinosi Živilė.
Ant jos, prisiskambinti į oro linijų informaciją nepavyko.
„Tad nusprendėme vykti į oro uostą ir ten bandyti aiškintis. Aišku, nieko ten mes nepešėme. Niekas nedirbo. Pasiūlymų dėl naujų skrydžių irgi negavome. Pasiūlė susigrąžinti pinigus arba per 14 arba 30 dienų laikotarpį vėl įsigyti bilietus, kuriuos tikriausiai vėl atšauks“, – skundėsi moteris.
Ji piktinosi, kad tokiu būdu oro linijos tiesiog tyčiojasi iš žmonių.
„Ne tik mūsų skrydis buvo atšauktas, nuvykę į oro uostą pamatėme daugiau žmonių, kurie irgi nebegalėjo išvykti į Londoną. Tad šiuo metu tikriausiai jau nebesvarbu nei kur keliauji, nei su kokiomis oro linijomis. Skrydis bet kada gali būti atšauktas.
Oro linijos paprasčiausiai naudojasi padėtimi, nes daug žmonių yra pasiilgę kelionių ir šią vasarą vyksta atostogauti, ten kur pernai ar užpernai negalėjo“, – sakė moteris.
Kompensacija priklauso ne visiems
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Živilė Kazakevičienė sakė, kad atšaukus skrydį keleivis turi teisę per 7 dienas atgauti pinigus už kelionę ar jos dalį, jei skrydis nebeteko prasmės.
„Keliautojas turi teisę į 250 eurų kompensaciją atšaukus iki 1500 km atstumo skrydį, 400 eurų atšaukus 1500–3500 km atstumo skrydį ir 600 eurų atšaukus visus kitus skrydžius.
Tačiau kompensacija nepriklauso, jei skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti, ir oro linijos gali tai įrodyti. Taip pat jeigu apie atšaukimą buvo pranešta mažiausiai prieš dvi savaites iki išvykimo“, – komentavo specialistė
Anot jos, mažų kainų oro linijos, tokios kaip „Wizz Air“ ar „Ryanair“, dažniausiai neparduoda jungiamųjų skrydžių, o skrendant su persėdimu tai yra laikoma atskiromis kelionėmis.
„Perkant bilietus iš tarpininkų klientai turi būti informuoti, kad jie perka atskirus skrydžius ir bendrovė neatsako už tai, kad keleivis nepasinaudojo kitu skrydžiu, neįvykus pirmajam.
Keleiviai gali pateikti prašymą, susirašinėjimo su vežėju medžiagą, bilietų ir kitų susijusių dokumentų kopijas Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA), jei nori gauti išvadą dėl kompensacijos“, – siūlė Živilė.
Vardija atšauktų skrydžių priežastis
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, atšaukiamų skrydžių proporcija birželio mėnesį nerodo didesnės neigiamos tendencijos.
Pasak jo, Vilniaus oro uoste birželio mėnesį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus. Palyginimui, 2019 m. buvo atšaukta beveik 1,3 proc. nuo visų vykdytų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių proporcija dar mažesnė.
Remiantis Lietuvos oro uostų pateikiamais ketvirčių rezultatais – atšauktų skrydžių skaičius yra mažesnis. Šiemet atšaukta apie 0,67 proc. skrydžių, tuo tarpu 2019 m. – apie 0,93 proc.
Jo teigimu, skrydžių vėlavimai birželio mėnesį taip pat nebuvo stipriai išaugę. Vėlavimų, kurie truko dvi valandas ir daugiau, skaičius labai panašus į tą, kuris buvo dar prieš pandemiją ir siekia apie 2,3 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.
„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos neišryškėja“, – komentavo A. Stikliūnas.
Jis taip pat priminė, kad skrydžių atšaukimai ir vėlavimai vyksta dėl kelių esminių priežasčių – tai oro sąlygos, orlaivių komponentų tiekimo sutrikimas, darbuotojų streikai bei įgulų, skrydžių kontrolės ir oro uostų darbuotojų trūkumas.
„Jeigu lyginame šiuos metus su 2019 m. Europos oro uostuose, pastebime, kad jau priartėjome prie panašaus skrydžių vėlavimo lygio. Vis tik norime pabrėžti, kad situacija Lietuvos oro uostuose yra stabili“, – pasakojo A. Stikliūnas.
