Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Tai naujasis FinTech startuolis užregistravęs veiklą Lietuvoje.
Kol kas startuolis turi virš 200 tūkst. klientų, siūlo galimybę naudojant savo išmanųjį telefoną vos per aštuonias minutes atsidaryti sąskaitą ir vykdyti momentinius pinigų pervedimus, naudotis bankininkystės paslaugomis bet kur. Tiesa, iš N26 nėra nemokamas, tačiau įkainiai mažesni nei bankų. Tik ar jų nekels? Nes, kaip ir „Revolut“, jiems teko apriboti pinigų išgryninimą.
Kalba apie „Revolut“, jis į lietuvių gyvenimus įsibrovė tarsi viesulas. Dauguma tai vadino revoliucija – nemokama kortelė, nemokami pervedimai. Visgi veikiant rinkos sąlygoms „Revolut“ turėjo savo kainodarą pakeisti. Dabar kortelė kainuoja apie 6 eur, nemokamai išsigryninti galima tik iki maždaug 240 eurų.
Visgi piniginių pervedimų kainų kovoje N26 ir „Revolut“ kol kas laimi, nes šias paslaugas teikia visiškai nemokamai. Net ir pervedant kita valiuta, konvertavimas nemokamas. Tuo tarpu kituose bankuose, pervedimai svyruoja nuo 0 iki 1,01 euro.
Įkainiai didėja norint išsiimti grynuosius. Šie priklauso ir nuo išsiimamos sumos, kortelės tipo, gyvenamosios padėties statuso. Pavyzdžiui, jaunuolis iki 26 metų gali 5 kartus pinigus išsiimti nemokamai, po to už kiekvieną nusiėmimą nuskaičiuojami 2 eurai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas pabrėžia, kad įkainiais kovoti bankams itin sunku, dėl skirtingo reguliavimo. Tačiau jau dabar bankai ruošiasi pasiūlyti naują paslaugą – galimybę identifikuotis ir gauti ne tik visas banko paslaugas, bet ir viešojo sektoriaus, neiškeliant kojos iš namų.
Mindaugas Glodas: nepaisant kainodarų, startuoliai bus pigesni ir patogesni
Visi supranta, kad nemokamų pietų nebūna. Tad „Revolut“ žingsnį visiškai normaliu laiko ir „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Anot jo, pakelti įkainius – visiškai tikėtas sprendimas, tačiau vis tiek „Revolut“ nepaisant naujos kainodaros bus pigesnis ir patogesnis nei bankas.
„Kiekvienas verslas turi būti vertingas uždirbti pinigus ir tą jie daro. „Revolutas“ neseniai buvo gavęs keletą rimtų smūgių, kurie, manau, jiems buvo padaryti dėka tos pačios įsitvirtinusios industrijos veiksmų. Tų stabiliai veikiančių senų tradicinių bankų. Jie pasistengė tam naujokui truputį apkarpyti sparnus ir apkarpė. Tai normalu, kad ieškodami vietos po saule imasi veiksmų, kurių ėmėsi. Galų gale, jie niekada nebuvo pažadėję, kad visada teiks nemokamas paslaugas. Nuo pat pradžių buvo sakoma, kad yra įvairūs paslaugų paketai ir, kol kas, to pradinio paslaugų paketo kaina yra nulinė. Tai buvo laikinas pasiūlymas“, – komentuoja investuotojas.
Pašnekovo minėti smūgiai „Revolut“ – dėl reguliacinių problemų sustabdyta veikla už Europos Sąjungos ribų. Nepaisant tokių problemų, finansų startuolių sektoriuje atsiranda vis daugiau žaidėjų. Tai yra ženklas, kad vis daugiau žmonių supranta, jog „Revolut“ nedaro revoliucijos, tiesiog žengia strateginį žingsnį tobulėjimo linkme finansų sektoriuje.
„Savaime suprantama. Tikėtis, kad „Revolut“ padarė revoliuciją ir ilgą laiką bus vienintelis rinkos žaidėjas nereikėtų. Sekančių, stebinčių ką daro „Revolutas“, bandančių kopijuoti ir padaryti šiek tiek daugiau ir geriau, kad būtų patrauklesni vartotojams, bus begalė. Jei tas mobilus bankas ateina ir siūlo panašias paslaugas, super gerai. Pripažinkime, tradiciniai bankai yra užmigę ir jie privalo keistis. Ta industrija metai iš metų nieko naujo neparodė. Dėl to yra nišos žaidėjams, kurie pasinaudodami šita sistema įneša labai patogias naujoves“, – sako jis.
Tikėtis iš Lietuvoje esančių bankų naujovių, pasak M. Glodo, beviltiška. Mat daugumai skandinaviškų bankų Lietuvos rinka tokia maža ir nykstama, kad ir naujovių sulaukiame čia patys paskutiniai. Pavyzdžiui, bekontaktės mokėjimų kortelės. Švedijoje tai vyksta senų seniausiai, Lenkijoje – tris metus, o Lietuvoje pradėta tik šiemet.
„Mūsų bankai iki paskutinės minutės laukia, kad tik nereikėtų daryti naujų investicijų, o važiuoti ant to, kad yra vienvaldžiai ir niekas negali jų nustumti. Mūsų bankų sektorius pasmerktas nebebūti tas inovatorius, kaip kažkada buvo, bet vilktis iš paskos. Ir tik dėka „Revolut“ bei bet kurio kito naujo ateinančio žaidėjo, mūsų bankai gali pasipurtyti, pakalbėti su savo mamomis ir tėčiais Skandinavijoje ir sakyti, mums bus labai blogai, jeigu stovėsime vietoje. Ir tada imtis kažkokių veiksmų kažką daryti“, – samprotauja „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.
Stasys Kropas: tai yra legenda, kad startuolių paslaugos pigesnės
Visiškai kitokią nuomonę pateikia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. Žinoma, jis ir pastebi finansinių startuolių naudą – didėja konkurencija, bankai raginami pasitempti. Visgi jis įsitikinęs, kad nėra nė vienos naujos įmonės, kuri pasiūlytų kažką tokio, ko nesiūlo bankai. Kartais bankai gali net patrauklesnėmis sąlygomis suteikti paslaugą nei naujieji finansiniai žaidėjai.
Visgi iš pokalbio atsiskleidžia, kodėl bankų įkainiai didesni – juos slegia didesni kaštai, stipresnė reguliacija.
„Tas mobilusis bankas turi galimybes taupyti kaštus: nėra būstinių, ofisų, natūralu, kad ir vietiniai bankai norėtų tą patį daryti. Tai klausimas reguliuotojams. Klientams tokių pat paslaugų bankai dabartinėmis sąlygomis negali teikti. Yra ir kredito kortelės limito suteikimas, vartojimo kredito teikimo reikalavimo reikia laikytis. Mūsų reguliavimas yra orientuotas į krizę, praeitį, o reguliavimas turėtų būti atitinkamai pritaikytas ,ateinant tokiems bankams, tam, kad būtų vienoda konkurencija. Kad bankai ir Lietuvoje klientams galėtų pateikti geresnes paslaugas išlaikydami bankų pasitikėjimą“, – sako S. Kropas.
Bankai jau dabar stengiasi konkuruoti su naujaisiais į Lietuvą plūstančiais startuoliais. Pavyzdžiui, Finansų ministerijos darbo grupei yra pateiktas planas. Ką reikėtų daryti, kad žmogus galėtų neateidamas į banką, vien tik internetinėje erdvėje identifikuotis ir gauti visas paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip siekiama konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis ir, galbūt, teikti geresnes sąlygas nei „Revolut“ ar kitas startuolis.
Be visa to, S. Kropas išskiria, kad didžiausia bėda, su kuria gali susidurti vartotojai, kurie naudojasi finansiniais startuoliais – saugumas. Jei kiltų kokių bėdų, bylinėtis gali tekti su kita šalimi. Mobilaus banko N26 atveju, jis registruotas Vokietijoje ir veikia pagal Europos Sąjungos reglamentavimą. Lietuvos bankas iš esmės nieko negali padaryti, sako S. Kropas.
„Reiškia, kad klientas turėdamas problemų, turi samdytis advokatą ir ieškoti kaip su tuo banku spręsti ginčus. Tai trūksta įprastų skaidrumo dalykų ir, panašu, kad bankas (N26) dar tam ir neteikia prioritetinės reik6mės, ką paprastai klasikiniai bankai daro. Dėl to čia jų pranašumas. Bandymai apsaugoti ir turėti savas žaidimo taisykles yra tik papildomi barjerai ir trukdžiai bankams pereiti į naują ir aukštesnį lygį, ir pasiekti efektyvumą, ką gali analogiškos kredito įstaigos daryti kitose šalyse“, – reguliavimą Lietuvoje komentuoja S. Kropas.
Anot jo, „Revolut“ subsidijavo tam tikras paslaugas, stengdamiesi pritraukti didelį klientų kiekį ir normalu, kad galiausiai turėjo įvesti mokestį. Prie to prisidėjo ir draudimai JAV, Australijoje, Rusijoje.
„Daug startuolių turės arba savo verslą kažkam pelningai parduoti, arba tikrai bus nelengva pasiekti tą masto ekonomiką ir tikėtinų rezultatų, nes investicijos pradinės pakankamai aukštos. O rezultatai atsiranda tik po tam tikro ilgesnio laikotarpio. Tai nemenka startuolių dalis turės problemų su finansais“, – sako S. Kropas
Turint omeny, kad daugiausia startuoliai naudojasi jau bankų sukurtomis struktūromis, sąskaitomis, kortelėmis, bendradarbiavimas tarp šių itin konkuruojančių sektorių – būtinas.
Apie sinergiją kalbą ir LBA prezidentas. Jis pripažįsta, kad startuoliai pasiekia aukštesnę pridėtinę vertę ir yra pranašesni tam tikruose segmentuose. Tačiau jiems vis tiek reikalinga bankų platforma.
„Puiku, kada pasiekiamas bendras interesas ir bankai patys kartais veikia kaip startuoliai. Turbūt nėra kito tokio sektoriaus Lietuvoje, kiek patys bankai investuoja į IT skyrius, paslaugų vystymą. Netolimoje ateityje matysime ir naują identifikavimo produktą: galimybę identifikuotis neateinant į banką ir nevaikštant kažkur pasiimti SIM kortelės ar laukiant eilėje. Namuose, turint mobilų telefoną bus galima ir identifikuotis, ir gauti paslaugas banke, ir tame tarpe viešojo sektoriaus paslaugomis naudotis“, – tv3.lt portalo skaitytojams atskleidžia S. Kropas.
Tuo tarpu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos bankų priežiūros skyriaus viršininkė informuoja, kad Vokietijoje registruotas bankas N26 yra prižiūrimas Vokietijos. Informuojama, kad netoli 300 įstaigų yra pranešę apie savo ketinimus teikti paslaugas Lietuvoje, neįsteigus filialo. Visas jų sąrašas pateikiamas čia: http://www.lb.lt/bankai
