Šiais metais tokių pranešimų kaip niekad daug. Bratislavoje buvo girdimas garsas, panašus į „Žvaigždžių karų“ personažo Darto Veiderio kvėpavimą, o teksasiečiai girdėjo neaiškų dundėjimą. Tačiau manoma, kad didelė dalis šių naujų atvejų yra pandemijos sukeltos nykios tylos padarinys. Nutilę miestai leidžia gyventojams išgirst įvairius meteorologinius garsus, tokius kaip vėjas ar griaustinis, kuriuos anksčiau užgoždavo eismo triukšmas.
Tačiau keisti dundesiai yra girdimi ne tik JAV. Pasaulyje jie yra žinomi įvairiais pavadinimais: Gango deltoje ir Bengalijos įlankoje juos vadina Bansalų ginklais, Japonijos Šikoku saloje jie praminti „yan“, o Belgijoje – „mistpouffers“ (liet. rūko atsirūgimais).
Yra puikiai žinoma, kad garsus bildesys dažnai girdimas Senekos ežero apylinkėse Niujorko valstijoje. Vietinių vadinami Senekos ginklais, šie garsai yra tokie stiprūs, kad kartais sudrebina netoliese esančių namų langus ir duris. Šis fenomenas pirmą kartą užfiksuotas per 1886 m. rugpjūčio mėnesį JAV sudrebinusį Čarlstono žemės drebėjimą, ir buvo girdimas pakartotinių smūgių metu net praėjus kelioms savaitėms po katastrofos.
Mokslininkai bandė paaiškinti šių keistų garsų kilmę, lygindami nuo 2013 m. gautus pranešimus apie garsus su „EarthScope Transportable Array“ (ESTA) surinktais seisminiais duomenimis.
Šiaurės Karolinos universiteto komanda peržiūrėjo žinių reportažus iš Šiaurės Karolinos, valstijos, kurioje keisti garsai girdimi gana dažnai. Komanda tikėjosi, kad garsai atitiks ESTA surinktus seismoakustinius duomenis. Deja, nei vienas iš keistų garsų atvejų nesutapo su žemės drebėjimu.
„Mes manome, kad tai yra atmosferos fenomenas, nes nėra jokių įrodymų, kad jį sukelia seisminis aktyvumas, – „Live Science“ sakė tyrėja Eli Bird, – Įtariame, kad jis sklinda atmosfera, ne žeme.“
Kasmetiniame Amerikos geofizikos draugijos susitikime savo išvadas pristačiusi komanda daugiausia dėmesio skyrė infragarsui – žemo dažnio garsui, kurio žmogaus ausis negirdi. „Live Science“ praneša, kad mokslininkams pavyko aptikti signalus, kurių trukmė varijuoja nuo vienos iki 10 sekundžių, ir kurie buvo užfiksuoti panašiu metu kaip ir gyventojų girdimi dundesiai.
Tačiau mokslininkai vis dar neturi tikslaus šio fenomeno paaiškinimo, ir nėra žinoma, ar garsus visame pasaulyje lemia ta pati priežastis. Daugelis jų gali būti orlaivių sukeliami garso smūgiai, o ne nežinomos gamtos jėgos. Kituose paaiškinimuose kalbama apie stipresnį bangų ir cunamių garsą, jam sklindant tam tikra kryptimi, arba metano dujų, išsiskiriančių iš metano hidrato sluoksnių, užsidegimą.
Tačiau vilties suteikia viršutinėje atmosferos dalyje esantys bolidai – meteorai, kurie yra nepastebimi, kol neišgirstame jų sukeliamo garso smūgio. Tačiau dabar, kol dar nėra surinkta pakankamai duomenų, garsų priežastis lieka paslaptimi