Ukrainos ekonomikos ministrė Julia Svyrydenko taip pakomentavo dabartinę situaciją Rusijoje: Rusija buvo priversta didinti skolinimąsi, o Rusijos nacionalinio gerbūvio fondas (į kurį patenka pinigai, gauti už naftos ir dujų pardavimus, – red. past.) jau nuo praėjusių metų spalio naudojamas kamšyti biudžeto skyles. 2021-ųjų pabaigoje fondas turėjo 182,59 mlrd. dolerių, o šiuo metu – apie 148 mlrd.
Ministrė taip pažymėjo, kad Rusijos biudžeto deficitas ir 2023-iaisias metais laikysis ties bent 6 proc. riba. Jeigu Vakarai imsis dar griežtesnių ekonominių priemonių prieš Rusijos prekybą gamtiniais ištekliais, tai šalies finansai gali dar stipriau nukentėti.
Bankai fiksuoja kritusį pelną
2022-ieji Rusijos bankams buvo košmariški – nepaisant užfiksuoto grynojo 203 mlrd. rublių pelno, lyginant su 2021-aisiais (2,4 trln. rublių), jis krito net 11,8 karto. Bankų pelningumas Rusijoje šiuo metu siekia 2015-ųjų rodiklius (192 mlrd. rublių).
Rusijos centrinio banko ataskaitoje skelbiama, kad „į pliusą išeiti“ Rusijos bankams pavyko tik per antrąjį praėjusių metų pusmetį, kai pirmojo metu fiksuotas 1,5 trln. rublių nuostolis.
Rusijos televizijos RBK žurnalistų teigimu, visą bankų sektoriaus pelningumą iš esmės nulėmė vieno „Sberbank“ rodikliai, kuris metu užbaigė su 300 mlrd. rublių pelnu.
Tuo pat metu ES praėjusią savaitę pratęsė visas anksčiau skelbtas Rusijai sankcijas dar mažiausiai iki 2023 m. liepos 31 d. Kalbama apie visus ribojimus, įvestus Rusijai nuo pat 2014-ųjų.
Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, jau artimiausiu metu Rusijos laukia dar griežtesnės sankcijos. „Laisvojo radijo“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas pranešė, kad ES ruošiamas 10-asis sankcijų Rusijai paketas sutaps su karo Ukrainoje metinėmis vasario 24-ąją.