Diskusijoje dalyvauja Ukrainos Europos partijos lyderis Mykola Katyrinčukas, Ukrainos nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Civic Guard“ vadovas Eduardas Zeinalovas ir Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas.
M. Katyrinčukas (Ukrainos Europos partijos lyderis) savo pasisakymą pradėjo nuo padėkos lietuviams už palaikymą, kurį Ukraina juto visos krizės metu. Politikas pažymėjo, kad šalis susidūrė su beprecedenčiu XXI a. spaudimu iš Rusijos, kurį atlaikyti turėsime visa Europa kartu:
Kokia mūsų situacija po Krymo okupacijos ir Rusijos veiksmų Donbase bei Luhanske? Ukrainiečių tauta unikali ir ji šią žiemą apgynė teisę į savo europietiškumą. Aišku, mes susidūrėme su daugeliu problemų. Masiniai protestai buvo žiauriai slopinami, žuvo daugiau nei 100 žmonių vien Euromaidane. Ir kalti asmenys turi būti nuteisti. Po to, kai Viktoro Janukovyčiaus komanda pabėgo iš šalies, liko problema, kuo pakeisti valdžią šalyje ir dar taip, kad ji būtų teisėta. Mūsų opozicijos nepakako kvorumui Aukščiausiojoje Radoje sudaryti, kad galėtume perimti valdžią.
Kodėl nebuvo sulaikyti asmenys, kol Krymas buvo dar Ukrainos sudėtyje? Visas aukščiausias pareigas šiuose regionuose ėjo V. Janukovyčiaus žmonės, todėl staigiai reaguoti neturėjome galimybių. Mes turime informacijos, kad dar vasario 20-ąją buvo atspausdinti medaliai „Už Krymo išlaisvinimą“. Krymas buvo V. Janukovyčiaus parduotas ilgą laiką prieš Maidaną.
Mūsų laukė sunki liustracijos užduotis. Tokie procesai užima laiko, tačiau jau dabar padaryta labai daug. Deja, daugelis valdininkų dar bando pateikti vienokius ar kitokius savo seno tipo korupcinius projektus. Tačiau Maidano atstovai mums neleidžia užsimiršti, aš dar niekada nesu matęs taip greitai ir efektyviai veikiančios Aukščiausiosios Rados. Be abejo, mes laukiame išankstinių parlamento rinkimų, to tikisi visa šalis, nes norima tęsti valdžios apvalymą.
Tokį šansą prezidentas suteiks, dabar kuriamas rinkimų modelis. Tačiau šiuo metu sunku kalbėti apie parlamento rinkimus, nes Luhanske ir Donecke virsta faktiškai karas, o Krymas aneksuotas. Iš taikios šalies mes virtome į kažkokią karo zoną, ukrainiečiai dabar yra labai įsitempę.
Dujų karas
Biudžeto išlaidas mes sumažinome 20 mlrd. grivinų, padidinome mokesčius. Visa tai leido stabilizuoti biudžetą. Ekonomikoje stebuklų nebūna, tačiau pozityvi tendencija pastebima. Mes gavome 15 proc. daugiau pajamų negu V. Janukovyčiaus vadovybė, nors nebeturime Krymo, o iš Luhansko ir Donecko regionų negauname lėšų ir šalyje iš esmės vyksta karas. V. Janukovyčiaus biudžeto machinacijos buvo katastrofiškos.
Aišku, visa tai atsiliepė mūsų ekonomikai, vien importas smuko 20 proc. Žmonės vis dažniau atsiima indėlius iš banko. Tačiau finansų sektorius kol kas atsilaikė, todėl mes optimistiškai žiūrime į ateitį.
Rusijos Federacija pateikė ultimatumą, kad pirktume dujas už 500 dolerių arba negausime nieko. Tuo pačiu metu Ukrainoje atsiranda diversantų, kurie sprogdina dujotekius. Aš manau, kad jeigu ES turės vieningą poziciją, pasvertą poziciją, mes pasieksime kompromisą su „Gazprom“. Tačiau, deja, negaliu pasakyti, kad ES politikai turi bendrą nuomonę šiuo klausimu. Aišku, energetiniai klausimai, kurie atsiranda, darė įtaką komunalinių paslaugų kainoms. Pavyzdžiui, Kijeve mokesčiai išaugo 70 proc. Tai yra problema, kurią irgi reikės išspręsti, nes kaip nors kompensuoti tų mokesčių paprastiems gyventojams mes kol kas negalime.
Kokie buvo ekonomikos praradimai
V. Janukovyčiaus šeima, teisėsaugos vertinimais, mūsų šaliai padarė 50 mlrd. nuostolį. 20 mlrd. mes radome užsienyje, kuriuos tikimės grąžinti ir panaudoti šalies ekonomikoje. Iš kitos pusės (Rusijos) plaukia V. Janukovyčiaus šeimos pinigai, už kuriuos separatistai perka ginkluotę ir įrangą.
Nesisteminės reformos, administraciniai pakeitimai, kurie buvo padaryti parlamente, jau duoda savo vaisių. Nepaisant karo padėties, nestabilumo, mes politiškai turime absoliutų sutarimą dėl krypties į Europą. Visa tai atspindi ir verslininkų aktyvumas, matome užsienio investicijas. Aišku, mes visi tikimės, kad karas baigsis ir Ukrainos ekonomika atsistos ant kojų.
Manau, kad karą nutraukus kitais metais turėtume jau nedeficitinį biudžetą. Tačiau žinant V. Putiną, tai būtų didelis stebuklas.
ES turi suprasti, kad V. Putinas Ukrainoje nesustos. Jeigu Europa dels, gali pati greitai atsidurti mūsų vietoje. Jeigu Europa mano, kad ekonomika yra svarbiau negu politika, tai labai klysta. Čia ne Ukrainos klausimas, čia V. Putino klausimas ir jis sustos ten, kur mes jį sustabdysime.
Ukrainos nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Civic Guard“ vadovas E. Zeinalovas papasakojo apie dabartinę situaciją šalies kariuomenėje:
Mes tai vadiname antiteroristine operacija. Kai ją pradėjome balandžio mėnesį, situacija buvo kitokia. Ukrainos prezidentas negalėjo įvesti karinės padėties iki rinkimų, todėl tai buvo pavadinta „antiteroristine operacija“.
Separatistai šiandien kontroliuoja apie 10 didelių gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityje, tačiau Ukrainos pajėgos juos laiko faktiškai apsupusios. Šiuo metu teroristai, nepaisydami paliaubų, stengiasi padaryti koridorių sienoje su Rusija, todėl puolimai tęsiasi.
Šešios gyvenvietės Donecko srityje jau išlaisvintos. Šiandien pagrindiniai įtampos šaltiniai – Luhanskas, Kramatorskas ir Slovjanskas. Ukrainos teritorijoje, Donbaso srityje, yra apie 20 tūkst. separatistų. Iš jų apie 4,5 tūkst. – užsienio samdiniai, turintys patirties karuose Čečėnijoje, Padniestrėje, Irake. Taip pat šalyje, o ypač pasienyje, dirba daug Rusijos Federacijos žvalgybinių grupių.
Šiandien viešai jiems vadovauja vadinamųjų Donecko ir Luhansko respublikų lyderiai. Keli žodžiai apie juos. Donecko liaudies respublikos lyderis – Denisas Puščilinas. Prieš tapdamas politiku, buvo vienas iš finansinės piramidės MMM padalinio Rusijoje vadovų. Donecko respublikos premjeras – Aleksandras Borodajus. Tai tautinių konfliktų specialistas, iki atvažiavimo į Donecką jis dirbo Kryme. V. Ponomariovas – Slovjansko meras. Jis dar Rusijos Federacijoje yra padaręs nusikaltimą – kaltinamas nužudymu. Donecko liaudies gubernatorius Pavelas Gubarevas – jis susijęs su žmonėmis, kurie įeina į V. Janukovyčiaus šeimos ratą. V. Bolotovas yra vienas iš Luhansko respublikos lyderių. Igoris Girkinas („Šaulys“) – rusų diversantas. Dalyvavo Padniestrės, Čečėnijos karuose. Sergejus Zdverliukas („Abveras“) – taip pat Rusijos diversantas.
Kas maitina 4,5 tūkst. samdinių armiją?
Samdiniai iš Albanijos, Padniestrės, Baltarusijos, Rusijos. Jie gauna didelius pinigus, nors rodo juos kaip kovotojus prieš fašizmą. Teroristai gauna iki 10 tūkst. dolerių per mėnesį. Gauna premijas: už karininką 1 tūkst. dolerių, už kareivį – 300 dolerių.
Likę 15 tūkst. ukrainos piliečių – daugiausia V. Janukovyčiaus sekėjai. Tarp teroristų veikia daug kriminalinio pasaulio atstovų. Teroristų armija ir toliau gauna šiuolaikinius ginklus. Ukrainoje, ypač pasienio teritorijoje, mes aptinkame daug Rusijos žvalgybinių grupių veiklos požymių.
Samdinių grupės iki 600 žmonių turi šarvuočius, kitos technikos. Konflikto metu teroristai naudoja granatsvaidžius, zenitinius kompleksus, šarvuočius, šiandien jau netgi ir tankus.
Rusijos agresija Ukrainos armiją užklupo visiškai nepasirengusią. V. Janukovyčius ketverius metus naikino šalies pajėgas ir tai patvirtinta faktais. Ukrainos darbuotojai buvo nepasirengę. Armijoje konflikto pradžioje buvo ne daugiau 15 proc. kariškių, galėjusių pasipriešinti Rusijos agresijai. Nebuvo uniformų, ginkluotės, tiekimo. Visa karinė technika buvo labai blogos būklės. Dabar, pastaraisiais mėnesiais, mes stengiamės viską atkurti. Per palyginti trumpą laiko tarpą, vykstant karui, buvome tiesiog priversti atkurti kariuomenę.
