Kaip teigia esami ir buvę JAV pareigūnai, „Hamas“ šeštadienio atakoje kaip strategiją išnaudojo netikėtumo faktorių. Teroristinė Palestinos grupuotė pasiuntė šimtus kovotojų per pralaužtas sienas, ir ištisas valandas žudė Izraelio civilius ir karius. Bendras aukų skaičius Izraelyje ir Gazoje – po Izraelio atsakomųjų smūgių – jau perkopė 1 000.
„The New York Times“ skelbia, kad, pasak vieno Izraelio gynybos pareigūno ir JAV pareigūnų, nė viena iš Izraelio žvalgybos tarnybų neįtarė, kad „Hamas“ rengia sudėtingą ataką, kuriai pasitelkė koordinuotą puolimą sausumoje, ore ir jūroje. Nors išpuolis taip pat nustebino daugelį Vakarų žvalgybos agentūrų, jos neseka „Hamas“ veiklos taip atidžiai, kaip tai daro Izraelis ar Egiptas.
Palestiniečių išpuolis pribloškė ir JAV pareigūnus, turinčius patirties šiame regione. Per daugybę metų Izraelis sukūrė didžiulį tinklą, kuriame veikė elektroninis pasiklausymas ir informantai Gazos ruože. Izraelis kartu su savo kaimynais daug investavo bandydami sekti ir užkardyti „Hamas“ kovotojų tinklus, dažnai perimdami siuntas su raketų sudedamosiomis dalimis.
Būtent tai, kad Izraeliui iki šiol puikiai sekėsi, iškėlė daug svarbių klausimų apie tai, kodėl šalis buvo netikėtai užpulta šeštadienį.
Šie klausimai neduoda ramybės
Kodėl dabar jau keliolikos metų senumo Izraelio priešraketinės gynybos sistemą „Geležinį kupolą“ atakos pradžioje užvertė nebrangių, bet mirtinų raketų kruša? Kaip „Hamas“ sugebėjo sukaupti tokį didelį raketų arsenalą, Izraelio žvalgybai neaptikus augančių atsargų?
Ar Izraelis sutelkė per daug dėmesio į Libano grupuotę „Hezbollah“ ir Vakarų Kranto keliamas grėsmes, užuot rūpinęsis Gazoje augančiais kariniais ir žvalgybiniais ištekliais? Ir kodėl tiek daug Izraelio pajėgų atostogavo arba buvo atsitraukusios nuo pietinio pasienio, leisdamos „Hamas“ užtvindyti Izraelio karines bazes netoli Gazos?
Nei Amerikos, nei Izraelio pareigūnai sekmadienį nepalietė šių klausimų. Tačiau akivaizdu, kad atsakymai gali turėti įtakos Izraelio karinių ir žvalgybos agentūrų reputacijai ir ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinei ateičiai.
„Hamas“ metė iššūkį pamatinei Izraelio atgrasymo koncepcijai“, – sakė Kennethas F. McKenzie jaunesnysis, JAV atsargos generolas ir buvęs vyriausias Amerikos vadas Artimuosiuose Rytuose.
„Ji gali būti atkurta tik pasitelkus didžiulį, sukrečiantį smurtą. Ir tai tik prasideda“, – įspėjo atsargos generolas.
Anot buvusių Amerikos pareigūnų, Izraelis žvalgybos tikslais paprastai pasitelkdavo plačius žmonių tinklus Gazoje ir elektroninių ryšių perėmimą, kad įspėtų apie galimas atakas. Tai, kad Izraelio žvalgyba „Hamas“ smūgiais buvo užklupta netikėtai, rodo, kad prieš šeštadienio išpuolius „Hamas“ kovotojai vengė aptarinėti planus mobiliaisiais telefonais ar kitomis ryšio priemonėmis, kurias būtų galima perimti.
„Hamas“ tikriausiai pasitelkė planavimą bendraudami gyvai, siekdami išvengti sekančių Izraelio akių. Tačiau, pasak buvusių pareigūnų, į rezgamą išpuolio planą turėjo įsitraukti šimtai žmonių. O tai rodo, kad „Hamas“ pastangos sutrikdyti Izraelio informatorių tinklą buvo sėkmingos.
Kas nutiko „Geležiniam kupolui“?
B. Netanyahu vyriausybei imantis atsakomųjų smūgių ir pripažįstant, kad „Hamas“ į nelaisvę paėmė daugybę Izraelio gyventojų, klausimas, kas nutiko ne taip, nuguls istorijoje greta kitų analogiškų nesėkmių. Garsiausia iš jų – prieš lygiai 50 metų įvykęs Jom Kipuro karas. Kiti naujausią ataką lygina net su 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliais.
Ankstesnius „Hamas“ raketų išpuolius sutramdė minėtoji Izraelio priešraketinės gynybos sistema – „Geležinis kupolas“. Tačiau per šeštadienio ataką į sistemą paprasčiausiai buvo paleista per daug raketų – „Hamas“ sugebėjo greitai salvėmis leisti šimtus raketų, o gal ir daugiau. Izraelio gynybos sistema nesugebėjo įveikti jų visų.
„Geležinis kupolas“ yra sukurtas taip, kad saugotų labiausiai apgyvendintas Izraelio teritorijas, jis nešauna į raketas, kurios, sistemos skaičiavimu, nukris nepadariusios žalos. Tačiau „Geležinis kupolas“ turi ribotą daviklių skaičių, taip pat užtrunka, kodėl sistema bus užtaisyta iš naujo. „Hamas“, kaip leidiniui sakė vienas buvęs JAV administracijos pareigūnas, išnaudojo sistemos pažeidžiamumą.
Tačiau „Geležinio kupolo“ sistema jau anksčiau buvo veiksmingai susidorojusi su gausiomis raketų krušomis, pastebi buvę pareigūnai. Kartu jie atkreipia dėmesį, kad šeštadienį „Hamas“ pirmą kartą galėjo pasitelkti naują ginkluotę, kurią Izraeliui buvo sunkiau įveikti.
Slapti Irano ginklai
Anot gynybos ir atvirojo kodo žvalgybos įmonės „Janes“, „Hamas“ per ataką panaudojo naują raketų sistemą, vadinamą „Rajum“, taip pat palestiniečiai pasitelkė mažus bepiločius orlaivius, kurie apšaudė Izraelio karines pozicijas.
Šeštadienį „Hamas“ pasitelkė įvairiausių raketų ir raketų sistemų – tiek naujų, tiek senesnių modelių. Tačiau beveik visos palestiniečių raketos yra Irano sukurti ginklai, kurie nelegaliai gabenami į Gazą dalimis, o vėliau slapta surenkami.
Pasak buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tiek Izraelis, tiek Egiptas bando stebėti pastangas neteisėtai į Gazą iš Irano požeminiais tuneliais ir per Sinajaus pusiasalį gabenti raketų sudedamąsias dalis.
2021 m. Izraelis pranešė sunaikinęs 100 km požeminių tunelių ir pastatęs požemines užtvaras 60 metrų gylyje. Egiptas taip pat stengėsi užsandarinti tunelius tarp Gazos ir pusiasalio.
Tačiau jokia užkarda nėra tobula. Buvę pareigūnai pažymi, kad be požeminių ir jūrų kelių raketų sudedamosios dalys dar gabenamos ir legaliais keliais.
IZRAELIO SIENA NEATLAIKĖ. Jau rašiau, kaip 2005 m. rudenį į Lietuvą atvyko Izraelio prezidentas Mošė Kacavas. Tai buvo paskutinis vizitas, nes prezidentą jau tardė dėl priekabiavimo prie bendradarbių-moterų (vėliau jis atsėdėjo 5 iš priteistų septynerių metų).
A.Brazauskas svečią priiminėjo kaip premjeras ir pakvietė pietų košeriniame restorane Raugyklos gatvėje. Išvakarėse buvau Izraelyje ir pasakojau Brazauskui apie žydų statomą sieną nuo arabų. Sėdėjau prie gretimo staliuko ir girdėjau AB pokalbį su Kacavu. Brazauskas tądien buvo linksmas (jo gimtadienis) tai paklausė, kokio aukščio sieną žydai stato. „Atrodo, 6 metrų“, – atsakė Kacavas. „Žema, arabai perlips. Aš esu inžinierius, tai siūlyčiau statyti 15 metrų. Tada joks teroristas neįveiks. O jeigu reikės cemento – Lietuva parduos“, – ūkiškai patarė svečiui Brazauskas.
Inžinierius Brazauskas kaip į vandenį žiūrėjo. Izraelis pastatė 780 km skystos „koncertinos“ ar plonų blokų sienos. Šeštadienį ji neišlaikė net lengvo tarano. Aklinai nesuveikė ir 2011 m. įrengtas išgirtasis „Geležinis kupolas“, praleidęs kažkiek iš kelių tūkstančių primityvių raketų.
Klausimai užduodami ir legendiniam Mosadui - kaip buvo nepastebėtas teroristų ruošimasis dideliam puolimui?
