Prezidentūroje surengtame forume „Sveikatos krizių pamokos ir pasirengimas grėsmėms“ apžvelgęs poros paskutinių metų mirtingumo statistiką Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius konstatavo, kad bendrai 2020–2021 m. laikotarpiu registruota beveik 11 tūkst. daugiau mirčių negu vidutiniškai 2015–2019 m.
„Vertinant mirtingumo 100 tūkst. gyventojų dinamiką Lietuvoje pagal skirtingas mirties priežastis, labiausiai išsiskiria COVID-19 liga, kuri per paskutinius dvejus metus tapo trečia dažniausia mirties priežastimi tarp visų amžius grupių“, – teigė M. Stankūnas.
Daugiau mirčių – tarp vyresnių
Komentuodamas paskutiniųjų metų bendrus mirtingumo pokyčius atskirose amžiaus grupėse ekspertas nurodė, kad didesnės mirtingumo reikšmės fiksuotos tarp vyresnių asmenų.
„Jei 2020–2021 m. mirtingumas yra mažesnis nei 2015–2019 m. vidurkis, tai lentelės langelis yra žalsvos spalvos. Jei mirtingumas yra didesnis nei minėtas vidurkis, tačiau mažesnis, nei fiksuota aukščiausia reikšmė ankstesniais metais, tai langelis yra geltonas. Tai reiškia, kad nors mirtingumas konkrečiais metais buvo didesnis nei aptariamas vidurkis, tačiau būtent 2015–2019 m. laikotarpiu jau buvo fiksuota kažkokia reikšmė, kuri buvo gerokai didesnė.
Jei pastarųjų dviejų metų mirtingumas buvo didesnis nei vidurkis ir aukščiausia reikšmė, tai langelis yra rausvos spalvos. Ir matome, kad visose amžiaus grupėse iki 44 metų fiksuojame mažesnius mirtingumo rodiklius per pastaruosius dvejus metus. Vyresnėse amžiaus grupėse gi stebimos didėjimo tendencijos“, – aiškino jis.
Mirčių nuo kardiovaskulinių ligų padidėjo nežymiai
Pasak M. Stankūno, vertinant 45–64 m. amžiaus grupės žmonių mirčių priežastis, stebimas nedidelis padidėjimas širdies ir kraujagyslių ligų grupėje.
„Bet tai neviršija 2015–2019 m. fiksuotos didžiausios reikšmės. Ženklesnis padidėjimas yra žiūrint į virškinimo sistemos ligas. Bet labiausiai čia išsiskiria COVID-19. Panašios tendencijos stebimos ir tarp vyriausių mūsų šalies gyventojų. Tik čia norėčiau atkreipti dėmesį į 65 m. ir vyresnių gyventojų grupę, kur matomas ženklus mirtingumo padidėjimas dėl išorinių priežasčių“, – aiškino LSMU profesorius.
Apibendrindamas jis konstatavo, kad Lietuvoje didžiąja dalimi 2020–2021 m. išaugusį mirtingumą nulėmė COVID-19 liga – 2021 m. statistikoje jai teko beveik 87 proc. atvejų.
„Ženkliai mažesnė dalis yra susijusi su kraujotakos ir virškinimo sistemos ligomis. Tai galėtų paaiškinti mokslinėse publikacijose įvardijama padidėjusi rizika šioms ligoms po persirgtos COVID-19 ligos.
Vertinant savaitinius mirčių rodiklius, galima matyti, kad mirčių skaičius nuo kitų ligų 2020–2021 m. praktiškai nesiskiria nuo ankstesnių metų tendencijų. Didžiausia reikšmė tenka mirtims nuo COVID-19 būtent tarp nevakcinuotų žmonių“, – sakė M. Stankūnas.
Lietuva išsiskyrė dideliu mirtingumu
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas savo ruožtu negailėjo kritikos valstybės pasiruošimui tokio lygio sveikatos krizei.
„Manau, nėra kažkokia didelė paslaptis, kad mūsų pandemijos valdymas lyginant grynai iš mirtingumo pusės buvo turbūt vienas prasčiausių apskritai pasaulyje“, – pastebėjo jis.
Anot G. Dudo, savanoriavimas kaip valstybės atsakas ir ramstis ištikus tokio masto krizei yra akivaizdžiai netvarus sprendimas. „Pasikliauti savanorių pagalba nerekomenduotina. Man pačiam yra tekę praleisti labai daug valandų iš savo kišenės, kad mūsų sekoskaitos atsakas būtų adekvatus“, - valstybinių institucijų nepasiruošimą kritikavo jis.
M. Stankūnas patvirtino, kad, lyginant mirčių nuo COVID-19 skaičių su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje jis yra tikrai didelis.
Mažiau vakcinavosi, o ir sveikata pasigirti negali
Aiškindamas galimas to priežastis jis pirmiausia atkreipė dėmesį į santykinai žemą vakcinacijos lygį tarp labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių.
„2021 m. lapkritį, kai dominavo delta atmaina, Lietuvoje pilnai pasiskiepijusių 60 m. ir vyresnių asmenų buvo apie 74 proc. Tuo metu lyginant su Skandinavijos šalimis, kas Lietuvoje viešojoje erdvėje yra dažnai daroma, matome, kad visose jose šis rodiklis yra virš 90 proc., o Danijoje, Norvegijoje – arti 100 proc.“ – pabrėžė M. Stankūnas.
Specialistas taip pat priminė, kad dar 2020 m. vasarą mokslininkams tapo žinoma, o ir naujesni tyrimai tą vis patvirtinta, kad sunkesnėmis COVID-19 formoms ir išeitims turi įtakos ne tik amžius, bet ir bendra sveikatos būklė.
„Tokios sveikatos problemos kaip hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas hospitalizacijos dėl COVID-19 riziką padidina net kelis kartus“, – nurodė jis.
Tuo metu Eurostato duomenys rodo, kad 2019 m. tik 15,1 proc. 65 ir vyresnių lietuvių vyrų bei 6,8 proc. šio amžiaus moterų savo sveikatą vertino gerai ir labai gerai. Tai – patys prasčiausi rezultatai tarp visų Europos Sąjungos šalių. Palyginimui – tarp švedų šie procentai atitinkamai buvo 66,9 ir 59,1 proc.
„Nors tai yra ir subjektyvus rodiklis, jis epidemiologijoje yra dažnai naudojamas ir leidžia gana patikimai nuspėti apie realią sveikatos būklę. Tai iliustruoja, kad gana prasta Lietuvos gyventojų sveikatos būklės buvo dar prieš pasitinkant pandemiją“, – komentavo M. Stankūnas.
Žemas sveikatos sektoriaus pasirengimas
Kad Lietuva turėjo prastą startinę poziciją kovoje su COVID-19, jo teigimu, patvirtina ir mirtingumo rodikliai dar iki pandemijos.
„2019 m. mūsų bendras mirtingumo rodiklis buvo tarp pačių didžiausių Europos Sąjungoje“, – sakė jis.
Taip pat pagal „The Economist“ apskaičiuotas perteklines mirtis, stebimas stiprus koreliacinis ryšys tarp bendro mirtingumo 2019 m. ir perteklinių mirčių: „Šalyse, kurios turėjo aukštą bendrą mirtingumą 2019 m. fiksuotas ir didelis perteklinių mirčių lygis.“
Profesorius kartu atkreipė dėmesį ir į sveikatos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Anot jo, dar iki pandemijos pradžios publikuoti reitingai rodo, kad Lietuvos sveikatos apsauga užima vienas žemiausių pozicijų.
Apibendrindamas pagrindines 2020–2021 m. padidėjusio mirtingumo priežastis M. Stankūnas nurodė, kad be paties COVID-19, santykinai žemo vakcinacijos lygio tarp vyresnio amžiaus asmenų, prastos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės, nepakankamo sveikatos sistemos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms, ta, įtakos turėjo ir COVID-19 pandemijos suvaldymo iššūkiai bei nepilnai išnaudotos ekspertų pasiūlymų ir komunikacijos teikiamos galimybės gyventojų pasitikėjimui, motyvacijai išlaikyti.
Pirmą kartą istorijoje
Portalas tv3.lt primena, kad, Higienos instituto skelbiamais išankstiniais 2021 m. mirčių statistikos duomenimis, Lietuvoje tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) moterų COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis ir aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso tai sudarė 16,5 proc. mirčių (513 mirusiųjų).
Tuo metu tarp darbingo amžiaus vyrų COVID-19 buvo antra pagal dažnumą mirties priežastis. Iš viso tai sudarė 10,8 proc. (803 mirusieji). Pirmoje vietoje liko išeminės širdies ligos, nuo jų mirė 17,1 proc. šio amžiaus vyrų (1269).
Išankstiniais duomenimis, apskritai Lietuvoje 2021 m. mirė 47 746 žmonės, t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga – sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc. visų mirusiųjų.
