Šaudyti veržėsi įvairių specialybių atstovai, dalis jų įsigijo ir ginklus ir dabar nuolat tobulina šaudymo įgūdžius.
Atvirų durų diena šaudykloje Jonavos pašonėje priviliojo kelias dešimtis entuziastų. Ginklą savigynai seniai turintis Antanas pasakojo, nusprendęs tobulinti įgūdžius.
„Praktikuojamės, nes vien turėt šautuvą nereiškia, kad galima išeiti šaudyti ir pataikyti, svarbūs įgūdžiai, stovėsena, judėjimas, trajektorijos“, – paaiškino A. Markevičius.
Jis, kaip ir daugelis kitų, atviravo, kad išmokti teisingai valdyti ginklą paskatino rusų pradėtas karas Ukrainoje.
„Mano vyras domėjosi ginklais ir turėjo leidimą dar prieš tai. Aš jau tuo metu galvojau, kad būtų smagu šaudyti, bet pati gavau leidimą, kai prasidėjo aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje. Tai buvo paskata užsirašyti į kursusׅ“, – kalbėjo mokymų dalyvė Elina Meškauskienė.
„Gaila, bet tas pastūmėjo susipažinti, išmokti laikyti ginklą, iš jo šaudyti. Gera žinoti, kad aš padariau viską, kas nuo manęs priklauso, jog būčiau saugus aš, aplinkiniai, kaimynai ir šeima“, – tikino A. Markevičius.
Profesionalai pastebi, kad vos Rusija įsiveržė į Ukrainą, jie pajuto gyventojų, norinčių ir turėti ginklą ir išmokti taikliai šaudyti, antplūdį.
Norinčių nemažėja ir karui tebesitęsiant į šaudyklas užsuka labai daug civilių.
„Pasikeitė auditorija, kai vyko frontinis karas Ukrainoje, kai Luhanską ir Donbasą buvo paėmę tai daugiau šauliai ėjo, nes grėsmės nebuvo. Bet, kai Rusija pradėjo agresyvius veiksmus, imti Kijevą, tada didžioji dauguma tapo civiliai: daktarai, inžinieriai, net mokytojai“, – tvirtino asociacijos „1 šūvis“ steigėjas Andrius Konstantinavičius.
Ir sakė, juk ir už mūsų šalies sienos neprognozuojami kaimynai, tad reikia būti pasiruošusiems.
„Kuo daugiau turi, tuo daugiau gali. Jei jau atsirado ryžtas ir noras turėti ginklą, tai su juo turi būti dirbama, tai negali būti daiktas, kuris yra nupirktas ir padėtas kažkur seife saugiai“, – kalbėjo mokymų dalyvis Oleg Detiukevič.
„Karo metu labai dažnai ne tik priešas yra grėsmė, bet ir marodieriavimas, kai vietiniai kriminaliniai elementai pasinaudoja suirute ir pradeda grobstyti iš saviškių“, – paaiškino A. Konstantinavičius.
Anot specialistų, renkantis ginklą ir mokantis šaudyti, nereikia pasikliauti vien savo norais, geriau kreiptis į žinovus. Kitu atveju gali prisipirkti netinkamų ginklų, o pinigai už iššaudytus šovinius bus išleisti tiesiog beprasmiškai.
„Jei pats mokiniesi, išleisi krūvą šovinių ir tik pabloginsi savo žinias bei įgūdžius, nes kartodamas netaisyklingą veiksmą, gilini įprotį“, – pridėjo A. Konstantinavičius.
Krašto apsaugos ministras sakė, kad toks civilių entuziazmas džiugina, jie papildytų rezervą. Tačiau kovojant reikėtų ir kitų įgūdžių, kurių mokomi kariai.
„Šaudymas yra gerai bet tai tik vienas, svarbus, bet mažas, elementas visame kariniame mokyme. Taip pat svarbus maskavimasis, mokėjimas manevruoti kovos lauke ir net gana toli nuo mūšio zonos, prisidengti elektroninėmis kovos priemonėmis, jas valdyti, naudoti antidronus“, – kalbėjo Arvydas Anušauskas.
Karo Ukrainoje pradžioje atlikta apklausa skelbė, kad, jei tai nutiktų Lietuvoje, Tėvynę ginklu gintų virš 50 proc. lietuvių, dabar šie skaičiai kiek mažėja.
Daugiau detalių rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
